Pasak „Ignitis“ atsinaujinančių dujų skyriaus vadovo Mindaugo Proto, biometanas Lietuvoje per kelerius metus iš nišinio produkto tapo vis plačiau naudojama alternatyva iškastiniam kurui. Iš pradžių jį daugiausia rinkosi autobusų parkai, tačiau dabar biometanas vis sparčiau skinasi kelią ir sunkiojo krovininio transporto segmente.
M. Protas pristatė „Ignitis“ atliktus skaičiavimus, kuriuose palygintos dyzelinio ir biometanu varomo vilkiko bendros eksploatacijos sąnaudos. Vertinta ne tik degalų kaina, bet ir transporto priemonės įsigijimas, finansavimas, priežiūra, draudimas, kelių mokesčiai bei kitos išlaidos.
Skaičiuojant, kad vilkikas per metus nuvažiuoja 120 tūkst. kilometrų, biometanu varomo sunkvežimio eksploatacija jau šiandien gali būti apie 3,8 tūkst. eurų pigesnė nei dyzelinio. Gavus numatytą 50 tūkst. eurų valstybės paramą, metinis ekonominis pranašumas išaugtų iki maždaug 11,3 tūkst. eurų.
Tačiau didžiausių pokyčių laukiama artimiausiais metais. Nuo 2027 m. numatoma įvesti kilometrais skaičiuojamą kelių rinkliavą, biometanu varomam transportui taikant 40 proc. lengvatą. Nuo 2028 m. iškastinio kuro kainą papildomai veiks naujoji ES apyvartinių taršos leidimų sistema ATL2.
Dėl šių pokyčių biometanu varomo vilkiko metinis sutaupymas nuo 2027 m. galėtų siekti apie 11,5 tūkst. eurų, o nuo 2028 m. – 17,8 tūkst. eurų be paramos. Su parama pastaroji suma viršytų 25 tūkst. eurų.
„Jau šiandien nusipirkus biometanu varomą vilkiką, jis apsimoka labiau negu dyzelinis. O nuo kitų metų šis skirtumas dar labiau didės“, – teigė M. Protas. Jis pabrėžė, kad skaičiavimai priklauso nuo konkrečių prielaidų, pirmiausia – metinės ridos, degalų kainų ir transporto naudojimo sąlygų, nuvažiuojamo atstumo mokamais keliais. Taigi, sutaupymas tam tikrais atvejais gali būti dar didesnis.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, biometano ekonominis pranašumas gali pakeisti konkurencines sąlygas Lietuvos transporto rinkoje. Ypač tai aktualu mažesnėms vežėjų įmonėms, kurios dažnai neturi pakankamai lėšų naujiems sunkvežimiams įsigyti ir yra priverstos rinktis naudotą dyzelinį transportą.
„Gaunasi taip, kad neturiu pinigų investuoti į pinigų taupymo įrangą ir tada neturiu pinigų dar labiau“, – paradoksą apibūdino M. Nagevičius. Pasak jo, įmonės, galinčios investuoti į ekonomiškesnius vilkikus, įgis pranašumą prieš konkurentus, kurių transporto sąnaudos išliks didesnės.
„Tie, kas investuos į biometaninius sunkvežimius, paslaugas teiks pigiau negu tie, kas toliau važinės su dyzeliniu transportu” – pabrėžė LAIEK prezidentas.
M. Nagevičiaus teigimu, biometanas ypač patrauklus vežėjams, dirbantiems reguliariais maršrutais Lietuvoje – pavyzdžiui, aptarnaujantiems prekybos centrus ar vežantiems krovinius tarp logistikos centrų ir didžiųjų miestų. Tokiais atvejais galima iš anksto suplanuoti degalų pildymą, o didelė metinė rida leidžia greičiau susigrąžinti investicijas.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į planuojamą valstybės paramą. Jo teigimu, naujas dujomis varomas vilkikas paprastai kainuoja maždaug 15–20 tūkst. eurų brangiau už dyzelinį, tačiau gavus 50 tūkst. eurų paramą jo įsigijimo kaina gali tapti net mažesnė nei dyzelinio.
Ekspertai pabrėžia, kad biometano plėtrai Lietuvoje yra palankios sąlygos ir dėl sparčiai augančios vietinės gamybos. Šiemet Lietuvoje prognozuojama pagaminti daugiau nei 500 GWh biometano, o transporte sunaudoti maždaug 152 GWh. Taigi, biometano gamyba transporto vartojimą viršytų daugiau kaip 3 kartus.
M. Protas atkreipė dėmesį, kad ši situacija turi ir kitą pusę – Lietuvos biometano gamintojai yra priklausomi nuo eksporto rinkų. „Iš vienos pusės džiugu dėl gamybos, iš kitos pusės tai reiškia, kad mūsų gamintojai didžiąją dalį (apie 64 proc.) eksportuoja ir yra priklausomi nuo išorės rinkų. Jeigu jos dėl kokių nors priežasčių nustotų pirkti lietuvišką biometaną, mūsų gamintojams atsirastų problema“, – sakė jis.
Iki 2030 m. Lietuva siekia biometano gamybą padidinti iki 1,4 TWh per metus. M. Proto vertinimu, šalies transporte būtų galima panaudoti apie 1,2 TWh biometano, tačiau tam reikėtų gerokai didesnio jį naudojančių transporto priemonių parko.
M. Protas atkreipė dėmesį į dar vieną veiksnį, kuris artimiausiais metais gali skatinti biometano naudojimą – didėjančius transporto paslaugų užsakovų reikalavimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Jo teigimu, tarptautinės įmonės vis dažniau vertina ne tik savo tiesiogines emisijas, bet ir tiekimo grandinės poveikį klimatui. Tai reiškia, kad reikalavimai pasiekia ir krovinius vežančias transporto bendroves.
„Didžiosios įmonės žiūri ne tik į kainą, bet ir į tai, kokios bus emisijos. Biometanu varomi vilkikai turi abu pranašumus – tiek kainos prieš dyzeliną, tiek mažesnių emisijų. Vežėjas, kuris pasirenka biometaną, laimi abiem atvejais“, – aiškino M. Protas.
Pagal jo pristatytus duomenis, biometanas gali sumažinti transporto degalų gyvavimo ciklo emisijas maždaug 80 proc. ir daugiau, palyginti su dyzelinu. Priklausomai nuo gamybai naudojamų žaliavų, pasiekiamas rezultatas gali būti dar geresnis.
Transporto bendrovės „Ortima“ komercijos ir plėtros direktorius Andrej Svirko pasakojo, kad įmonė jau beveik metus eksploatuoja 5 biometanu varomus vilkikus.
Pasak jo, perėjimas prie naujų degalų pareikalavo pakeisti įprastą darbo organizavimą. Didžiausias iššūkis – dar nepakankamai išplėtotas pildymo tinklas. Todėl tenka atidžiau planuoti maršrutus, degalų pildymo laiką ir krovinių pervežimus. Vis dėlto bendrovė tikisi, kad biometano ekonominė nauda didės, ypač pradėjus taikyti naują kelių rinkliavą.
„Reikia žiūrėti į kitus metus, nes pagrindinis sutaupymas bus iš kelių mokesčių“, – sakė A. Svirko.
„Volvo Trucks Lietuva“ produkto ir transporto sprendimų vadovas Eivitas Žarys taip pat tvirtina, kad dujiniai sunkvežimiai Lietuvos sunkiajame transporte šiuo metu yra populiaresni už elektrinius, pirmiausia dėl mažesnių sąnaudų.
Tačiau jis mano, kad siekiant spartesnės biometano plėtros reikėtų daugiau dėmesio skirti ne vien naujų vilkikų įsigijimo paramai, bet ir ilgalaikiam degalų kainos konkurencingumui. „Jeigu tuos finansinius pajėgumus nukreiptume į dar didesnį biometano atpiginimą, laiminčių būtų daug daugiau. Naudą gautų ir tie, kurie perka naudotą sunkvežimį, ir tie, kurie perka naują“, – teigė E. Žarys. Jo nuomone, tai taip pat paskatintų naudotų dujinių sunkvežimių rinkos augimą, suteikiant daugiau galimybių mažesnėms transporto įmonėms.
MB Comms informacija