Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024
Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024

Bitės – žmogui ir šaliai

2022/11/26


Statistika liudija, kad Lietuvoje bičių šeimų laikoma panašiai kaip ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Paliutis teigia, kad šalyje kasmet atsiranda vidutiniškai po 10 tūkst. naujų bičių šeimų, pradedančiųjų bitininkauti taip pat daugėja. Pastaraisiais metais bitynų skaičius pasiekė 12 tūkst., o bičių šeimų – apie 300 tūkst. Nuo 2018 m. bičių šeimų skaičius per 5 metus padidėjo beveik 40 tūkst.

Antanas Paliutis, bitynų skaičius, Algirdas Amšiejus

Gali tarnauti šalies įvaizdžiui

Skandinavai Lietuvą vadina medaus šalimi. Kitapus Baltijos jūros gyvenantys švedai atrado natūralų lietuvišką medų ir jau porą dešimtmečių kiekvieną vasarą aplanko Pakruojo, Kupiškio, Šiaulių, Panevėžio, Anykščių bitininkus. Ką ten aplanko – savaitėmis svečiuojasi iš visos širdies, nes mūsų bičiuliai užsieniečiams neturi jokių paslapčių, atveria giliausius medaus ir midaus podėlius. Keturios dešimtys švedų yra tapę Pakruojo bitininkų draugijos garbės nariais, o Švedijos bitininkų sąjungos vadovas Larsas Nolbergeris už savo labdaringą veiklą pripažintas Pakruojo garbės piliečiu.

Iš kitų šalių į Lietuvą atvykstantieji pastebi mūsų gamtos natūralumą, žmonių nuoširdumą. Dzūkijos miškų drevėse gyvenančios bitės ir jas prižiūrintys bičiuliai užsieniečiams tiesiog susiplaka į vieną bendrą vaizdinį: tikima, kad bent dalis lietuvių gyvena medžiuose.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pristatyta ir Briuselio patvirtinta naujoji 2023–2027 metų šalies agrarinio sektoriaus strategija žemdirbius orientuoja puoselėti nedidelius vienos šeimos valdomus ūkius, pripažįstančius trumposios maisto tiekimo grandinės principus ir gebančius gamybos kaštus padengti gaunamos produkcijos kaina. Bitininkai, valdininkai ir visuomenininkai, laisvalaikio pramanų kūrėjai siūlo atkreipti dėmesį į sodriai žaliuojančius laukus, žydinčių augalų įvairove nuklotas miškų kirtavietes. Visa tai sudaro puikias sąlygas tarpti pozityvų įvaizdį turintiems gyvūnams – bitėms. Beje, pagal ŽŪM ir VMVT klasifikaciją, bičių ūkiai priskiriami gyvulininkystės sektoriui, kaip ir karvės, avys, ožkos. Bitininko ir VMVT inspektoriaus A. Paliučio pastebėjimu, kai kurios bičių savybės primena lietuvio laikytą karvutę: bitės turi kailiuką ir gamina pienelį.

Keičiasi laukų peizažas

Paradoksalu, kad anksčiau laukuose dažnai matytą juodmargę šiandien vis dažniau keičia spalvoti aviliai, kurių kiekviename gyvena ir triūsia po 30–50 tūkst. bičių darbininkių. Daugelį dešimtmečių vaistu laikytas medus šiandien virto kasdien taupiai, bet plačiai vartojamu maisto produktu, dovana ar suvenyru.

Linkstama manyti, kad medus gali tarnauti šalies įvaizdžio pagrindu. Pavyzdžiui, Prancūzija asocijuojasi su vynu, Šveicarija – su laikrodžiais, Ispanija – su korida, Norvegija – su fiordais, Ukraina – su saulėgrąžomis, Rusija – su degtine, Egiptas – su piramidėmis, Vokietija – su alumi, Olandija – su sūriu, Gruzija – su šašlykais ir pan. Buvo laikai, kai lietuviai didžiavosi linais, nedideliais pieno ūkiais. Pirmieji prašapo Briuseliui nenumačius išmokų, antrieji tapo fabrikais ir taip prarado nacionalinę išraišką. Medaus savo įvaizdžiui formuoti dar neišnaudoja nė viena pasaulio valstybė.

Su medumi lietuvių tautosakoje susijusios pačios teigiamiausios asociacijos: „Gardu kaip du medu“, „Šneka kaip medumi tepa“. Medus – saldus, aromatingas, sveikas, natūralus, ilgaamžis, suteikiantis jėgų, energijos, grožio, skatinantis medžiagų apykaitą, smegenų veiklą, gydantis nuo ligų ir t. t. Lietuvoje yra didžiausia paletė medaus rūšių – sodų žiedų, pievų gėlių, liepų, grikių, rapsų, miško, lipčiaus ir kt. Ukmergės bitininkų draugijos pirmininkas Linas Kazėnas suskaičiavo vartotojams siūlantis net 15 medaus rūšių.

Bičiulis A. Paliutis ragina bitininkus būti kuklesniems: visas lietuviškas medus yra daugiažiedis, tik skiriasi bičių lankomų augalų proporcijos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Algirdas Amšiejus skirtingu vasaros laiku išsukto medaus mėginius nusiuntė į vieną Vokietijos laboratoriją, ten ištyrė žiedadulkių kilmę. Visuose skirtingu laiku pagaminto medaus mėginiuose tyrėjai rado rapsų žiedadulkių. „Bitei neįsakysi, kur jai skristi“, – šmaikštavo dr. A. Amšiejus. Mokslininko ir bitininko teigimu, medus ir bitininkystė nuo istorinės verslo pradžios turėjo didelės įtakos Lietuvos agroverslo kultūros raidai.

Apiterapijos paslaugos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

2022.11.26

Susijusios temos – skaitykite: Antanas Paliutis, bitynų skaičius, Algirdas Amšiejus

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Politika