Bendruomenės remiamas žemės ūkis

Ūkininkams svarbu megzti ryšius su valgytojų bendruomene

Daugeliui ūkininkų jų produktai yra daugiau nei vien prekės pardavimas. Jie augina ir gamina maistą, kad galėtų aprūpinti šeimą ir pasidalinti su kitomis šeimomis, išmaitinti miesto gyventojus ir aplinkinių regionų žmones. Ūkininkai stengiasi tai padaryti vykdydami pelningą ūkio verslą, kuris yra paremtas gamtos ištekliais, aukšta rizika ir tenkina pirmo būtinumo poreikius.

Žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais.

Viena iš organizacinių sistemų, kuri suartina, sujungia gamintojus ir vartotojus maisto sistemoje, sukurdama sąlygas vartotojui prenumeruoti tam tikro ūkio ar ūkių grupės derlių, maisto produktus, yra bendruomenės remiamas žemės ūkis (angl., community supported agriculture).

Augintojai ir vartotojai pasidalina rizika ir nauda

Šis žemės ūkio modelis yra viena iš tiesioginės rinkodaros rūšių, kuri apjungia maisto produktų vartotojus (pvz., namų ūkius) ir vietos pirkėjus (tai gali būti viešojo sektoriaus institucijos – vaikų darželiai, savivaldybės administracija, ligoninė ir kt.). Vartotojai (ir pirkėjai) užsako ir taip įsipareigoja remti ūkio veiklas, siekia kad dirbama žemė taptų vietos bendruomenės poreikius tenkinančiu ūkiu. Augintojai, gamintojai ir vartotojai (pirkėjai) teikia abipusę paramą vieni kitiems, pasidalija maisto produktų gamybos rizika ir bendrai kuriama nauda.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis gali būti apibrėžiamas kaip gamintojo ir vartotojo vietinė partnerystė, gamybos ir rinkodaros strategija, kuri apima prenumeratos sutartį dėl sezoninių produktų pristatymo iš ūkio. Kuriant bendruomenės remiamo žemės ūkio modelį, daug dėmesio skiriama žemės ūkio verslo tvarumui, gamybos rizikos valdymui, vartotojų įtraukimui į vietos produktų gamybos planavimo veiklą ir vietinio tiekimo autentiškumui.

Prieš auginimo sezoną paprastai klientai perka narystę arba dalijasi tam tikromis ūkio veiklos išlaidomis (pvz., išlaidomis sėklai) tais metais. Tada kaip grąžą už pinigus auginimo sezono metu jie reguliariai gauna maisto produktų: tradiciškai kiekvieną savaitę po pilną dėžę daržovių. Jei dėl kokių nors priežasčių ūkiui metai yra blogi, sumažėja gamyba, nariai prisiima tą riziką. Paprasčiau tariant, bendruomenės remiamo žemės ūkio modelis yra valgytojų bendruomenė, remianti vietinio ūkio veiklą, prenumeruojanti ir perkanti išaugintus ar pagamintus produktus, besidalijanti rizika bei nauda. Klientai turi tiesioginį ryšį su vietos maisto sistema. Jie nuolat bendrauja su ūkininku. Jie gali maitintis šviežiais, mažų „maisto mylių“, sezoniniais maisto produktais. Be to, daugelis tyrimų rodo, kad buvimas bendruomenės remiamo žemės ūkio nariu / akcininku pagerina sveikatą, nes vartoja daugiau daržovių, natūralių, ekologiškų produktų, gauna žinių, kaip produktas pagamintas.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis ūkininkams reiškia galimos rizikos paskirstymą. Jei vietovę užkluptų didelė sausra, sumažėjusio derliaus įtaką jaučia visi nariai. Tai taip pat suteikia ūkininkui daugiau garantuotų pajamų, kurios gali būti gaunamos prieš auginimo sezoną. Tai padeda sumažinti ūkininko poreikį skolintis. Ūkininkai, diegiantys bendruomenės remiamą žemės ūkio modelį, turi skirti laiko savo ūkio produktų rinkodarai, taip pat įdarbinti ir tvarkyti savo prenumeratorių sąrašus. Gali būti labai sudėtinga pradedantiesiems ūkininkams, kuriems reikės suderinti įvairių kultūrų auginimą su klientų bazės valdymu.

Tinkamai vykdomos bendruomenės remiamo žemės ūkio veiklos palaiko mažų ūkių tvarumą. Kaip tvarus modelis suteikia naudos trijose kategorijose: ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos.

Ekonominiu požiūriu padeda subalansuoti metinius finansinius srautus ir suteikia daugiau kapitalo auginimo sezono pradžioje, kai to labiausiai reikia. Socialiniu požiūriu padeda kurti ryšius tarp ūkių ir jų bendruomenių, taip užtikrinant, kad daugiau žmonių ir vietos institucijų prisidėtų prie ūkio sėkmės. Aplinkosaugos požiūriu ekonominė parama leidžia ūkininkui geriau planuoti, todėl suteikia lankstumo tvariau naudoti dirvožemį ir kitus išteklius. Modelis taip pat skatina ūkininkus sutelkti dėmesį į pasėlių įvairinimą, o tai sumažina kenkėjų ir ligų poveikį.

Modelis praktikuojamas daugelyje šalių

Bendruomenės remiamas žemės ūkis yra naujas ūkio verslo modelis Lietuvoje, kurio tikslas – sukurti paramos tinklą apie ūkio verslą.

Užsienio šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt.) šis verslo modelis taikomas keletą dešimtmečių. Jis vis tobulinamas, nes ūkininkai ir rinkos jėgos atveria daug ir įvairių modelio įgyvendinimo galimybių. Pradėta auginti daug naujų kultūrų, gaminti naujų sveikatai palankesnių produktų, prasitęsė sezonas, sustiprėjo kelių ūkių bendradarbiavimas, susikūrė naujos prenumeratorių ir akcininkų grupės, išsiplėtė rinkodariniai ryšiai ir bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis, buvo sukūrtos novatoriškos logistikos, produktų pristatymo strategijos, susiformavo nauji miesto ir kaimo bendruomenių ryšiai. Viena iš naujausių iniciatyvų yra maisto gamybos, sveikatos bei sveikatingumo sąjungos, kurios keičia bendruomenės remiamo žemės ūkio verslą.

Šio žemės ūkio modeliai šalyse ir regionuose skiriasi. Dažniausiai atliepia vietos valgytojų bendruomenės ir visuomenės poreikius, yra pritaikyti aplinkinėms rinkoms ir smulkių bei vidutinių ūkių galimybėms. Labai sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo – „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės“.