Bezdančių karvių nereikia – auginsime svirplius!

Lietuvoje tuštėja gyvulių tvartai, viena po kitos kabinamos spynos ant fermų durų, tačiau į gyvulininkystę nutaikytos dar aštresnės strėlės. Užsienio ekspertai rekomenduoja užkarti daugiau mokesčių mūsų žemės ūkiui – apmokestinti trąšas, gyvulius ar jų išskiriamą metaną. Jie siūlo imti pavyzdį iš pienininkystės lyderės pasaulyje Naujosios Zelandijos, kur jau einama tokiu keliu. „Gal lygiuokimės į Afriką, kur nėra karvių ir metano“, – nebetveria mūsų pieno gamintojai, rezgamus naujus planus apibūdinę tiesiai šviesiai – beprotybė.

Naujoji Zelandija – pavyzdys mums?

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai įvertino visų Lietuvos ekonomikos sektorių priemones, kuriomis siekiama klimato neutralumo iki 2050 metų. Jų manymu, patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane jų nepakanka, kad būtų pasiekti itin ambicingi Europos Sąjungos nusibrėžti tikslai ir Lietuvos prisiimti žalieji įsipareigojimai.

Žemės ūkio srityje tarptautinės organizacijos ekspertai siūlo ne tik mažinti teikiamas iškastinio kuro lengvatas žemdirbiams, bet ir įvesti naujus mokesčius – už gyvulius ar jų išskiriamą metaną ir trąšas. Jie pastebėjo, kad Lietuvoje į dabartines apmokestinimo schemas nėra įtrauktas metanas ir azoto oksidas – pagrindiniai žemės ūkio teršalai.

Siūloma lygiuotis į Naująją Zelandiją – pienininkystės lyderę, kuri yra greičiausiai pirmoji šalis pasaulyje, pasiūliusi žemės ūkio sektoriaus emisijų mokesčius – čia nuspręsta nuo 2025 m. apmokestinti ūkius pagal auginamų galvijų skaičių. Dabar atliekamas bandomasis tyrimas, po kurio paaiškės, ar tokią mokesčių sistemą bus įmanoma įgyvendinti ūkių lygiu, ar apmokestinimą nukreipti į perdirbimo sritį.

Pavadino beprotybe

Žinoma pieno gamintoja iš Kupiškio r. Danutė Adamonienė, išgirdusi, kokių naujų mokestinių sumanymų mūsų žemės ūkiui pateikė užsienio ekspertai, vos tramdė emocijas. EBPO – įtakinga organizacija, Lietuva, kaip ir kitos šalys, dažnai remiasi jos rekomendacijomis, todėl labai tikėtina, kad į jas bus įsiklausyta ir šiuokart.

„Tai jau tikra beprotybė, tiesiog kurpiamos kažkokios nesąmonės. Nežinia, kodėl žemės ūkis taip puolamas ir naikinamas ir taip tyčiojamasi iš žemdirbių. Jau ir taip žmonių nuotaikos prastos, neramu dėl ateities, kai šitokios energijos kainos. Kiek valstybėje nesprendžiamų problemų, negi dabar tik metanas terūpi“, – nuostabos nuo „Ūkininko patarėjo“ neslėpė ūkininkė ir ironiškai pasiūlė apmokestinti visą sostinę, kur taip pat prisikaupia nemažai metano.

Ji akcentavo, kad žemdirbiai jau seniai efektyvina savo veiklą, išaugę kaštai verčia dar labiau viską skaičiuoti, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis būtų pagaminta daugiau produkcijos. „Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad metano išskyrimas priklauso nuo gyvulių produktyvumo. Kai jis aukštas, susidaro mažiau metano. Visi ūkiai siekia kuo didesnio rentabilumo, kitaip nebeišliktume. Ir tręšiame labai saikingai. Pernai skaičiavome, kad azotinių trąšų ūkyje sunaudojame gerokai mažiau nei leistina tręšimo norma. Esant tokioms aukštoms trąšų kainoms, kas gi begali daugiau tręšti“, – aiškino pieno gamintoja, dar kartą nusistebėjusi, kad žemės ūkyje vyksta žaidimas į vienus vartus.

Kodėl nesilygiuojame į Lenkiją?

D. Adamonienę nustebino ir tai, kad Lietuvai peršamas Naujosios Zelandijos, kuri yra pasaulio pieno produktų eksporto lyderė, pavyzdys: „Atitinkamas ten ir gyvulių tankis. Tegu išsiaiškina, koks tankis pas mus, kiek jau neliko ūkių ir galvijų fermų. Kodėl nesidairome į Lenkiją, kur mūsų karvutės yra išvežamos, lenkams metanas netrukdo. O gal geriau iškart lygiuokimės į Afriką, kur nėra karvių ir metano problemų.“

Pieno gamintoja teigė, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar tikisi, jog už žemės ūkį atsakingi žmonės ateis į protą ir pagaliau pradės galvoti apie žemės ūkio gamybą, gyvulininkystės svarbą. Anot jos, Žemės ūkio ministerija turėtų apginti žemės ūkyje dirbančius žmones, kurie nebespėja susekti visokių nutarimų: žaliųjų, mėlynųjų ir kitokių.

„Jeigu ir toliau seks tokie vienpusiški reikalavimai, perspektyva bus labai liūdna. Gal dabar net neverta diegti aukšto lygio technologijų, nes į jas investavus, ir produkcijos kainos turės būti atitinkamos, kad atsipirktų modernizacija. Niekas negalvojo, kad ūkiai bus dar kartą naikinami“, – apgailestavo D. Adamonienė. Ji visgi vylėsi, kad iki tokių kraštutinių sprendimų nebus prieita, juolab dabar, kai tokia geopolitinė situacija ir vyksta karas Ukrainoje. „Visai netoliese šaudoma ir naikinama, lekia raketos, negi nesusimąstoma apie visas grėsmes, taip pat ir maisto gamybos svarbą? Jau dabar vis mažėja tikrų produktų. Štai šią vasarą iš Anglijos atostogauti parvykusi šeima vaikams iš ūkio ėmė pieną, tai jo paragavę mažamečiai klausė, ar atsiųsiu tokio į Angliją. Ką mes toliau valgysime? Negi vabzdžius? Kam bereikia metaną išskiriančių karvių, gal visi auginsime svirplius?“ – daug klausimų turi ūkininkė.

Metaną reikia ne apmokestinti, bet perdirbti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite:  tuštėja gyvulių tvartai, apmokestinti trąšas, apmokestinti išskiriamą metaną, apmokestinti gyvulius