Bitės jau miklina sparnelius

Ilgai lauktas apsiskraidymas

Pirmieji Lietuvoje apie bites rašę Jonas Krikščiūnas, Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana nurodė, kad per Šv. Juozapą, t. y. kovo 19 dieną, nuo avilių lakų reikia nuimti skydus, eglišakes, bitės jau gali skraidyti.

„Ši data – daugiametis vidurkis, kurį patvirtina ir mano ilgamečiai stebėjimai, – senųjų bitininkų išvadoms pritaria VDU Žemės ūkio akademijos Biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Algirdas Amšiejus. – Bitininkauju daugiau nei 40 metų, iš pradžių neužsirašinėjau, bet dabar jau kokius tris dešimtmečius kalendoriuje pasižymiu, kada bitės po žiemos pirmą kartą išskrido.“

Jis prisimena, kad pasitaiko pavasarių, vienas tokių buvo prieš maždaug dešimtmetį, kai balandžio 17 dieną bitės dar nebuvo išskridusios. „Bet būta ir tokių, kai vasario 22 dieną bitininkavau trumpomis rankovėmis – jungiau bičių šeimas. Dalis bičių, jei aviliai stovėjo saulėtoje užuovėjoje, šių metų vasarį, jau bandė apsiskraidyti. Tačiau pirmo bičių išskridimo vidurkis – kovo 19 diena – per daugelį metų išlieka nepakitęs“, – atkreipia dėmesį bitininkas.

Pirmo apsiskraidymo laikas priklauso nuo oro temperatūros, ji turi būti 8 °C pavėsyje. Pavasarį bitininkai iš visų jėgų stengiasi, kad bitės ne tik greičiau išskristų į lauką, bet ir kad šis apsiskraidymas joms nepakenktų. Todėl skydus ar eglės šakas, A. Amšiejus pataria nuo lakų nuimti ne bet kada: „Stebėkite orus, jų prognozes, kad ankstyva pavasario saulė bičių neišviliotų į dar neįšilusį orą. Tikėkitės, kad apie Šv. Juozapą, jos apsiskraidys ir tuo metu atidenkite, išvalykite lakas. Pirmą kartą iš avilio išskridusios bitės pirmiausia išsituština.”

Pasak bitininko, apsiskraidymo metu, būtina stebėti bites. Jeigu saulėta, vėjuota diena ir dar yra sniego, į avilį negrįžta apie 20–30 proc. bičių. Jeigu išskrenda labai greitai ir per 10 minučių sugrįžta atgal – tai gerai. Jeigu išskridusios į avilį grįžti nenori, pavyzdžiui, tupi ant pastato sienos ir neskrenda atgal, to priežastis gali būti – žuvusi motina arba maisto trūkumas avilyje. Tokias šeimas paženklinkite ir atidžiai stebėkite, nes dar per kokias 2–3 savaites oras gali atšalti ir bites teks gelbėti.

Geriau – daug „riebių“ bičių

Bitininkystės Lietuvoje tėvas J. Krikščiūnas knygoje „Bitininkystė“ taikliai pastebėjo: pavasarį reikia ne šiaip daug bičių, o daug riebių bičių. Tokių pavasarį turėsite tik tada, jeigu po pirmo apsiskraidymo bus likę ne mažiau kaip 8 kg maisto: medaus, bičių duonos ir galbūt sirupo. Jo bitėms turėtų užtekti iki blindžių žydėjimo.

Trūkstant maisto, A. Amšiejus pataria bitėms duoti korį su medumi, pašildytą kambario temperatūroje (sušyla per parą) arba cukraus sirupo. Kai pasilakstys lauke, duokite joms tiršto sirupo (kaip rudenį), pagaminto iš 3 dalių cukraus ir 2 dalių minkšto vandens.

Jeigu bitės nenori lįsti laukan, duokite kandi tešlos, pagamintos iš 4–5 dalių cukraus pudros ir 1 dalies medaus. Medų pašildykite, pridėkite cukraus pudros ir suminkykite tešlą. Kandi tešlą įdėkite į polietileninį maišelį, subadykite skylutes iš apačios ir padėkite. Bitėms maisto pakaks 2–3 savaitėms.

Įrenkite girdyklas

Bitininkas pastebi, kad be angliavandenių (cukrų) ir baltymų (bičių duonos) yra trečia svarbi bičių maisto dalis – vanduo. Žiemą bitėms daug vandens nereikia, tačiau jo poreikis išauga pavasarį, kai prasideda perų maitinimas, o skysto nektaro mažai arba dar nėra. Baltyminei košelei pagaminti, bičių duonai praskiesti, būtinai reikalingas vanduo – tuomet bitės jo ima vartoti du, tris ar net penkiskart daugiau. Todėl anksti pavasarį, po bičių apsiskraidymo, bitynuose būtina įrengti girdyklas, net pašildyti vandenį (kad priprastų ir nereikėtų toli skristi), kol bitės pačios nesusirado vandens šaltinio.

„Kai kurie bitininkai vandenį šildo, naudodami mažyte saulės baterija. Pastato šiltnamiuką (plėvele apdengtą dėžę), jame išvedžioja juodą vamzdelį, kurį šildo saulės baterija, – patirtimi dalijasi A. Amšiejus. – Virš dėžės įtaiso indą su vandeniu. Iš jo kapsintis vanduo, lėtai tekėdamas vamzdeliu, sušyla ir išteka ant lentelės. Pamatytumėte, kiek suskrenda bičių!”

Itin svarbi šiluma

Po apsiskraidymo reikia truputį sumažinti laką, nes naktimis būtina taupyti šilumą. Kai avilyje temperatūra pakyla iki 35 °C, ima ristis perai, ją būtinai išsaugokite, nes bitės kovą, kaip ir vasarį, valgo daugiau.

„Kai temperatūra pakyla iki 10–12 °C ir šiltą saulėtą dieną bitės ima skraidyti, atidenkite lakas, nuimkite groteles, o jeigu galima, tai ir lizdus patikrinkite, išvalykite avilių dugnus, surinkite ir sudeginkite negyvas bites, – darbus vardija specialistas. – Paskui išimkite supelėjusius ir apviduriuotus korius. Drėgnesnę šiltinamąją medžiagą – pagalvėles arba kamšą – išvėdinkite, jeigu per drėgna, pakeiskite kita. Po pagalve padėkite dvigubai ar trigubai sulankstytą laikraštį, kuris sulaiko temperatūros svyravimus. Sumažinkite lizdus, palikite tiek korių, kiek aptupia bitės, o kitus išimkite. Jeigu mažai maisto, dėkite atsarginius korius iš sandėlio, o neturėdami jų, įpilkite tirštesnio cukraus sirupo į penėtuves arba tiesiog į korį ir dėkite arčiau perų. Galiausiai gerai apšildę lizdus, uždarykite avilius.”

Saugokite nuo ligų ir kenkėjų

Jeigu bitės apsiskraidė ir įtariate, kad yra erkių, A. Amšiejus pataria jas naikinti akaricidais: bites apipurkškite jų tirpalu arba avilyje pakabinkite akaricidinių juostelių, galima akaricidais padūminti. Kol ant bičių kūnelių neatsiranda žiedadulkių, net apie 80 proc. jo gali būti padengta erkių.

Jeigu prieš apsiskraidymą neišvalėte lakų, tai padarykite tuojau po apsiskraidymo.

Specialistas atkreipia dėmesį, kuo anksčiau bitės apsiskraido, tuo ir joms, ir bitininkui geriau. Mažiau šansų, kad vabzdžiai sirgs. Pavyzdžiui, yra toks pirmuonis Nosema apis, sukeliantis bičių viduriavimą. Kol akloji žarna susitraukusi, jis pilvelio negali suerzinti. Bet jeigu akloji žarna išsitempia nuo ekskrementų, Nosema apis tuoj pat sudygsta, sporos pasidaugina ir bitės negali sulaikyti tuštinimosi, ima viduriuoti.

Anksčiau šis pirmuonis buvo dažniausia bičių mirties priežastis. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti, kad bičių šeimą kamuoja viduriavimas – nozematozė. Taip nutikus, pakeiskite jos motiną ir, išėmę korius, duokite pelyno nuoviro. Jeigu kyla įtarimas, kad bitės serga varoatozė, A. Amšiejus pataria paimti bičių pavyzdžius: iš kiekvieno avilio po 50 mirusių bičių ir ant kiekvieno paketo užrašykite, iš kurio avilio bitės. Mėginius nuvežkite į veterinarijos laboratoriją ištirti. Nustačius ligą, pasitarkite su veterinarijos gydytoju ir bites gydykite antibiotikais.

Kiti darbai

Pavasarį bityne darbų išties netrūksta. Anksčiau aptartus darbus specialistas papildo nauju sąrašu ir primena juos atlikti laiku:

• Išlydyti vašką, išspausti, pakeisti vaškines plokšteles.
• Pakeisti dirbtinius korius vaškuolėmis.
• Tvarkyti rėmelius, gramdyti pikį, remontuoti ir dezinfekuoti senus avilius.

„Švara ir tvarka bityne – tai savotiška bitininko darbo atestacija”, – sako A. Amšiejus.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.