Biotechnologijos ir patirtis Igno Sereikos ūkyje

2021/09/11

Trąšos ir augalų apsaugos priemonės reikalingos rentabiliam žemės ūkio augalų auginimui. Tačiau jų naudojimas turi ir kitą pusę – ekologinė problema jau tapo globali, pastebima cheminė dirvožemio tarša ir dirvožemio erozija. Specialistai mato sprendimą – intensyvių augalininkystės technologijų ekologizavimas naudojant biologinius produktus. Iki šiol žodis ekologija ne vienam kėlė nerimą, bet susiformavo augintojų karta, turinti daugiau žinių apie augaluose ir dirvožemyje vykstančius procesus, o į supančią aplinką žiūri kitomis akimis: dirvožemis pasiskolintas iš ateities – nuo to, kokį turėsime dirvožemį, priklausys tautos išlikimas.

Kėdainių rajone ūkininkaujantis jaunasis ūkininkas Ignas Sereika sako, kad mokydamasis VDU ŽŪ Akademijoje pirmą kartą išgirdo apie gyvąsias trąšas. Pradžioje tai skambėjo gana keistai, bet pabandžius savo ūkyje ir pabendravus su bendraminčiais suprato, kad tai realu. Ūkininkas supranta, kad intensyvus žemės naudojimas nualina dirvožemį, jis netenka svarbiausių mitybos elementų, tarp kurių ir azoto – augalai nespėja jo įsisavinti, o dėl dirvožemyje sumažėjusios organikos, azotas išsiplauna užteršdamas gruntinius vandenis. Azotą fiksuojančių bakterijų produktas „Azofix Plus“ – alternatyva azoto trąšoms. Būtent šį produktą prieš keletą metų Ignas pradėjo naudoti savo ūkyje. „Nebuvo tikslo pakeisti azoto trąšas – žinodami dirvožemyje vykstančius procesus, norėjome papildyti biologinio azoto atsargas dirvožemyje ir padidinti gerųjų mikroorganizmų populiaciją“ – sakė ūkininkas. Naudodami azoto bakterijų preparatą sumažino azoto trąšų normas, bet jų neatsisakė. Mažesnės azoto trąšų normos padeda lengviau kontroliuoti ligų sukėlėjų plitimą. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad tręšiant didesnėmis azoto trąšų normomis padidinama šaknų puvinių plitimo tikimybė. Dėl to nuėmęs derlių ant augalinių liekanų Ignas nebėrė azoto trąšų, o išpurškė augalų mikrobinį biostimuliatorių „Ruinex“ derinyje su huminėmis rūgštimis. „Daugelis ūkininkų neįvertina mikroorganizmų reikšmės ir pasikliauja chemija, taip darėme ir mes savo ūkyje. Naudojantys biologinius preparatus įsitikina, kad pagerėja augalų augimo sąlygos, nes mikroorganizmai sintetina fitohormoninius junginius, reikalingus augalams. Per eilę metų įsitikinau, kad biologiniai produktai stimuliuoja augalų vegetatyvinį augimą (lapai, stiebai, žiedynai), galima lengviau realizuoti pasirinktos veislės genetinį potencialą, o svarbiausia, laipsniškai gerėja dirvožemio kokybiniai rodikliai“,– teigia Ignas Sereika.

Šiuos metus daugelis įvardina kaip nepalankius vasariniams augalams, labiausiai pakenkė su augalų fiziologiniais procesais nesuderinamas karštis. Ūkininkas sako, kad vasarinių kviečių derlingumas nebuvo kokio tikėjosi, bet galėjo būti ir blogiau. Ankstesniais metais biologiniai produktai buvo naudojami vėlesniuose augimo tarpsniuose. Šiemet, pradėjus naudoti KAS, nuspręsta biologinius produktus išlaistyti prieš sėją. Vasariniai kviečiai pasėti po cukrinių runkelių, dirvožemis, suprantama, suslėgtas, dėl to nuspręsta auginimo technologijoje panaudoti biologinių preparatų „Fosfix Plus“ – 1,0 l/ha, „Master“ – 2,0 l/ha ir „Penergetic b“ – 0,3 l/ha derinį. Sėklos abiem atvejais beicuotos cheminiu beicu, pridedant biologinio preparato „Bacto-seed“ – 1,0 l/t ir greitai įsavinamo fosforo trąšos. Variante, kuriame naudota Bioenergy LT technologija, išlaistyta 350 l/ha KAS kartu su „Fosfix Plus“ – 1,0 l/ha ir lokaliai įterpta 100 kg/ha NPK trąšų, o tradiciniame ūkio variante išlaistyta 400 l/ha KAS ir lokaliai įterpta 200 kg/ha NPK trąšų. Abiem atvejais naudota tokia pati augalų mitybos technologija, amino rūgštys, fitohormonai, augimo reguliatoriai, kalio trąšos, sumažintos fungicidų normos derinyje su „Bactoforce“. Augalų mikrobinis biostimuliatorius „Bactoforce“ naudojamas mikroorganizmų atstatymui, nes fungicidai nesirenka gerieji tai grybeliai ar blogieji – naikina visus. Vizualiai pasėlis skyrėsi pradiniais augimo tarpsniais, vėliau skirtumai išnyko, tačiau svarstyklės skirtumus išaiškino: lauko dalyje, kurioje panaudotas „Fosfix Plus“, „Master“ ir „Penergetic b“, svarstyklės rodė 5,3 t/ha derlingumą, o kontrolinio lauko dalyje – 4,5 t/ha. Žinoma, lietus sugadino kokybinius grūdų rodiklius, bet rezultatai pagerina nuotaiką.

Sumažinus mineralinių trąšų normas ir pritaikius Bioenergy LT technologiją gautas 0,8 t/ha derliaus priedas. Pardavus grūdus ir suskaičiavus patirtas išlaidas ūkininkas iš 1 ha gavo 193 Eur pajamų daugiau lyginant su kontrole.

Darytina išvada, kad mikro-organizmai turėjo ką veikti, nes dirvožemio fosforingumas (P₂O₅) – 159 mg/kg dirvožemio, kalingumas (K₂O) – 169 mg/kg, dirvožemio pH – 6,97, humusingumas – 2,28 proc.

Šiuo atveju „Fosfix Plus“ padidino fosforo prieinamumą, mikroorganizmai, norėdami išgyventi, ardo augalams neprieinamo fosforo junginius, fosforą kaupia savyje, o patys baigę savo gyvybinį ciklą, fosforą perduoda augalams. Jaunojo ūkininko nuomone, tai labai svarbu brangstant trąšoms ir siekiant didesnio jų efektyvumo.

Ignas Sereika sako, kad biologiniai produktai rado vietą augalininkystės technologijose, dabar jau įdomu juos derinti tarpusavyje, ieškoti naujų sprendimų, gerinančių ne tik augalų produktyvumą, bet ir užtikrinančių tvarų ūkininkavimą.