Biosaugos priemonės gelbsti ūkius nuo ligų (ATNAUJINTA)

Būtinybė

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, gyvulininkystės ūkiams didžiausią nerimą kelia mėlynojo liežuvio (MLL), gumbelinė (angl – Lumpy skin disease (LSD)) bei snukio ir nagų (SNL) ligos, Lietuvoje šiemet jau buvo fiksuoti du labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai - vištų dedeklių ūkyje (246 tūkst. Paukščių) bei mišriame paukščių ūkyje (160 paukščių), taip pat vis nustatomi afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje. Todėl į biologinį saugumą turi investuoti ir maži, ir dideli ūkiai.

Specialistai pažymi, kad ne visos gyvūnų užkrečiamosios ligos perduodamos tiesiogiai (nuo gyvūno gyvūnui), todėl didelė atsakomybė tenka ūkininkui, kuris turi užtikrinti gyvūnams saugią, švarią aplinką. Štai mėlynojo liežuvio liga (MLL) užsikrečiama įkandus virusą nešiojančiam mašalui, taip pat virusai platinami vykdant prekybą užsikrėtusiais gyvuliais (ir sperma, embrionais), per užkrėstus pašarus, transporto priemones (sunkvežimiais, lėktuvais ir t. t.). Virusas taip pat perduodamas per placentą.

Norint sumažinti užkrečiamų ligų riziką, raginama investuoti į biologinio saugumo priemones, pavyzdžiui, naudoti dezinfekcines priemones, riboti žmonių judėjimą, aptverti teritoriją nuo kitų gyvūnų ir kt. Kad biologinio saugumo priemonės ūkininkams nebūtų nepakeliama našta, yra sudaryta galimybė gauti paramą.

Ligos gali pražudyti visą ūkį

Daugiau nei 300 mėsinių galvijų auginantis Aidas Abromaitis sako neįsivaizduojantis, kaip galėtų užsiimti ekologine galvijininkyste be paramos prevencinėms priemonėms, kurios padeda apsaugoti gyvulius nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Pasak jo, daugeliui gyvulininkyste besiverčiančių ūkininkų laikomi ūkiniai gyvūnai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, tad tokios ligos gali lemti ne tik milžiniškus nuostolius, bet ir visišką ūkio sužlugimą.

„Blogiausia, kad, nustačius gyvūnų užkrečiamos ligos protrūkį, tektų sunaikinti visą bandą, nebebūtų kur įsigyti veislinių gyvūnų, nes jų rinkoje gali ir nebelikti. Niekada nežinai, kas laukia už kampo, todėl būtina daryti viską, kad nelaimėms užbėgtum už akių. Biologinio saugumo priemonės – apsaugota ūkinių gyvūnų laikymo vieta, ūkiniai gyvūnai iš sveikų bandų, saugūs pašarai, transporto ir darbuotojų bei lankytojų kontrolė, dezinfekcinės priemonės, švari aplinka ir kt., bei gyvulių draudimas gali tapti išsigelbėjimu, be to, ramiau dirbti, kai turi susikūręs tam tikrą saugumo garantą“, – sako pašnekovas.

ŽŪM primena, kad siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir jų sukeltų padarinių, būtina laikytis biologinio saugumo reikalavimų, ypač galvijų, avių, ožkų, kiaulių, lamų, alpakų bei nelaisvėje laikomų elnių laikymo vietose. Svarbu nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę, o kilus įtarimų dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos pasireiškimo, privalu nedelsiant informuoti privatų veterinarijos gydytoją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

Daugiau nei 100 ūkių pasinaudojo parama

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. vykusio kvietimo, metu buvo surinkta 150 paraiškų paramai gauti pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ ,. Biologinio saugumo - priemonėms užtikrinti iš viso prašoma 5,023 mln. Eur. Šiam paraiškų teikimo etapui buvo numatyta skirti 2,642 mln. eurų lėšų.

ŽŪM primena, kad pagal šią intervencinę priemonę gali būti finansuojama iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o paramos dydis priklauso nuo laikomų ūkinių gyvūnų skaičiaus, išreikšto sutartiniais gyvuliais (SG):

• ūkiams, laikantiems iki 20 SG , didžiausia paramos suma gali siekti 4 000 Eur;
• ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 SG, parama apskaičiuojama vienam SG skiriant 200 Eur. .

Žinotina, kad didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. Eur. Išimtis taikoma, kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, tokiu atveju suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. Eur.

Kokios išlaidos finansuojamos?

Atsižvelgiant į būdus, kaip ūkiuose gali plisti užkrečiamosios ligos, finansuojamos tos biologinio saugumo priemonės, kurios efektyviausiai padėtų tam užkirsti kelią. Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ galima gauti paramą šioms išlaidoms, įtrauktoms  į iš anksto parengtą ir su VMVT suderintą biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kompensuoti:

• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas bei įrengimas;
• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;
• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;
• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;
• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimas ir įrangos įsigijimas;
• nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos (pvz., langų, grotų, tinklelių) įsigijimas;
• ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių persirengimo, prausimosi, maitinimo patalpų įrengimas ir įrangos įsigijimas, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimas.

Užs. Nr. 313/7