Biometano gamintojai baiminasi spąstų

Sukėlė nerimo

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), yra užsibrėžti labai ambicingi biometano gamybos tikslai. ES dabartinę biodujų ir biometano gamybą nori padidinti daugiau nei 10 kartų – nuo 2021 m. ES pagamintų apie 3,5 mlrd. iki 35 mlrd. kub. m 2030 metais. Ir mūsų šalis numačiusi skatinti bei plėsti biometano dujų gamybą. Tačiau paskatas temdo naujas EM sumanymas, sukėlęs nerimą biometano gamintojams.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) EM išsiuntė raštus, kuriuose išsakomas nuogąstavimas dėl šios ministerijos iškelto pasiūlymo visas Lietuvoje pagamintas ir į dujų tinklus pateiktas biodujas arba biometaną įskaičiuoti į transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimą.

Toks siūlymas galėtų būti įteisintas, į nacionalinę teisę perkeliant atnaujintos Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nuostatas. EM rengia konsultacijų ciklą, kurio metu su tikslinių grupių atstovais diskutuojama, kaip neva išgryninti problemas ir parengti kokybiškus teisės aktų projektus, įgyvendinančius minėtą direktyvą.

Tiek LPK, tiek LPA nepritaria minėtam EM siūlymui, nes mano, kad tai gali sužlugdyti ne tik naujai projektuojamų ar statomų biometano (biodujų) jėgainių projektus, bet sukelti problemų ir šiuo metu veikiančių projektų gyvybingumui.

„Teikdama tokį pasiūlymą aptarimui, EM visiškai neįvertino biodujų (biometano) rinkos specifikos bei, mūsų supratimu, maišo kai kurias RED III direktyvos nuostatas, pagal kurias į dujų tinklus patiektas biodujas (biometaną) galima įskaičiuoti į transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimą tokiu atveju, tik jeigu tos biodujos (biometanas) sunaudotos transporto sektoriuje“, – atkreipiamas dėmesys LPA rašte.

Išgyventi leidžia sertifikatų pardavimas

LPA vadovas Gytis Kauzonas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kaip veikia dabartinė biometano dujų rinka. Anot jo, tada, kai elektra yra labai pigi ir gaminti elektrą iš biometano dujų yra per brangu, Lietuvos biodujų gamintojai turi galimybę išvalyti savo pagamintas biodujas iki biometano, jį tiekti į dujų tinklą ir turėti galimybę už tai gautas kilmės garantijas ar sertifikatus, kitaip tariant, tvarumo įrodymus, pardavinėti atvirose užsienio rinkose. Tai yra papildomas pajamų šaltinis, leidžiantis užtikrinti biodujų gamybos veiklos komercinį gyvybingumą ir skatinantis biodujų gamybą Lietuvoje.

„Pačių biodujų ar biometano gamyba yra nuostolinga, nes jų savikaina yra aukštesnė nei gamtinių ar suskystintų naftos dujų. Vienintelė galimybė kompensuoti nuostolį iš biodujų ar biometano gamybos – būtent kilmės sertifikatų pardavimas“, – dėstė G. Kauzonas.

Paukščių augintojai ir pramoninkai atkreipia dėmesį, kad, priėmus siūlomą priemonę, pagal kurią Lietuvoje pagamintos ir į dujų tinklus patiektos biodujos ar biometanas būtų įskaičiuoti į transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimą, pardavinėti tvarumo sertifikatus bus galima tik Lietuvoje, nes tai turės atspindėti mūsų valstybės transporto tikslų įgyvendinimą, todėl užsieniui tie sertifikatai bus menkaverčiai arba beverčiai.

„Kitaip sakant, kilmės sertifikatai bus parduodami už bet kokią kainą Lietuvoje, kur dar ir rinka nelabai susiformavusi ir nėra jokios vertės, bet ne ES, kur gali gauti maksimalią kainą. Kyla realus pavojus, kad biodujų gamyba taps nuostolinga jau veikiančioms jėgainėms, o nauji projektai turės būti stabdomi dėl savo neatsiperkamumo“, – aiškino LPA, kurios nariai šiuo metu vysto ne mažiau 3 stambių biodujų gamybos projektų, vadovas.

Ar veiks dirbtinė schema?

Bioetanolio ir biodujų gamintojos UAB „Kurana“, kartu su UAB „Tube Green“ pernai atidariusios pirmąją biometano gamyklą Lietuvoje, kuri produktą tiekia į magistralinį dujotiekį, generalinis direktorius Jurgis Polujanskas ŪP išsakė abejones dėl EM sumanymo: „Pirmiausia kyla klausimas, ar tokį siūlymą – Lietuvoje pagamintas ir tinklą tiekiamas biodujas įskaičiuoti į transporto sektorių, būtų įmanoma teisiškai įgyvendinti. Pirma reikėtų išsiaiškinti, ar veiktų tokia schema, kai biometanas realiai sunaudojamas kitur, pavyzdžiui, gamykloje, o jį įskaitytų į transporto sektorių. Norint tai padaryti, biometanas turėtų būti ten ir sunaudojamas.“

„Kuranos“ vadovas siūlytų neeikvoti energijos dirbtiniams sumanymams ir iš esmės skatinti ne tik biometano gamybą, bet ir poreikį bei rinką Lietuvoje. „Mes ne iš gero gyvenimo pagamintą biometaną parduodame į užsienį, nes mūsų šalyje nėra biometanu varomų transporto priemonių. Problema ta, kad Lietuvoje yra remiama biometano gamyba, bet neskatinama in-
frastruktūra ir atitinkamų mašinų įsigijimas. Jeigu dėmesys būtų kreipiamas būtent į tai, nereikėtų dirbtinių dalykų. Jeigu Lietuvoje daugės tokio transporto, čia pagamintas biometanas vietoje ir bus sunaudojamas. Visi gamintojai mielai parduotų Lietuvoje, bet nėra galimybės“, – problemą įvardijo J. Polujanskas.

Žada neapriboti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.