Beglobiai gyvūnai vargsta, o VMVT karaliauja

Užfiksuoti pažeidimai

Šiemetiniai VMVT atlikti patikrinimų rezultatai verčia susimąstyti. Kaip rašoma VMVT pranešime, per 8 šių metų mėnesius užfiksuota, kad 41 proc. prieglaudų yra perpildytos, tačiau į kai kurias iš jų vis tiek gabenami gyvūnai iš trečiųjų šalių. Daugiau kaip penktadalyje gyvūnų globos įstaigų nustatyta gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimų, penktadalyje tikrintų prieglaudų taip pat fiksuoti vakcinavimo pažeidimai. Dalis prieglaudų nesilaikė gyvūnų priežiūros bendrųjų reikalavimų, kai kuriose naudoti pasibaigusio galiojimo vaistai ar pašarai.

VMVT atliktų tikrinimų metu daugelyje globos vietų gyvūnams nebuvo užtikrinta reikiama erdvė, kai kur jie laikomi transportavimui skirtuose narvuose ar perpildytuose voljeruose.

Logika diktuoja, kad prastomis sąlygomis laikytas ir paimtas globai gyvūnas turėtų gyventi geriau, tačiau realybė kartais logikai nepaklūsta. „Tai yra opi problema, kurią stengsimės spręsti ir ieškoti išeičių, vienydami bendriems sprendimams atsakingas institucijas ir organizacijas“, – aiškino VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. Anot jos, tolesnis bendras darbas būtinas siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, nes akivaizdu, kad teks atsakingiau vykdyti priskirtas funkcijas bei surasti sprendimus ten, kur niekas nenori imtis atsakomybės.

VMVT vadovė atkreipė dėmesį į tai, kad gyvūnų globos organizacijoms situaciją gerokai palengvintų jų interesams atstovaujančios asociacijos įkūrimas – tai leistų geriau ir nuosekliau atstovauti globos įstaigų interesams įvairiose įstaigose, valstybės institucijose, teisėkūros procesuose.

VMVT – baubas

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 86 oficialiai registruoti gyvūnų globėjai – tiek įstaigos, tiek gyventojai. Kaip „Ūkininko patarėjui“ pasakojo šalies gyvūnų prieglaudų steigėjai, VMVT yra baubas, kuris ne padeda, o tik baudžia ir baudžia. „VMVT gyvūnų įstaigoms reikalavimus kelia kaip ligoninėms. Tikrintojų – daug. VMVT siunčia savo darbuotojus iš vieno Lietuvos krašto į kitą, jie atvažiuoja vos ne kas kelis mėnesius apie tai neįspėję, o atvykę elgiasi kaip savo namuose. Tikrintojai atvyksta valdiška mašina, nakvoja viešbučiuose, valgo kavinėse, gauna komandiruotpinigius. Kitą dieną surašo protokolus ir pailsėję išvažiuoja. Kiek visa tai kainuoja valstybei? Tikriausiai už dieną jiems sumokamas ne vienas tūkstantis eurų. Ar ne geriau būtų šiuos pinigus skirti gyvūnus globojančioms įstaigoms, organizacijoms? Mes pinigų neturime, mus remia tik visuomenė. O kieno tie gyvūnai? Ko siekia tikrintojai? Jie nori tik nubausti“, – kalbėjo ŪP pašnekovai.

Šiai nuomonei paantrino VšĮ „Šilutės beglobiai“ vadovė Rimutė Vismantienė, kurios įstaigą vien šiemet – nuo rugpjūčio iki lapkričio – VMVT tikrino tris kartus. Pirmą kartą į Šilutę buvo atvykę keturi tikrintojai, antrą ir trečią kartą – po du. „Įstaiga dirba 8 metus. Visą laiką viskas buvo gerai, šiais metais tikrintojams viskas netinka“, – nuoskaudos nuo redakcijos neslėpė R. Vismantienė.

Radviliškyje veikiančios įstaigos „Radviliškio beglobiai“ vadovė Evelina Lukoševičienė taip pat tvirtino, kad VMVT reikalavimai yra per griežti. „Padėtis Lietuvoje tikrai yra baisi. O kas kaltas dėl to? Tai – pačių žmonių kaltė, kad nesutvarko savo gyvūnų, jais nesirūpina, o VMVT turėtų atlaidžiau vertinti situacijas prieglaudose, kai jose gyvūnų skaičius kartais būna per didelis. Reikėtų suteikti galimybę sąlygas gerinti, bet ne tik bausti. VMVT turi mums padėti“, – tiesiai šviesiai rėžė E. Lukoševičienė.

Prasta kontrolė

Panevėžio gyvūnų globos draugijos direktorė Rūta Liberienė tvirtino, kad beglobiais gyvūnais turėtų rūpintis valstybė, o ne visuomeninės organizacijos, nes tai – visos valstybės problema. „Kartais ji sprendžiama per komunalinio ūkio įstaigas, kurioms skiriama daug pinigų. Jie gyvūnus perduoda visuomeninėms organizacijoms, tokioms, kaip mes, už „ačiū“. Tai jie gauna lėšas, o mes 14 dienų paimame gyvūnus nieko negaudami gyvūnų priežiūrai, be to, jie pas mus gyvena metus ir ilgiau. Gyvūnus reikia gydyti, operuoti, vakcinuoti, ženklinti, maitinti. Todėl valstybė turėtų finansuoti bent dalį išlaidų už ženklinimą, skiepus, nes jie yra privalomi naujam prieglaudos gyventojui“, – redakcijai pasakojo R. Liberienė.

Kaip pastebėjo R. Vismantienė, VMVT kontroliuoja ir baudžia tik registruotus gyvūnų globėjus, kurie laiko neženklintus, neskiepytus gyvūnus. „Tačiau kodėl VMVT nekontroliuoja žmonių, kurie daugina kačiukus ir šuniukus, ir, skelbdamiesi viešojoje erdvėje, juos tariamai dovanoja be ženklinimo, be skiepų? Kodėl jų niekas nekontroliuoja ir nebaudžia? O mes, paėmę bešeimininkį katiną, turime jį paskiepyti, paženklinti, sterilizuoti. Prieglaudai tai privaloma. To reikalauja VMVT. Kodėl nesidomima dovanojamais, parduodamais gyvūnais, kurių pasiūla viešojoje erdvėje yra didelė? Ar įstatymai skiriasi? Žmonės išmeta dovanotus gyvūnus į lauką, o baudas sumoka prieglaudos. Mes galvojame, kad reikėtų vienytis ir spręsti šias problemas“, – dėstė gyvūnų prieglaudos vadovė.

E. Lukoševičienė mano, kad konstruktyvių pasiūlymų, kaip elgtis ir ką daryti su beglobiais gyvūnais, turėtų pasiūlyti pati VMVT, taip pat Aplinkos ministerija (AM). „Deja. Pasiūlymų ir pagalbos nėra. Padėtis Lietuvoje – baisi“, – tvirtino redakcijos pašnekovė.

Valstybė nesprendžia

VšĮ „Šilutės beglobiai“ vadovė stebisi, kodėl valstybė šios problemos nesprendžia. Ar ši problema nėra aktuali? „Šilutės r. paslaugas teikia UAB „Nuaras“. Jei kas nors yra negerai, skambinama jiems ir jie atvažiuoja iš Klaipėdos. Tačiau tą pačią minutę jie neatvyksta. Jei gatvėje guli koks nutrenktas gyvūnas, jį paimti tenka mums“, – pastebėjo R. Vismantienė.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos direktorė pasakojo, kad UAB „Nuaras“ iš savivaldybių administracijų gauna didelius pinigus. „Su šia bendrove savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartį. O mes – visuomenininkai. Savivaldybės administracija apie finansavimą nekalba, todėl ten net nesikreipiau. Kad ir kaip keista, šiemet yra pirmi metai, kai Panevėžio r. savivaldybės meras paskambino, paprašė atvykti ir pasiūlė pinigėlių. Gavome 5 tūkst. Eur veterinarinėms išlaidoms. Aišku, tų pinigų užteko tik 3 mėn.“, – pastebėjo R. Liberienė.

Panevėžio r. savivaldybės meras Antanas Pocius ŪP aiškino, kad šiais metais savivaldybės administracija „padraugavo“ su viena savo rajono gyvūnų draugija ir skyrė jai pinigų. „Kitąmet taip pat planuojame skirti lėšų. Galbūt bus lėšų, kad jie galėtų plėstis. Ši problema – gili ir ją reikia spręsti. Ir valstybė turėtų keisti savo požiūrį į ją. Įstatymuose yra gražiai skambančių nuostatų, bet kai kurių įgyvendinimas, deja, nėra pakankamai finansuojamas. O jei ir skiria finansavimą, tai tiek numatoma visokių rodiklių, kad pasinaudoti galimybe nesiryžtama. Jeigu jau kartą atiduodama funkcija savivaldybėms, manau, būtina ir pasitikėti jomis“, – nuomonę dėstė A. Pocius.

Atvira bendradarbiavimu

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.