Bitės jau pradėjo naują darbo sezoną

„Balandžio ketvirtąją bitės apsiskraidė, kimba į darbus ir bičiuliai, – sako bitininkystės ekspertas, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doc. Algirdas Amšiejus, – pati gamta išsprendė pagrindinę šio pavasario badaujančių bičių problemą.“

Pritrūko maisto Dėl šiltos žiemos bitės anksti pradėjo auginti perus, suvartojo daug maisto atsargų ir galėjo jo net pritrūkti. Pavasarinio bičių šeimų apsiskraidymo bitininkai nekantriai laukia kiekvieną pavasarį. Po jo galima susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip jaučiasi peržiemojusios bitės. Pasak A. Amšiejaus, praėjusi žiema buvo sudėtinga: pirmoji jos pusė šilta, dėl to anksti perus auginti pradėjusios bitės suvartojo daug maisto atsargų ir galėjo jo pritrūkti. Gerokai vėlavo pavasarinis bičių šeimų apsiskraidymas. Doc. A. Amšiejaus teigimu, norint, kad įvyktų visavertis bičių apsiskraidymas, oro temperatūra dieną turi pakilti iki 10–12 laipsnių šilumos. Šiemet šalies bitynuose masinių bičių žūčių nepastebėta, daugeliu atvejų bitės mirė pritrūkusios maisto. Taip nutiko dėl to, kad žiema buvo išskirtinė ir maisto suvartota daugiau. Bitės aviliuose nesusimetė į tikrąjį kamuolį, buvo pernelyg aktyvios, vartojo maistą, neišskyrė reikiamo anglies dvideginio kiekio, net pradėjo auginti perus. Nuo vasario pradžios užklupus stipriems šalčiams, bitės, auginančios perus, turėjo aviliuose palaikyti apie 35 laipsnių šilumą. Tam jos išeikvojo daug energijos ir maisto atsargų. Jei bitininkai iš rudens ir nepagailėjo maisto, jei bitelės jo tikrai nepritrūko, jos vis tiek bedirbdamos, perus bešildydamos labai nusilpo. Jei tokie šalčiai būtų gruodį, sausį, kai perų dar neaugina, jokių problemų nebūtų.

Ligą sukelia parazitas Pasak A. Amšiejaus, apsiskraidžius bitėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jų šeima turi pakankamai maisto atsargų, saugotis ligų. „Šį pavasarį bičių maitinimas – privalomas bitininko darbas“, – įsitikinęs A. Amšiejus. Bitininkystės ekspertas pastebi, jog dažname bityne šio pavasario rykštė gali būti nozematozė – suaugusių bičių liga, kurią sukelia parazitas Nosema apis. Pastebėjus bičių viduriavimo – nozematozės – požymius, privalu imtis būtinų priemonių. Dėl mirusių bičių šeimų patartina kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos regiono skyrių, nuvežti į sterilų stiklainį surinktus nuo korių 50 bičių kūnelius. Taip bus išvengta galimybės išplatinti ligą po visą bityną. Pasak A. Amšiejaus, bičių šeimų kokybę lemia bitininko pasiruošimas rudenį. Rudenį dosnus bitininkas – pavasarį stiprios bitės. Labai svarbu rudenį stebėti, ar bitės neparsinešė lipčiaus medaus – žiemojančioms bitėms maitintis jo palikti negalima. „Didžiausi darbai bičiulių laukia gegužę, – pasakoja A. Amšiejus, – penktasis metų mėnuo pasižymi permainingais orais, taip pat ir atšilimu, pabudinusiu visą gamtos gyvastį. Bičių šeimos sustiprėjusios balandį išsiritusiomis jaunomis bitėmis.“

Laukiantys darbai bityne Pasak mokslininko, gegužę visa gamta žydi, todėl bičių šeimas galima vežti į medingųjų augalų plotus. Šiuo laikotarpiu bičių šeimose toliau plečiami lizdai, įdedama naujų korių, ant vertikalių avilių uždedamos meduvės arba aukštai. Taip pat palaikomas bičių šeimų aktyvumas: jos saugomos nuo spietimosi, periodiškai paimami iš šeimų koriai su dengtais perais ir perkeliami į silpnas bityno šeimas. Gegužės mėnesį bičių šeimos rengiamos didžiajam medunešiui ir kelionei į medingųjų augalų plotus. Nesusipratimai su šalies ūkininkais bitininkus įgalioja pranešti VMVT ir savivaldybių, kuriose bus išvežtos bitės, vadovams, siekiant jas apsaugoti nuo toksinių medžiagų laukuose naudojant pesticidus. Jeigu gegužė bus palanki medunešiui, jau bus galima išimti korius su medumi ir išsukti. Daugelio bičiulių pastebėjimu, jei nektarą bitės renka silpnai, prie lakų reikia įtaisyti žiedadulkių rinktuvus. Gegužę laikas pradėti rūpintis motinėlėmis, sudaryti joms šeimeles, pakeisti senas ir rinkti pienelį. Nustačius sergančias šeimas, reikia jas gydyti. Taip pat gydyti ir nuo kalkinių perų, europinio ir amerikinio puvinių.

Bičiulių pastebėjimai

• Gegužė – bičių šeimų auginimo metas.
• Peržydėjus gluosniams, šeimos užima 9–12 rėmų – tokias šeimas reikia baigti plėsti 1–2 pasiūtais ir likusiais dirbtiniais koriais. Lizdą plėsti iš vieno šono. Kai lizde yra 10–12 korių su perais, lizdas nebeplečiamas, o dedamos meduvės. Gegužę dėti pusiau pasiūtus korius į lizdą, nes dirbtinius pasiuva į traninius. Iki kiaulpienių ir sodų žydėjimo lizdai jau turi būti išplėsti.
• Pirmąją mėnesio pusę medus dengiamojo korio apačioje yra atidengiamas, o antro lizdų plėtimo metu, žydint obelims, kiaulpienėms ir rapsams, visiškai atidengiamos dengiamojo korio akelės.
• Prieš atšilimą gegužės pirmąją pusę uždėti meduves, jei šeimos turi 8–10 rėmelių perų. Žydint sodams ir kiaulpienėms dėti meduves su mažu rėmų kiekiu. Biologinis tarpas tarp meduvės ir lizdo turi būti 6–10 mm. Bedugniuose, kad bitės geriau lankytų viršutinius korpusus, reikia iš apačios įdėti korį su perais. Bitės labai greitai pereina į meduves, kai jose būna šiemet pradėtų siūti korių.
• Kad bitės prineštų daugiau medaus, avilių lakas vasarą nukreipti į pietryčius ar net rytų pusę. Pavėsyje laikomos bičių šeimos vasarą būna mažiau aktyvios.
• Daugiausia pavasario medaus prineša stiprios šeimos, laikomos daugiaaukščiuose aviliuose. Šeimas, turinčias 10–12 rėmų su perais, skirti pusiau.
• Iki gegužės vidurio bitėms kamšos būtinos. Ant avilių lubelių visuomet laikyti šiltinamąją medžiagą.
• Jei iki gegužės vidurio bičių šeima nesustiprėja, reikia keisti motiną.
• Ne medunešio laikotarpiu plėsti bityną, sudarant bičių šeimeles, ir keisti prastas motinas. Gegužės 5 d. uždedamos pirmosios motinėlės. Kai motina suporuota, reikia atskirti rėmus su perais.
• Iki gegužės 10 d. bičių šeimos jungiamos labai paprastai: vieną ir kitą šiek tiek padūmijus, jos nesipjauna.
• Gegužė – peržiemojusių bičių pasikeitimas naujomis, vasarinėmis.
• Jaunoms bitėms auginti šeima suvartoja 7–9 kg maisto.
• Po pienių ir sodų žydėjimo išsukti dengiamuosius korius.
• Išsukus pavasarinį medų, ne medunešio metu bites reikia pamaitinti po 1 l tiršto cukraus sirupo kas antrą dieną.
• Atšalus orams, nutrūkus medunešiui, kad motina nenustotų dėti kiaušinių, reikia skatinamojo maitinimo. Motinėlę vilioja parudę koriai.
• Vieninteliai vasariniai rapsai atšalimo metu skiria nektarą.
• Perams auginti reikia daug vandens.
• Girdyklas statyti saulės atokaitoje.

Justinas ADOMAITIS