Beakcizio dyzelino lubos: kam ir kodėl?

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti beakciziam dyzelinui metines lubas. Vienam ūkiui ar įmonei nuo 2026 metų liepos bus nustatytas maksimalus degalų kiekis – 100 tūkst. litrų, kuris po kelerių metų sumažės dar perpus. Įsigaliosiančios lubos supriešino žemdirbių bendruomenę. Akivaizdu, jog šis motyvas nesutampa su pagrindiniu tikslu – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, nes sprendimų, kaip tai pasiekti – nepasiūlyta.

Nukentės stambiausieji

Anot Aplinkos ministerijos, nustačius lubas, pigesnių degalų nebegalėtų įsigyti 247 ūkiai, o vėliau – vos ne trigubai daugiau. Įsigaliosiančios lubos palies stambiausius ūkininkus ir bendroves. Manoma, kad dėl šio ribojimo labiausiai nukentės gyvulininkystės ūkiai.

Pakruojo rajone įsikūrusios Žvirblonių ŽŪB vadovas Svajūnas Stelmokas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad šiuo metu jiems, pagal deklaruojamus gyvulius ir žemės plotą, per metus priklauso 500 t beakcizio dyzelino, nustačius lubas, atiteks 100 t, o vėliau – tik 50 t. „Jei siekiama gyventi ekologiškiau, tuomet vienam hektarui skiriamą degalų kiekį turėtų mažinti visiems, ne tik stambiesiems ūkiams. Ar didieji ir stambieji ūkiai yra kažkuo išskirtiniai? Kaip jiems gyventi?“ – svarstė pašnekovas. Ateityje, anot S. Stelmoko, jie privalės pirkti nežymėtą dyzeliną. Jei pirks 400 t, tai patirs per 200 tūkst. Eur nuostolių, kuriuos turės padengti. Kol kas nėra aišku, kaip ir kokiomis lėšomis tai reikės padaryti. Bendrovės vadovas tvirtino, kad per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma pakeisti visos turimos technikos į modernią. Beje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiuo klausimu jokių alternatyvų žemdirbiams nėra siūliusi. Rinkoje „netaršios“ technikos kol kas yra vienetai. Todėl žemdirbiams neramu. Jie tvirtino, kad žemės ūkyje tokiu greičiu neįmanoma padaryti perversmo, pokyčiams reikia laiko.

Nedžiuginantys sprendimai

S. Stelmokas neabejoja, jog atsiradus atitinkamiems nutarimams, stambieji ūkininkai ir bendrovės versis per galvą ir kažką darys. ŠESD emisija – graži vizija, prie kurios turėtų prisidėti visi. Tačiau ar ŠESD emisijas mažins visi žemdirbiai? Ar jie bus suinteresuoti tai daryti? „Kodėl viskas nukeliama didesniems, stambesniems ant pečių? Ar jie vieni visą tai turi vežti? O kaip kiti? Jie ir toliau gyvens, kaip gyvenę. Įsivaizduoju, kad ūkiai, valdantys iki 1 500 ha, gaus 100 t pigesnių degalų ir jiems nereikės sukti galvos“, – diskutavo S. Stelmokas. Jis pabrėžė, kad bendrovėje iki šiol visais įmanomais būdais prisidedama prie ŠESD emisijų mažinimo, yra taikomas kitoks žemės dirbimo būdas: arimas keičiamas skutimu.

Ukmergės rajone įsikūrusioje UAB „Atkočių agroservisas“ puoselėjama gyvulininkystė ir augalininkystė. Šios bendrovės vadovas Gediminas Miliukas dar neskaičiavo, kiek nuostolių patirs bendrovė įsigaliojus žymėto dyzelino luboms. „Tokie sprendimai nedžiugina. Nežinau, kodėl sumanyta taupyti būtent šioje vietoje. Mes patirsime didelių nuostolių.

Manau, kad ateityje dėl tokių sprendimų atsiras daugiau bedarbių, nes bendrovės, siekdamos sumažinti nuostolius, atleis iš darbo žmones. Tuomet pinigai bus permetami kitur, jie atiteks bedarbiams. Kai kurie ūkiai galbūt bankrutuos“, – sakė ŪP pašnekovas. Jis tvirtino, kad bendrovėje yra taikoma neariminė žemės dirbimo technologija, tačiau dėl galingų žemės dirbimo agregatų žaliojo dyzelino kiekio reikšmingai sumažinti nepavyksta. G. Miliukas viliasi, kad galbūt kita Vyriausybė šiuo klausimu priims racionalesnių sprendimų ir žemės ūkiui skirs didesnį dėmesį, jo nealins.

Ūkiams bus blogai

Vienoje didžiausių Pakruojo rajone esančioje „Lygumų“ bendrovėje dirbama per 6 tūkst. ha žemės (su pievomis) ir prižiūrima virš 4 tūkst. galvijų. Dabar bendrovė išnaudoja 700 t žymėto dyzelino, o ateityje jiems atiteks tik „ašaros“. „Nuotaikos – prastos. Jei jau priimami tokie sprendimai, jie turėtų galioti visiems. Tuomet visi

protingai sumažintume naudojamo dyzelino kiekį. Nežinau, gal augalininkams degalų ir pakaks, bet gyvulininkystės ūkiams jo labai trūks. Gyvulininkystėje daug degalų išnaudojama pašarų gamybai, mėšlo išvežimui. Bendrovėje susidaro 50 tūkst. tonų mėšlo. Šiuos kiekius reikia išvežti“, – ŪP tvirtino bendrovės vadovas Petras Ivanauskas. Jis mano, kad tuo laikotarpiu, kai šis nurodymas bus pradėtas vykdyti, gyvulininkystės ūkiams bus labai blogai. Nežinia, kaip jie išgyvens. „Lygumų“ bendrovės vadovas žada ateityje nebedaryti jokių investicijų į ūkį.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės skyriaus pirmininko Martyno Puidoko, jei beakciziam dyzelinui metinės lubos bus taikomos dėl ŠESD emisijų mažinimo, tai bus absoliuti nesąmonė, kadangi einant šiuo keliu ŠESD emisijų kiekio nepavyks sumažinti. „Ūkininkai be reikalo po laukus nevažinėja ir degalų nedegina. Ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai važiuoja į lauką, atlieka pasėlių priežiūros operacijų tiek, kiek jiems reikia, ir tik tada, kada reikia“, – ŪP sakė M. Puidokas. Jis teigė, kad sumažinus lengvatinio dyzelino įsigijimą, bus surenkama daugiau akcizo. Tačiau kokią naudą duos didesnis akcizo surinkimas? Anot pašnekovo, ūkininkai bus priversti pirkti akcizinius degalus. „Žemės ūkis – ne statybų įmonė, kurią galima iškelti į kitą šalį, į centrinę būstinę. To pas mus nėra, visi pinigai lieka valstybėje. Todėl kyla klausimas, ar tą vieną eurą paims valstybė akcizo forma, ar tas vienas euras liks ūkyje ir bendrovėje? Jei euras liks ūkyje ir bendrovėje, jis vėliau bus investuotas ir sukurs du eurus. Šis sprendimas, mano manymu, yra daugiau politinis lozungas, kuriuo norima apriboti stambiuosius. Tačiau šis apribojimas realaus rezultato neduos“, – įsitikinęs LŪS Kelmės skyriaus pirmininkas.

Įžvelgia politinius tikslus

LŪS vadovas Raimundas Juknevičius ŪP tvirtino, kad šiuo metu didžioji dalis ūkininkų į minėtus nutarimus galbūt nekreipia dėmesio, manydami, kad tai nelies jų

ūkių, nes pastarieji nesunaudoja tiek degalų, kokios yra planuojamos lubos. Pašnekovas didžiausią problemą įžvelgia tame, jog siekiant politinių tikslų bandoma rasti tokių sprendimų, kurie turi žemdirbių skaldymo požymių, nes toks ribojimas palies vos kelis šimtus ūkio subjektų. „Akivaizdu, kad dirbtinai sumažinus beakcizio degalų kiekį dėl to nepasikeis gamybos metodai. Tam, kad gaminant produkciją būtų sumažinamos ŠESD emisijos, turi pasikeisti technologijos. Būtina iš esmės pakeisti techniką. Žemdirbys turėtų būti skatinamas eiti tuo keliu. Mūsų šalyje skatinimo nėra. Visa tai prasilenkia su ŽŪM anksčiau išsakytomis pozicijomis, kad žaliojo kurso bus siekiama sutelktomis jėgomis. Į tai, kad technologijos taptų draugiškesnės aplinkai, investuos pats verslas, o kad jis investuotų, turėtų vykti skatinimas su parama, atitinkamai iš ES ar Lietuvos biudžeto. Tai, ką matome dabar, yra kita politika. Tai, tikriausiai, yra bandymas prisidengiant žalinimo tikslais spręsti kažkokią kitą politiką“, – svarstė LŪS vadovas. Jei ūkininkams būtų pasiūlytas kompleksas priemonių, kaip žemės ūkio sektoriuje suvienodinti ūkio subjektų konkurencines sąlygas, visa tai būtų galima lengviau suprasti. Šiuo atveju įžvelgiamas manipuliavimas.

Pasak pašnekovo, Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė ministerijos pozicijai, pavėlino ribojimų įvedimo metus, tačiau šis klausimas, kaip „karšta bulvė“, tikriausiai ir vėl bus diskusijų objektas, kai dirbs nauja Vyriausybė. „Užsidėjo pliusiuką, kad priėmė kažką žalio, sukiršino žemdirbių visuomenę ir šį galvos skausmą perdavė kitiems“, – akcentavo R. Juknevičius.

Einama draudimų keliu

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas sakė, kad skaudžiausius smūgius pajus patys didžiausi ūkiai. Dyzelino normų mažinimas labiausiai palies gyvulininkystės, augalininkystės ir daržininkystės ūkius, taikančius intensyvias technologijas. Jų degalų sąnaudos yra žymiai didesnės už tas, kurios vidutiniškai išnaudojamos žemės ūkyje. Šiuos ribojimus pajus tie ūkiai, kurie sukuria pačią didžiausią pridėtinę vertę, įdarbina daugiausia žmonių ir jiems moka gerokai aukštesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. „Iš esmės grūdų augintojai, taikantys neariminę žemdirbystę ir modernias technologijas, gali kažkiek degalų sutaupyti. Tačiau grūdininkams labiausiai pakenks „raudono“ dyzelino, skirto šildymui, lengvatos naikinimas. Apie tai ministerija nuolat šneka. Lietuvoje turime apie 2 tūkst. grūdų džiovyklų, kurios naudoja būtent „raudoną“ dyzeliną. Be jo ūkyje neįmanoma nieko padaryti, kol nėra alternatyvių technologijų. Nėra jokios paramos toms alternatyvoms įdiegti. Tai – didžiulė problema“, – nuomonę išsakė LGAA vadovas. A. Macijauskas apgailestavo, kad mūsų šalyje einama draudimų keliu, o daugumoje Europos valstybių – skatinimo.

Pasigenda dialogo

Jis pateikė kaimyninės šalies Švedijos pavyzdį. Švedijos Vyriausybė nuo 2030 metų ketina uždrausti iškastinio kuro naudojimą žemės ūkyje ir transporte. Tačiau investicijas, kurias ūkininkai patirs prisitaikydami prie pokyčių, žadama kompensuoti. Ūkininkams bus kompensuojamas naujos technikos įsigijimas ir degalai naujai technikai, jeigu jie bus brangesni už iš naftos gaunamus degalus. Švedija planuoja skirti didžiules pinigų sumas, kad tie pokyčiai būtų įgyvendinti. Mūsų šalyje kol kas apie tai nekalbama, pinigų neskiriama, o tik draudžiama ir, neįvykdžius draudimų, baudžiama.

„Netikiu, kad ši ar kita Vyriausybė priims geresnius sprendimus. Tačiau labai norėtųsi, jog prieš priimant bent kokius sprendimus būtų kalbamasi, kad vyktų dialogas. Juk šie sprendimai palies ne tik žemdirbius, bet ir kiekvieną Lietuvos gyventoją. Sumažinta dyzelino norma turės įtakos kiekvienam piliečiui, vartojančiam maisto produktus. Akivaizdu, kad dėl šių pokyčių maisto produktai brangs. Gali taip atsitikti, kad po 10–15 metų kai kurių produktų įsigyti negalėsime, nes jų trūks visame pasaulyje. Natūralius produktus galės valgyti tik nedidelė pasiturinčios visuomenės dalis“, – argumentavo A. Macijauskas.

Ragina naudoti mažiau degalų

Paulius ASTRAUSKAS

ŽŪM viceministras

Žemės ūkis per metus sunaudoja apie 300 mln. l lengvatinio akcizo tarifo degalų ir šis kiekis kiekvienais metais didėja. Degalai – tai įrankis, su kuriuo pasiekiamas rezultatas. Kol kas žemės ūkis neturi daug alternatyvų, kad galėtų drastiškai sumažinti suvartojamo dyzelino kiekį, nes pagrindinė sunkioji technika, dirbanti žemės ūkyje, naudoja iškastinį kurą (dyzeliną). Tačiau matome, kaip keičiasi ūkininkavimo praktika ir ūkininkai vis labiau savanoriškai pereina prie kitokių ūkininkavimo būdų, kurie leidžia labiau tausoti dirvožemį ir mažinti suvartojamo kuro kiekį bei išlaidas. Todėl manome, kad augant iškastinio kuro kainai ir keičiantis agrotechnologijoms, pirminis degalų suvartojimas natūraliai mažės.

Žemės ūkio technikos išskiriamo ŠESD kiekis yra gerokai didesnis nei, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių, nes žemės ūkio technika dirba daug sunkesnėmis sąlygomis. Vienas sunaudotas lengvatinių degalų litras išskiria apie 2,8–4,2 kg CO₂ ekv. ŠESD. Tačiau nereikia pamiršti, kad žemės ūkyje technika intensyviai dirba tik apie 3 mėnesius per sezoną, kai vyksta rudens ir pavasario darbai. Žemės ūkio gamybos sezonas užtrunka apie 7–8 mėn. per metus. O transporto sektoriuje keliais važiuojama ištisus metus.

Lengvatinio akcizo degalų normų lubų nustatymas stambiems ūkiams sudaro sąlygas racionaliau naudoti iškastinius ir beveik neapmokestinamus išteklius, o kartu skatina taikyti tausojančius gamybos metodus, pavyzdžiui, tiesioginę sėją. Tiesioginės sėjos metodas leidžia sutaupyti mažiausiai 40 litrų degalų hektarui ir sumažinti ŠESD ne tik dėl mažiau suvartojamo dyzelino kiekio, bet ir dėl to, kad mažiau judinamas dirvožemis, taip natūraliai sumažėja ir ŠESD išmetimai iš dirvožemio.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta daug priemonių, kurios skatins šalies ūkių konkurencingumą. Taip pat mūsų tikslas skatinti kooperaciją ir ūkininkų bendradarbiavimą, formuojant maisto tiekimo grandines „nuo lauko iki stalo“.

Įvesti dyzelino lubas numatyta tik nuo 2026 metų, tad apie tolimesnę ateitį kalbėti dar anksti. Bet vertinant net tą faktą, kad lengvatinio dyzelino akcizo lubos bus įvedamos nuo 50 tūkst. litrų, jis neturės įtakos smulkiesiems ūkiams.

Autorės ir 123rf nuotraukos