Bitininkai atviri dialogui su ūkininkais

Iš įvairių tribūnų vis garsiau kalbama, kad Europoje dėl pesticidų baigia išnykti bitės ir kiti augalų apdulkintojai. Todėl ūkininkai ir bitininkai turi būti geri bičiuliai ir kartu saugoti bites. Tačiau gyvenime gana dažnai būna ir kitaip, dėl netinkamos ūkinės ūkininkų veiklos ir reikalavimų nesilaikymo kyla ir konfliktinių situacijų.

Pomėgį bitininkauti paveldėjo iš tėvo

Akmenės rajono bitininkų draugijai vadovaujantis Rimantas Munius pasakojo, kad jis yra elektronikos inžinierius. Jo profesija ir pomėgis bitininkauti visiškai nesusiję. Šį pomėgį Rimantas paveldėjo iš šviesaus atminimo tėvo, kuris visada turėjo keletą bičių šeimų. R. Munius sako, kad bitininkystė jam yra hobis, kartu naudingas ir malonus užsiėmimas bei puikus laisvalaikis gamtoje. Intensyviau bitininkyste užsiimti jis pradėjo prieš dešimt metų, dabar laiko 30 bičių šeimų. Laisvalaikio bitininkas džiaugiasi po įtemptos darbo dienos malonia bičių draugyste, kuri jam yra savotiška terapija, puikus atsipalaidavimas ir atokvėpis, mat bitės ir nuramina, ir nuovargį išblaško. R. Munius, stebėdamas bites, sužinojo daug įdomių gamtos paslapčių, dabar jau gali sakyti, kad bičių pasaulis yra patrauklus ir labai įdomus, ten viskas „sudėliota“ tiksliai, šeimoje kiekviena bitė turi savo pareigas, žino, kokius darbus turi atlikti. Žmogus daug ko galėtų pasimokyti iš bičių. Žinoma, bitininkams bityne ne vien romantika ir grožėjimasis gamta, reikia laiku padaryti daug darbų, svarbu gerai avilius paruošti žiemai. O smagiausias darbymetis – medkopis.

Turi būti bendraminčiai

Biteles reikia saugoti. Tą visi žinome. Ūkininkai turi įsidėmėti, kad purškiant laukus, kai žydi augalai, būtina laikytis griežtų reikalavimų. Deja, ne visi tų reikalavimų paiso. Neretai pasitaiko atvejų, kai susikerta ūkininkų ir bitininkų interesai. Pasak R. Muniaus, nutinka ir negerų, piktybinių dalykų, kartais kyla konfliktų, kuomet žydintys pasėliai purškiami nesilaikant reikalavimų. Tada įsikiša ir kontroliuojančios tarnybos.

Pirmininkas kalbėjo, kad esama pavyzdžių, kai ūkininkas ar žemės naudotojas nėra prisijungęs prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Taip pat ir bitininkai privalo įregistruoti savo bitynus Ūkinių gyvūnų registre bei pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas. Tai padaryti privalo ir vieni, ir kiti.

Turi nugalėti sąžinė

Pasak R. Muniaus, bitininkai visada yra atviri dialogui su ūkininkais. Kad nekiltų nesusipratimų, nebūtų negražių, piktybinių atvejų, visada turėtų nugalėti žmogaus sąžinė ir jo sąmoningumas, tada nereikės bijoti tikrintojų ar galimų baudų. Juk prie kiekvieno bityno nepastatysi po kontrolierių.

Bitininkų draugijos pirmininkas kalbėjo, kad bitininkystė yra viena iš žemės ūkio šakų, jai neturi atitekti podukros vaidmuo. Nuošalyje neturi būti rajonų žemės ūkio skyriai, operatyviau privalėtų reaguoti ir Valstybinė augalininkystės tarnyba. Kada pastebimi pasėlių purškimai neleistinu laiku, būtina nedelsiant užfiksuoti pažeidimą ir paimti mėginius. Šiemet Akmenės rajone į akiratį pateko vienas ūkininkas, kuris žydintį rapsų lauką purškė dienos metu. Paklaustas, kuo purškia rapsus, jis negalėjo atsakyti, mat suprato darąs negerą darbą. Apie šį atvejį teko pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai.

Ūkininkai ir bitininkai turi būti nuoširdūs partneriai, kuriuos sieja daug bendrų interesų, nes ir vieni, ir kiti atstovauja agrariniam sektoriui, sakė R. Munius.