Biudžeto pyrago dalybose žemdirbiai eilėje ne pirmi

Ką rodo skaičiai?

Vienas pirmųjų Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą ėmėsi narstyti Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Agrarininkai iš esmės pritarė tam, ką pasiūlė valdančiųjų ministrų kabinetas, mes Žemės ūkio ministerijos sričiai numatyta per milijardą eurų asignavimų. Palyginti su šių metų patikslintu biudžetu,  128 mln. Eur, arba 13,4 proc. daugiau.

Didžiąją numatomų asignavimų dalį (beveik 80 proc.) sudaro Europos Sąjungos lėšos. Iš viso krepšelyje jų 916,5 mln. Eur – tai 109 mln. Eur, arba 15,4 proc. daugiau nei šių metų biudžete. Tiesioginėms išmokoms papildomai skiriama per 52 mln. Eur, dar didesne dalimi (56 mln. Eur) didėja lėšos kaimo plėtros priemonėms. Skaičiai atrodo gana įspūdingai, tačiau vis dėlto KRK paprašė atriekti žemės ūkiui 158 mln. eurų storesnę pyrago riekę.

Viskam neužtenka

Pasak valdančiųjų atstovo, Seimo nario Andriaus Vyšniausko, tokio didėjimo  seniai nebuvo, todėl biudžeto projektas esąs  geras. Parlamentaras pripažįsta, kad bėdų yra, tačiau joms įveikti, jo nuomone, reikia ieškoti sisteminio sprendimo, o nemėginti kažkaip ištempti biudžetą.

Vis dėlto tokiam požiūriui pritariančių neatsirado. O klausantis biudžeto projekto svarstymo Seimo komitete apima jausmas: tai jau buvo. Galima būtų ištisai cituoti, kaip buvo svarstomas biudžeto projektas dabar ir kažkada anksčiau, tereikėtų pakeisti kai kurias pavardes ir kai kuriuos skaičius. Esmė ta, kad dalis finansavimo poreikių lieka nepatenkinti kiekvienais metais. Antirekordas čia neabejotinai priklauso melioracijai.

Prasta aritmetika

25 mln. Eur – tiek specialiųjų tikslinių dotacijų projekte numatyta savivaldybėms. Šios sumos turėtų užtekti viskam: deleguojamoms žemės ūkio funkcijoms, melioracijos statinių priežiūros darbams, investiciniams projektams. Tačiau, pasak ŽŪM Finansų grupės vadovės Reginos Mininienės, savivaldybių žemės ūkio funkcijų finansavimas tesiekia 50 proc. poreikio, kuris yra apskaičiuojamas pagal metodiką. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai numatomi asignavimai (2,88 mln. Eur) sudaro vos apie dešimtadalį poreikio. Priežiūrai skiriama tik trečdalis reikalingų lėšų.

Praėjusių metų spalio mėnesio įkainiais apskaičiuota, kad vien tik blogos būklės melioracijos statiniams rekonstruoti reikia daugiau nei milijardo (vien tik valstybei priklausantiems statiniams, be ūkininkų žemėse esančio drenažo). Darbus išdėsčius 15 metų periodui, statinių rekonstrukcijai reikėtų kasmet atseikėti po 66,7 mln. Eur. Ministerijos siūlymu  2022-iesiems, kol įsivažiuos darbai, derėtų skirti bent 20 mln. Eur. O biudžeto projekte numatyta vos 2,88 mln. Eur.

Ministro scenarijus

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas problemas pripažįsta, bet turi savo argumentų ir 2022-ųjų perspektyvos nepiešia juodomis spalvomis.

Kaip melioracijos statinių priežiūros ir rekonstravimo darbai bus finansuojami ateityje, dar nėra priimta jokių sprendimų. Esą finansų ministrė pažadėjusi, kad  tuomet, kai bus peržiūrimos lengvatos žemės ūkiui, bus projektuojamos melioracijos fondo lėšos. Tačiau kol kas nėra net jo išgrynintos vizijos.

Žemės ūkio skyrių veiklos finansavimo problema, ministro požiūriu, aktuali ne visur, todėl, jo nuomone, reikėtų peržiūrėti žemės ūkio specialistų funkcijas. Tai, leistų juos išvaduoti nuo tam tikrų darbų, daugiau laiko jie galėtų skirti ūkininkams konsultuoti.

Susitarimai pamiršti

Tačiau dauguma Seimo agrarininkų su tokiu ministro scenarijumi nesutinka. Pasak Juozo Baublio, žemės ūkio skyrių funkcijų peržiūra sukeltų sumaištį, atitolintų nuo žemdirbių paslaugas.  Vigilijus Jukna priminė: vos metai praėjo nuo to laiko, kai politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą dėl savivaldybių savarankiškumo ir atsakomybės stiprinimo, kuriame buvo įsipareigota užtikrinti savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimą.

„Apie  žemės ūkio specialistų funkcijų peržiūrą išgirdau pirmą kartą. Prieš mėginimus atsisakyti traktorių techninės apžiūros kategoriškai nusistačiusios Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Dabar vėl viskas iš naujo. Pasėlių deklaravimo funkcijos atsisakymas taip pat ūkininkams sukeltų daug nepatogumų“, sako Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkas Eugenijus Alesius.

Programiniu nekvepia

Įvardytos ir kitos sritys, kur finansavimo lūkesčiai lieka nepatenkinti ar papildomų lėšų poreikis artimiausiu metu yra nesunkiai numanomas.

ŽŪM srities institucijoms deleguojamų funkcijų daugėja, reikalavimai kyla, tačiau finansavimas – ne. Sunkioje situacijoje yra atsidūrusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Čia trūksta pinigų net darbo užmokesčiui, neįmanoma  prisikviesti kvalifikuotų specialistų, neužimta net 180 etatų. Kita bėda – nusidėvėję pasienio veterinarijos postų pastatai ir įrenginiai. Planuota juos remontuoti, tačiau lėšų biudžeto projekte neatsirado.

Gyvūnų augintinių gerovės politikos reikalus užsimota perduoti Aplinkos ministerijai, tačiau tam reikalingas įstatymas vėluoja.

„Kokie požymiai gali parodyti, kad šis biudžetas yra programinis ir atitinka Vyriausybės programą?“ – retoriškai klausė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Milijoniniai pasiūlymai

KRK prašo papildomai skirti 36 mln. Eur melioracijai: 17 mln. Eur melioracijos statiniams rekonstruoti ir 19 mln. Eur valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise. Papildomų 9 mln. Eur prašoma valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Taip pat apie 3 mln. Eur numatyti VMVT: pasienio veterinarijos postų pastatų ir įrenginių remontui bei VMVT darbuotojų darbo užmokesčiui.

Subalansuoti biudžetą – užduotis ne iš lengvųjų.  Vienur pridėsi – kitur trūks.

KRK siūlo savivaldybių tikslinėms dotacijoms asignavimų priedą pasitelkti iš įvairių šaltinių: valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir miškų pardavimo, valstybės biudžeto įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir pan. Manoma, kad VMVT finansavimą padidinti įmanoma proporcingai mažinant išlaidas viešiesiems pirkimams administruoti visose centrinės valdžios institucijose.

Komentaras

Vis dar neturime melioracijos politikos

Kazys SIVICKIS

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas

Prašydami didinti finansavimą melioracijai kreipėmės į KRK bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Gerai, kad prašymą palaikė KRK. Jeigu į tai bus atsižvelgta, būtų žingsnelis į priekį. Kai reikia milijardo, o numatyta 2,8 mln. Eur blogos techninės būklės statiniams rekonstruoti– tai ne problemos sprendimas, o pasišaipymas. Reikia  valstybinės melioracijos politikos, kad būtų galima rekonstruoti statinius, juos prižiūrėti, gerinti nusausintų žemių būklę. Jau gal 20 metų vis tas pats: atėjus laikui svarstyti biudžetą, prasideda siūlymai, o iš jų vėliau mažai kas belieka.

Melioracijos įmonės bankrutuoja. Plastikiniai vamzdžiai pabrango 20–40 proc., mediena turbūt 70 proc., metalas – daugiau kaip 100 proc. Įmonės sutartis buvo sudariusios ankstesniais metais, o objektai baigiami jau padidėjus išlaidoms. Tų kainų skirtumo valstybė nerado galimybių kompensuoti.  Atėjus vandeningiems metams visi pradės šaukti. Prisimetate 2017 metus? Net potvynių nebuvo, tik palynojo tris savaites, o kiek nuostolių žemės ūkis patyrė! Atrodo, visi tai supranta, o sprendimo nėra.

2021-11-13

Redakcijos ir 123rf nuotraukos