Ashburn +20,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +20,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Be trąšų derliaus pakaks tik pusei kepalo duonos

2022/03/26


Net pačiose juodžiausiose prognozėse niekas nesitikėjo tokio pavasario, kai viską sujauks ne tik tarp šalių išaugę ekonominiai konfliktai, eksporto apribojimai, bet ir prasidėjęs karas Ukrainoje. Šis chaosas rimtai smogė ir trąšų rinkai – ne tik keliskart padidėjo trąšų kainos, bet dar didesne problema tapo jų trūkumas. Lenkijoje šiemet įvedus nulinį PVM trąšoms, mūsų ūkininkai tikėjosi jų pigiau įsigyti gretimoje šalyje. Tačiau ir ten kainos sparčiai šoktelėjo aukštyn, tad trąšų vykti į Lenkiją jau neapsimoka, juolab kad ir ten jų trūksta, o likučiai saugomi saviems ūkininkams.

Bloga nuojauta pasitvirtino

Jau praėjusiais metais Lietuvos trąšų gamintojai ir prekeiviai prognozavo, kad šis pavasaris žemdirbiams bus nemažas iššūkis. Išlošė tie, kurie trąšomis apsirūpino pernai, nors kainos atrodė nenormaliai didelės. Sutaupė ir tie, kurie trąšų pirkti suskubo nuvykti į Lenkiją, nes ten jos kainavo gerokai pigiau.

 Nemaža dalis ūkininkų vylėsi, kad artėjant pavasariui situacija pasikeis ir trąšos galbūt kiek atpigs, tačiau taip neįvyko.

„Laukimas ir siekis sutaupyti – visiškai suprantamas, tačiau, kaip rodo praktika, neretai jis nepasiteisina. Praėjusių metų pradžioje trąšoms pradėjus brangti, buvo tikimasi, kad jų kainos stabilizuosis vasarą, tačiau metai buvo visiškai neprognozuojami: trąšos vis brango, grūdų kainos laikėsi aukštai, derlius nebuvo toks gausus, kokio visi laukė. Trąšoms neatpigus ir vasarą, dalis ūkininkų laukė rudens, tačiau niekas nenutuokė, kad ištiks ir energetinė krizė, dujų – pagrindinės trąšų gamybos žalia- vos – kainas išauginusi daugiau kaip 5 kartus“, – susidariusią situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentavo UAB „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius.

Pasak jo, rudenį išaugus dujų kainai, trečdalis Europos trąšų gamyklų užsidarė arba sumažino gamybą. To pasekmes pajuto visa pasaulinė rinka, nes net trumpam sustabdžius trąšų gamybą, smarkiai sumažėja rinkoje esančių trąšų kiekis ir prireikia nemažai laiko pasivyti buvusias apimtis. Prie trąšų pasiūlos mažėjimo prisidėjo ir sankcijos Baltarusijai bei Kinijos sprendimas apriboti trąšų eksportą iki 2022 metų birželio, taip siekiant užtikrinti pasiūlą ir kainą vietinei rinkai. Rusijos sprendimas nuo vasario 1 d. iki balandžio 1 d. stabdyti amonio salietros eksportą, siekiant užtikrinti stabilumą vietinėje rinkoje, sukėlė dar daugiau sumaišties kaimyninių valstybių trąšų rinkose. Prie įtemptos situacijos prisidėjo ir nutrauktas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimas su viena pagrindinių kalio trąšų gamintojų Europoje – „Belarusian Potash Company“ (BPC). Po šio sprendimo sustiprėjo susirūpinimas ir dėl galimo kalio trąšų stygiaus ir, suprantama, kainų augimo.

„Vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje padarė didelę įtaką praktiškai visoms sritims: ir energetikos, ir logistikos, ir trąšų rinkai. Jau prieš karą įvedus sankcijas Baltarusijai, trąšų rinka pajuto pokyčius: tapo sunkiau importuoti NPK, kalio ir skystų azotinių trąšų KAS-32. Trąšų gamybai reikalingos dujos, kurių net 45–50 proc. į Europą importuojama iš Rusijos. Todėl, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje žaliavų ir trąšų kainos dar labiau kilo. Pavyzdžiui, pernai tokiu metu dujų kaina buvo 17,6 Eur/MWh, o dabar dujų kaina siekia 96,3 Eur/MWh. Rusija pagamina 45 proc. viso pasaulio amonio salietros, o kartu su Baltarusija abi šalys užima apie 40 proc. viso kalio gamybos bei apie 8 proc. fosforo trąšų gamybos. Nuo karo pradžios azoto trąšų kainos pakilo daugiau kaip 40 proc. Tiesa, kalio, fosforo trąšos brango ne taip stipriai – kiek daugiau negu 20 proc. Šiuo metu stebime tendenciją, kad kalio ir fosforo trąšų kainų augimas pamažu vejasi ir azoto kainas, kurios kilo sparčiausiai. Taigi karo pasekmė – ne tik išaugusios kainos, bet ir galimas trąšų stygius, nes Europos valstybėms nusprendus atsisakyti Rusijos produkcijos, teks ieškoti alternatyvų“, – sakė V. Varanavičius.

Pasiteiravus, ar mūsų trąšų rinką lėmė Lenkijoje panaikintas PVM, „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas tikino, kad tai Lietuvos trąšų rinkai didelės įtakos neturėjo. Pietiniuose Lietuvos rajonuose konkurencija buvo kiek didesnė, tačiau Vidurio Lietuvos ūkininkams jau reikėjo įvertinti logistikos kaštus, kurie panaikinto PVM trąšoms Lenkijoje neatsvėrė. Anot V. Varanavičiaus, Lenkijoje ir Lietuvoje šiuo metu trąšų kainos skiriasi nežymiai.

Suvalkijos ūkininkai mėgino sutaupyti

Suvalkiečiai linkę itin kruopščiai skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas, tad kylant trąšų kainoms Lietuvoje, kaipmat pasinaudojo patogia geografine padėtimi ir suskubo trąšas pirkti Lenkijoje. Kai kam pavyko nemažai sutaupyti, nes už toną salietros Lenkijoje mokėjo apie 680 Eur, kai Lietuvoje jos kaina jau buvo perkopusi 1 000 Eur. Prasidėjus karui Ukrainoje, trąšų kainos kaipmat ėmė augti ir Lenkijoje.

„Šiuo metu trąšų kainos Lenkijoje tokios, kad nelabai apsimoka ten jas pirkti – kaina nedaug skiriasi. Žinoma, jos šiek tiek pigesnės nei pas mus, bet lenkai lietuviams jas parduoda nenoriai, nes trąšų stokoja ir jų ūkininkai. Patys lenkai ieško trąšų pirkti Lietuvoje, bet mūsų trąšų gamintojai ir pardavėjai pirmiausia stengiasi jomis aprūpinti savos šalies ūkius. Dabar vyksta savotiškas trąšų karas. Esant jų trūkumui, savaime pereisime prie žaliojo kurso“, – bandydamas juokauti, padėtį redakcijai komentavo Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas, Marijampolės sav. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius.

Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovas Sigutis Jundulas taip pat ŪP patikino, kad pernai apsimokėjo trąšas pirkti Lenkijoje smulkesniems Lietuvos ūkininkams, kurie nėra PVM mokėtojai. „Dėl to nulinio PVM kiek išpūstas reikalas, juk jis ten buvo vos 9 proc. trąšoms, tad net ir panaikinus PVM, didelio kainų skirtumo nesusidarė. Dabar, kai stringa trąšų gamyba ir tiekimas, pagrindinė problema yra jų trūkumas, o ne kaina. Šiemet dar nemaža dalis ūkininkų turėjo pernai įsigytų trąšų ar likučių iš anksčiau, bet darosi neramu dėl ateities. Jei verslas neras alternatyvų – kitų žaliavų, trąšų, kuro tiekėjų, gali būti didelių problemų“, – prognozavo S. Jundulas. Nemažą daržovių ūkį Marijampolės sav. Šilavotų kaime turintis Povilas Žolynas nerimauja, kokie šiais metais bus daržovių auginimo kaštai ir kokios turės būti jų kainos, kad visa tai atsipirktų, juk salietros kainos Lietuvoje šį pavasarį siekia 1 100 Eur plius PVM, sparčiai brangsta ir degalai. Pernai rudenį ūkininkas pirko salietrą už 500 Eur/t, o dabar ji pabrangusi daugiau nei dvigubai.

„Lenkija mūsų neišgelbės. Tiems, kurie yra PVM mokėtojai, į Lenkiją vykti pirkti trąšų dabar neapsimoka, tai aktualu nebent smulkesniems ūkininkams. Tačiau problema yra ne kaina, o trąšų trūkumas. Lenkai Lietuvoje patys ieško pirkti trąšų, nors čia ir brangiau. Labai sunku prognozuoti, kaip bus ateityje, nes dabar visi daugiausia išsiparduoda turėtus trąšų likučius ir už kokią nori kainą. Vieną dieną prekyboje trąšų yra, kitą jau nebe. Jei neturėsime kuo patręšti laukų, galima išvis nieko nebeauginti, nes niekas tiesiog neužaugs. Visi tapsime ekologiniais ūkiais... Tai ne bėda, bet įdomu, ką žmonės valgys, nes užauginsime visko gerokai mažiau, o tai reiškia, kad ir kainos augs. Antai kviečių kainos dabar siekia apie 400 Eur/t, kai būdavo apie 150 Eur/t, tad akivaizdu, kad vartotojui teks parduotuvėje palikti gerokai daugiau pinigų. Neramu ir dėl to, kad Lenkijos ūkininkai turi galimybę viską įsigyti šiek tiek pigiau, tad ir užaugintą derlių galės realizuoti mažesnėmis kainomis. Ši konkurencija mums visada buvo labai nepalanki“, – nelinksmomis prognozėmis dalijosi jaunasis Suvalkijos ūkininkas.

Netoli Lenkijos pasienio ūkininkaujantys Stanislava ir Saulius Stanynai ŪP sakė, kad į kaimyninę šalį vyksta ne tik trąšų nusipirkti, ten ir technikai detalės gerokai pigesnės nei Lietuvoje. „Mes savo braškynuose stengiamės trąšų beveik nenaudoti, patręšiame gal kiek daigynus. Tačiau, kai braškės gauna kalio, jos formuoja daugiau žiedynų, uogos būna saldesnės. Šį pavasarį vykome į Lenkiją, tačiau didelio trąšų kainų skirtumo tikrai nėra, kaina skiriasi vos keliais eurais. Kas pirko trąšas Lenkijoje metų pradžioje, tai jos buvo dar pernykštėmis kainomis, tad pavyko sutaupyti net po kelis šimtus eurų, bet dabar patys lenkai tikina, kad su kiekvienu trąšų pristatymu į parduotuves jų kaina vis dides-nė“, – tikino S. Stanynienė. Ūkininkė gyrė lenkų verslumą, nes, anot jos, jei kažko negauni, jie kaipmat ieško, užsako, atsiunčia. Jei negali parsivežti savu transportu, be problemų suorganizuoja atgabenimą. S. Stanynienė nuogąstavo, kaip prie esamų kuro bei trąšų kainų reikės ūkininkauti, kaip paruošti pašarus karvėms. Juokiasi, kad reikės pirkti arklį ir vežimą, dalgių ir grėblių, nes neįstengs įpirkti kuro ar pasamdyti techniką.

Lenkai nesidžiaugia pirkėjais iš Lietuvos

Lietuviai dažnai vyksta apsipirkti į tuoj pat už Lietuvos sienos esančius Suvalkus. Čia gausu ne tik maisto, bet ir ūkinių prekių parduotuvių, kuriose prekiaujama ir žemės ūkiui skirta produkcija. Pasak vienos trąšomis prekiaujančių parduotuvių darbuotojos Vidos, atvyksta nemažai lietuvių, bet dabar nelabai yra ką jiems pasiūlyti.

„Prasidėjo pats trąšų pirkimo bumas. Lietuviai tikisi, kad Lenkijoje nusipirks trąšų pigiau. Tačiau dabar kainos mažai kuo skiriasi nuo Lietuvos – prasidėjus karui Ukrainoje, ir pas mus trąšų kainos ėmė augti kaip ant mielių. Bet ne tik kainose problema. Trąšų trūksta, ypač azotinių, karbamido. Negauname to, ką užsakome pas tiekėjus. Lenkijos ūkininkai, kaip ir jūsiškiai, nerimauja dėl trąšų stygiaus ir sukilusių kainų. Lenkijos Vyriausybė žadėjo kažkiek kompensuoti, bet kol kas dar nieko nesulaukėme. Dabar svarbiausia, kad karas baigtųsi ir viskas normalizuotųsi, nes tikrai kyla nemažai problemų“, – ŪP pasakojo netoli Punsko esančios parduotuvės darbuotoja.

Gražina Bernecka su vyru Witold Bernecki yra įmonės P.H.U. Gra-Wit savininkai.  Gražina redakcijai pasakojo, kad į jų parduotuvę užsuka nemažai lietuvių, kurie teiraujasi dėl trąšų ir jų kainų, tačiau nelabai yra ką pasiūlyti.

„Mes lietuvių šį pavasarį ne itin laukiame, nes trūksta trąšų ir Lenkijos ūkininkams. Kiek jų gauname, stengiamės pirmiausia aprūpinti mūsų ūkininkus ar nuolatinius savo klientus, kurie pas mus perka pašarus, chemiją ir kt. Jau žiemą prasidėjo šios problemos, bet tikėjomės, kad atėjus pavasariui viskas normalizuosis, tačiau tapo dar blogiau. Tokia situacija susiklostė pirmą kartą, anksčiau niekada to nebuvo. Tikriausiai liks ūkininkų, kurie negaus nusipirkti trąšų, o tai reiškia, kad neužaugs grūdai ir iškils bado grėsmė. Ūkininkai jau buvo atpratę trąšas pirkti rudenį. Jų įsigydavo atėjus pavasariui, nereikėjo trąšų patiems sandėliuoti. Dabar iškilo rimtų problemų. Kas iš to, kad pas mus padarė nulinį PVM, bet pakėlė kainas. Dabar nėra didelio skirtumo, kur trąšas pirkti – Lietuvoje ar Lenkijoje. Kasdien iš Lietuvos sulaukiame daugybės skambučių, žmonės teiraujasi, ar turime salietros. Sakome, kad ne, o jie klausia, kokia kaina... Niekas neįsivaizduoja, kad taip gali būti. Nėra trąšų ne tik mūsų, bet ir kitose Lenkijos parduotuvėse, užsakymai vėluoja arba išvis nesulaukiame prekių iš tiekėjų. Padėtis tikrai sudėtin- ga“, – tikino G. Bernecka.

Perspektyvos – miglotos

UAB „Agrochema“ trąšų skyriaus vadovo V. Varanavičiaus pasiteiravus, kokios šiuo metu yra pagrindinių pavasario tręšimui reikalingų trąšų kainos Lietuvoje, kiek jos skiriasi palyginus su kitomis šalimis, atsakymas buvo nevienareikšmis:

„Jei lygintumėme Lietuvos ir JAV trąšų kainas, JAV trąšų kainos šiuo metu yra apie 10–15 proc. mažesnės, tačiau jos auga. Jei lyginsime su Rytais, ten fosforo kainos aukštesnės, o kalio – žemesnės. Palyginus su ES valstybėmis, kainos visose jose yra labai panašios. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje amonio ir kalcio amonio salietros kainos yra aukštesnės. Tačiau skystų azotinių trąšų KAS kainos praktiškai tokios pačios. Kartais skirtumas susidaro tik dėl sezoniškos paklausos. Lenkijoje ir Lietuvoje trąšų kainos skiriasi nežymiai.“

Pasidomėjus, kaip galima prognozuoti situaciją trąšų rinkoje, jei karas Ukrainoje tęsis, ar ieškoma alternatyvų, atsakymas taip pat paliko nemažai klausimų:

„Jei karas Ukrainoje tęsis, situacija ir toliau išliks įtempta, galima prognozuoti dar didesnį kainų augimą. Ne tik trąšų rinkoje, bet ir visur kitur. Mes ieškome alternatyvių tiekėjų, gamintojų, įmonių ir verslų, su kuriais galėtume bendradarbiauti bei rasti geriausią sprendimą, kad ūkininkai gautų trąšas reikiamu metu. Panašu, kad labiausiai bus paveikta NPK, fosforo ir kalio trąšų rinka – šių produktų gauti bus vis sudėtingiau, taigi, reikės alternatyvų šiems produktams. Azotinių trąšų trūkumas bus mažesnis, nes turime vietinį gamintoją – „Achemą“. Dabar svarbiausia – užauginti gerą derlių. Jo dabar reikės labiau nei bet kada“, – neabejojo UAB „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas V. Varanavičius.

UAB „Agrochema“, Lenkijos verslininkų tinklalapio ir 123rf nuotraukos

  2022.03.26 ŪP korespondentė - Rasa SMILGYTĖ Susijusios temos - skaitykite: trąšos; trąšų į Lenkiją; trąšų kainos; 
Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Šaulių priesaika toli nuo Tėvynės: nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet pris...
2024/05/23

Augalams vien šilumos ir drėgmės neužtenka

Pastaruoju metu daug kalbama apie labai gerą žiemkenčių būklę, ypač žieminiai rapsai alsuoja produktyvumu. Tačiau daugybė tarpusavyje susipynusių pokyčių ir veiksnių kelia naujas rizikas ir tam tikrą netikrumą. Šiuolaikinis žemės ūkis susid...
2024/05/23

171 Lietuvos įmonė gaus į 11,3 mln. eurų ES finansavimo savo eksporto galimybių gerinimui

Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros pas...
2024/05/23

Įprasmintas devynių kaimų atminimas

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Gegužės 18 dieną neeilinis susitikimas surengtas Antašavos parapijoje. Čia rinkosi Daršiškių ir dar aštuonių aplinkinių gyvybingų ir išnykusių kaimų gyvent...
2024/05/23

Paviršinio vandens telkinių pakrančių, melioracijos griovių apsaugos juostų deklaravimas pagal 4 GAAB standartą

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojo Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo pakeitimas.
2024/05/23

Daržovės kibiruose: kompaktiška ir patogu

Kai kurie daržininkai bent dalį daržovių augina ne lysvėse, bet kibiruose. Juose be vargo auga pomidorai, agurkai, paprikos, braškės. Ar tikrai toks sprendimas turi pranašumų? Kokių?
2024/05/23

Šerbeto upės ir visiškai sunaikinti sodai Lenkijoje. Ar sulauksime to ir Lietuvoje?

Praėjusį sekmadienį vos per 15 minučių kruša soduose sunaikino absoliučiai visą šių metų derlių, tačiau jos pasekmės vaismedžiams bus juntamos dar kokius dvejus metus. Tai – tikras Armagedonas, sako už galvų susiėmę Lenkijos so...
2024/05/23

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga.