Bebrinės avys

Pateko į nemalonę

Joniškio rajone gyvenantis Gintautas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nė blogiausiame sapne nesapnavo, kad jo augintinės, Romanovo veislės avys, bus apkaltintos nuniokojusios valstybės saugomus šimtamečius uosius. Šiaulių apygardos teismas pranešė, kad toks sprendimas priimtas apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą dėl žalos padarymo gamtai. Joniškietis turės sumokėti daugiau kaip 2 tūkst. Eur.

„Teks mokėti daugiau, nes jau antstoliams perduota. Tai yra dideli pinigai, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino vyras, pasiruošęs parduoti laikomas avis, kurių teturi apie dvidešimt. – Matote, kokie laikai pas mus atėjo, nieko negali daryti ir laikyti. Parduosiu, kad vėl baudų ir žalų nepriskaičiuotų. Gal kas brangiau sumokės, nes dabar tos avys jau išgarsėjusios – prisilietusios prie šimtamečių uosių.“

Joniškietis pasakojo, kad į aplinkosaugininkų nemalonę pateko prieš keletą metų. „Tie uosiai yra avarinės būklės, tai buvo visur pažymėta. Aplinkosaugininkai buvo atvažiavę, pasakė, kad čia tikriausiai avys nuniokojo, perspėjo žmoną. Ji tuos medžius aprišo, avis iš ten patraukėme. Paskui vėjas ir lietus nudraskė tuos aprišimus... Tie seni medžiai vėtrų nuvartyti, žmogus gali įlįsti į kamieną, vidus išpuvęs, tuščias ir šaknys išpuvusios, bet kaltos liko avys, nors nesu matęs, kad jos graužtų tų uosių žievę“, – krimtosi vyras.

Matė dantų žymes

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai nustatė, kad 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais Joniškio rajone, Byvainių kaime, Gintauto avys jam išnuomotame valstybinės žemės sklype ir jam pačiam priklausančiame privačiame sklype nugraužė priskirtų saugoti aštuonių uosių žievę ir taip sužalojo, pažeidė jų gyvybines funkcijas.

Pranešime nurodoma, kad aplinkosaugininkai, medžių apžiūros metu įvertinę jų būklę, padarė išvadą, jog tarp apgadintų uosių nebuvo nė vieno geros būklės, didžioji dalis medžių buvo patenkinamos ir du medžiai buvo nepatenkinamos būklės. Kaip vėliau teigė vienas iš specialistų, jam dar nėra tekę matyti taip stipriai pažeistos beveik šimtamečių uosių žievės – ant kai kurių žievės likučių matėsi dantų žymės, uosiai apgraužti iki medienos.

Avių augintojas nesutiko su tokiomis aplinkosaugininkų pateiktomis išvadomis. Vyras gynė savo avis, teigdamas, kad pati gamta save suniokojo, žaibas perskėlė, medžiai išpuvę, šakos nudžiūvusios – medžiai avarinės būklės, virsdami yra sugadinę jo aptvarus. Joniškietis tvirtino, kad šie medžiai mirę jau prieš daug metų, tad avys per du mėnesius negalėjusios jų sunaikinti. Vyro teigimu, ieškovai turėtų patys nupjauti tuos medžius ir sutvarkyti, nes jie jau atgyvenę savo amžių.

Gintautui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių žalojimą paskirta 130 Eur bauda. Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad avių šeimininkas už gamtai padarytą žalą turi sumokėti 2 076 Eur. Nesulaukę pinigų, aplinkosaugininkai su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą.

Specialistai kraipo galvas

Teismo sprendimas priimtas, ūkininkas turės pakratyti piniginę. O avių augintojai ir avininkystės specialistai tik kraipo galvas ir negali patikėti, kad avys galėjo šitaip apgraužti šimtamečius uosius.

Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius, auginantis nemažai avių, stebėjosi, kad šiems gyvūnams teko kaltė dėl nuniokotų senų medžių. „Labai keista situacija, šiaip avys net ir jauno medelio žievės negraužia. Turėtų būti visiškas badas, kad jos imtų graužti žievę. Per avininkystės dvidešimties metų praktiką su tuo neteko susidurti. O kad galėjo šimtamečius medžius apgraužti, tai man apskirtai nesuvokiama. Kiek ganome avis tarp medžių ir krūmų, tai matyti, kad jos gali nuskabyti kiek pasiekia tik lapelius, bet žievės neliečia, ji lieka sveika“, – teigė Ž. Augustinavičius. Pasak jo, graužti medžių žievę mėgsta ožkos, tad nenustebtų, jeigu kas sakytų, kad jos ir yra kaltininkės.

Stambaus avių ūkio savininkė iš Biržų krašto Kristina Milišiūnienė taip pat neslėpė nuostabos dėl buriukėms priskirtų eibių. „Ožkos galėtų nugraužti žievę, bet avys... Jos galėtų nuskabyti tik jauno medelio lapus. Netikiu, kad avys galėtų nugraužti seno medžio žievę, nebent jau būtų visiškas badas, jos būtų savaitę neėdusios ir aplink būtų tik juoda žemė. Gal tie medžiai buvo miško žvėrių apgraužti, tik avims „nurašė“, – samprotavo daugiau nei trisdešimt metų avininkystės srityje dirbanti moteris.

Žmonės gąsčioja

Ūkininkams neramu, kad aplinkosaugininkai vis labiau braunasi į žemdirbių ir gyventojų kiemus, raito baudas ir didžiules sumas už gamtai padarytą žalą. Vis dažniau kalbama apie aplinkosauginius kuriozus. Žmonės jau gąsčioja kieme radę vėtros nulaužtą savo pasodinto, bet valstybės saugomo medžio šaką. Bijo, kad gali gauti kokią baudą, nes saugotinų medžių genėjimas galimas tik palaiminus valdininkams, kuriems gali būti labai sudėtinga įrodyti, kad tai – vėjo darbas.

„Gal čia atskirų rajonų problema, kai aplinkosaugininkai galbūt ieško kabliukų, o ūkininkai tampa atpirkimo ožiais. Kai plynai kertami miškai, tuomet tylima. O jeigu apie kokį seną medį gyvulys pasitrynė, tai jau pažeidimas. Manau, kad gamtosaugininkai turėtų realiai pasižiūrėti ir įvertinti“, – ŪP savo nuomonę dėstė K. Milišiūnienė.

Panašu į pasaką

Lietuvos avių augintojų asociacijos garbės pirmininkas, avininkystės ekspertas dr. Juozapas Mikutis, išgirdęs, kuo Joniškio rajone apkaltintos avys, tiesiog apstulbo: „Avių nugraužti šimtamečiai uosiai – tai atrodo kaip iš kokios pasakos. Čia kažkoks nesusipratimas. Matyt, tikri pasakoriai vadovauja gamtosaugai.“

Avininkystės eksperto nuomone, senų medžių žievės gal net ir ožkos negraužtų, o tai priskirti avims – nesuprantamas dalykas. „Jeigu jau taip, tai gal tam Joniškio rajono gyventojui reikėtų kreiptis į latvius, gal jie padės išsiaiškinti, kas apgraužė tuos senus medžius“, – su humoru redakcijai kalbėjo J. Mikutis, pakvietęs aplinkosaugininkus į gyvenimą žiūrėti realiai, o ne per aprūkusį stiklą.

Prieštaringa situacija

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 123, 2023 m. spalio 31 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės ir redakcijos nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.