Beldžiasi pavasaris – pasirūpinkite bitėmis

„Europoje mes su savo gamtos turtais ir daugiažiedėmis bičių ganyklomis esame bitininkystės Klondaikas“, – sako šimtą bičių šeimų kelių savivaldybių teritorijose prižiūrintis kaunietis Andrius Bučius. Jo teigimu, šalies bitininkai pirmieji iš agrarinio sektoriaus atstovų įgyvendino trumpąją maisto grandinę – medaus korius patys paima iš bičių, išsuka, supilsto ir vartotojams patiekia be tarpininkų.

Nauda ir laisvalaikio pomėgis Pagal vakariečių tradiciją žemės ūkio verslą bitininkai puoselėja kaip papildomą pajamų šaltinį, pagrindiniu laikydami tarnybą mieste. Tokiu pačiu principu bitininkauja ne tik verslo įmonę mieste valdantis A. Bučius, bet ir tūkstančiai šalies bičiulių. Europos Sąjungos (ES) šalyse priskaičiuojama apie 600 tūkst. bitininkų, kurie kasmet prisuka vidutiniškai apie 200 tūkst. t medaus. „Eurostatas“ informuotas, kad Lietuvoje tėra 8 tūkst. bitininkų, kasmet gaunančių apie 2 tūkst. t medaus. Neoficialiai mūsų šalyje bites (apie 140 tūkst. bičių šeimų) laiko apie 12,5 tūkst. bičiulių, tik bitynų derliaus duomenys neskelbiami. Pasak bitininkavimo kitose šalyse praktikos turinčio A. Bučiaus, mūsų bičiuliai dažniausiai medų skiria savo šeimos ir draugų reik­mėms, į prekybą parduotuvėse bei mugėse patenka tik nedidelė bitynų produkcijos dalis. Be to, Lietuvoje populiarėja ne tik medus, bet ir bičių duonelė, pienelis, žiedadulkės. Jau keleri metai bitininkai savo sodybose įsirengia „bičių miegamuosius“, kuriuose ilsimasi kvėpuojant avilio su dirbančiomis bitėmis oru. Savo tėviškėje Biržų krašte bitininkaujantis panevėžietis Algimantas Pridotkas su žmona Daiva dvi dešimtis bičių šeimų puoselėja kaip laisvalaikio pomėgį. Tai ir malonumas, ir rūpinimasis savo sveikata. Be to, vis daugiau žmonių ieško vaistų iš gamtos. Šalyje populiarėja šeimos bitininkystė, o tai, pasak A. Pridotko, įpareigoja bičiulius laikytis griežtos bičių gyvenimo higienos ir maisto saugos. Aukštaitijoje pastaruosius kelerius metus buvo kilę konfliktų su ūkininkais, savo laukus purškusiais chemikalais, iš anksto apie tai nepranešusiais bitynų savininkams. „Lietuviškas medus su geografinės kilmės nuoroda – pirmasis maisto produktas, gavęs ES sertifikatą“, – pastebi A. Pridotkas. Jo teigimu, šalyje bitininkai, net ir mėgėjai, savo ūkio produkciją ženklina etiketėmis su kilmės nuoroda.Viena vertus, tai bičiulio įsipareigojimas patiekti vartotojui autentišką produkciją, kita vertus, tai ir savireklama.

Tenka nuolat mokytis Bičiuliai A. Bučius ir A. Pridotkas pripažįsta, jog bitininkas priverstas nuolat mokytis. Ne tik iš knygų, interneto, specialių seminarų, bet ir bendraujant savo draugijose, diskutuojant su bičių produktų vartotojais. „Kiekvieno bitininko darbo metodika skiriasi, tačiau per metus susiformuoja kalendoriniai bičių priežiūros principai“, – sako A. Bučius. Pasak bičiulio, teigiama, jog Lietuvoje yra kelios bitininkavimo mokyklos. Vienų pagrindas – teoriniai skaičiavimai, kitų – praktiniai pastebėjimai, trečių – nacio­nalinei rinkai pritaikyta užsienio patirtis. Tarptautinių „Apimondijos“ kongresų ir savo praktinės veiklos patirtį apibendrinantis bičiulis Sigitas Uselis neseniai bitininkus informavo apie bičių gydymą nuo varozės. Darbai bityne – kiekvieno bitininko reikalas, juolab kad vienoki praėję metai buvo Biržų, kitokie – Kauno krašto, dar kitokie – Dzūkijos bičiuliams. Balandį sušilus orams pirmiausia derėtų atidaryti ir išdžiovinti sudrėkusius avilius ir pagalves, gerai apšiltinti lizdus. Pirmoji žiemos pusė buvo nešalta. Dalis bičių šeimų anksti pradėjo auginti perus, todėl joms gali trūkti maisto.

Ruošiamės naujam sezonui Balandžio mėnesį bitės, augindamos perus, sunaudoja daug daugiau maisto negu žiemos mėnesiais. Stokojant maisto, jos nebus pajėgios prasidėjus medunešiui prinešti nektaro. Nuodugni bičių šeimų apžiūra turėtų būti atliekama orams sušilus iki 15 laipsnių. Avilyje turėtų būti ne mažiau nei 6–8 kg maisto atsargų, jeigu tiek nebėra, būtina papildyti. Dalis bičių šeimų per žiemą sunaudoja nedaug maisto, todėl pavasarinio patikrinimo metu randama prie perų iš abiejų pusių po 3–4 korius, pilnus medaus. Tokia šeima vystysis prastai, nes pilni medaus koriai atšaldo lizdą. Rekomenduojama palikti po porą korių iš abiejų lizdo pusių, o atliekamus korius atiduoti toms bičių šeimoms, kurioms trūksta maisto. Kai kurie bitininkai pavasarinio patikrinimo metu atakiuoja korius. To daryti nereikėtų, nes bičių šeimos būna dar silpnos, nesutvarko korių, o prarūgęs medus ima varvėti ant avilio dugno. Norėdami bitėms padėti bitininkai kartais pridaro daugiau bėdos. Atakiuoti korius galima tik tada, kai pražysta klevai. Pavasarinio avilių patikrinimo metu nustatomas perų kiekis ir motinėlės dėslumas. Jei perai išmėtyti, jų nedaug, vadinasi, motinėlė jau sena, nebegalinti gerai dėti. Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje tokioms šeimoms būtina pakeisti motinėles. Balandį išvalomi bičių šeimų lizdai, šiukšlės sudeginamos. Jei bityne yra mirusių bičių šeimų, avilių lakos uždaromos, koriai išimami, aviliai išvalomi ir dezinfekuojami. Radus viduriuojančių bičių šeimų, į litrą sirupo (1:1) įdedame sutrintą česnako galvutę. Bites perkeliame į švarius išdezinfekuotus avilius, išimame apviduriuotus korius ir pakeičiame juos švariais. Lizdus gerai apšiltiname.

Laukiame blindžių žydėjimo Bičiulių A. Bučiaus ir A. Pridotko teigimu, pavasarinio apžiūrėjimo metu nereikėtų perais iš stiprių šeimų stiprinti tų bičių šeimų, kuriose rasta silpnų, traninių ar su žuvusiomis motinomis šeimų. Jei tokia nusilpusi šeima ir išgyvens, geros bičių motinėlės neišaugins, todėl ir medaus iš jos sukti neteks. Geriausiai silpnas šeimas sujungti po dvi ar tris. Jas jungiant, reikėtų laikytis pagrindinės taisyklės: bitės su koriais pernešamos prie šeimos, kurioje yra motinėlė. Po to jas būtina gerai apšiltinti ir pamaitinti. Sušilus orams, kai pradeda žydėti blindės, bitės ima balinti korius. Vadinasi, jos jau atsineša nektaro, pradėjo gaminti vašką. Tada galima plėsti lizdus, įdėti vieną ar du dirbtinius korius prie korių su perais. Nepatartina dėti į lizdo vidų tarp perų, nes balandžio mėnesį smarkiai atvėsus orams lizdas taip yra tarsi padalijamas pusiau ir dar labiau atšaldomas. Balandį plėsti lizdus reikėtų atsargiai, nes esant šaltiems orams, išplėtus per daug, bitės vystosi lėtai. Dėl šios priežasties geriau plėsti pamažu. Antrą balandžio pusę miršta žiemojusios bitės ir išauga pirmoji jaunų bičių karta. Daugelyje šeimų šis procesas vyksta nepastebimai, o kai kuriose matyti labai aiškiai. Kai kurie bitininkai kartais šį procesą supainioja su bičių išnuodijimu. Taip pasirodyti gali todėl, kad jaunų bičių karta būna negausi. Todėl kuo ilgiau (iki 2 savaičių) išgyvena žiemojusios bitės, tuo lengviau bičių šeima įveikia šį kritinį periodą. Pavasarinio avilių patikrinimo metu būtina žiūrėti, kad girdyklose bitėms niekada nepritrūktų vandens.

Justinas ADOMAITIS