Biurokratai priskaldė malkų: kas prisiims atsakomybę?

Ar pasikeitė reglamentas?

Ministerija informuoja, kad, siekdama optimizuoti paramos teikimą ir padaryti jį sklandesnį, panaikino perteklines procedūras. Pakeitus SP, sušvelninti privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, panaikinta Veiksmingumo ir efektyvumo metodika ir kt., pagerintos kitos paramos teikimo sąlygos, taip pat sumažinta perteklinė administracinė našta. „Trečiasis SP pakeitimas buvo inicijuotas reaguojant į ūkininkų, paramos gavėjų asociacijų ir kitų suinteresuotų šalių pasiūlymus, taip pat į Europos Sąjungos (ES) reglamentų pasikeitimus“, – interneto svetainėje aiškina ŽŪM.

Tačiau ūkininkai ir asociacijos stebisi, kodėl ministerija traktuoja, kad ES reglamentas pasikeitė, jei jis nuo 2021 m. nėra pakitęs. 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalyje rašoma, kad parama konkrečiai ekologinei sistemai skiriama kaip metinė išmoka už visus reikalavimus atitinkančius hektarus, kuriems taikomi įsipareigojimai. Tad kodėl 2023 m. ūkininkams reikėjo įgyvendinti 2 gamybines ekoschemas ir 1 negamybinę ekoschemą arba pasėti žaliąjį pūdymą, o 2024 m., atlikus pakeitimus, – 1 gamybinę ir 1 negamybinę ekoschemą arba pasėti žaliąjį pūdymą? Kas ūkininkams pakišo šią netinkamą metodiką? Kas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento direktyvą?

Stipriai derėjosi

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad ūkininkams Veiksmingumo ir efektyvumo metodika visada kėlė abejonių. Jis mena, kad, dėliojant SP, biurokratai siūlė Veiksmingumo ir efektyvumo metodiką paremti skaičiuokle, kuri atitiktų sumuštinio principą. Šią skaičiuoklę buvo parengę Aplinkos ministerijos žmonės, kurie su ūkininkavimu neturėjo nieko bendro. ŪP žiniomis, toje skaičiuoklėje buvo absurdiškų dalykų, pvz., akmenų ir šakų krūvos gavo aukščiausią 10 balų įvertinimą, gerokai didesnį negu sėjomaina. „Mes dėl to stipriai derėjomės, buvome labai nepatenkinti, bet mūsų nelabai klausė“, – prisiminė G. Špakauskas.

Jis teigė, kad dėl Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos įgyvendinimo nukentėjo ne vienas ūkininkas. Buvo ir tokių, kurie nepaliko negamybinių plotų, nes tai buvo kompleksiškumo dalis, tačiau atėję deklaruoti pasėlių ir norėdami dalyvauti ekoschemose, sužinodavo, kad kažko trūksta. „Buvo tokių atvejų, kai žemdirbiai važiavo į laukus skusti vasarinių pasėlių tam, kad atitiktų kompleksiškumą. Žinome, kad žemdirbiams teko padaryti kvailų dalykų. Kiek jų buvo masiškai atlikta, mes neturime tokios statistikos“, – ŪP dėstė LŪS vicepirmininkas. Jo teigimu, „sofos ūkininkai“ kompleksiškumo laikytis neturėjo.

Ne kartą buvo kalbėję

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas redakcijai minėjo, kad ŽŪM valdininkams ne kartą buvo įrodinėjama, jog tai, kas buvo padaryta, prieštaravo Reglamentui (ES) 2021/2115. Jame be jokių dviprasmybių nurodoma, kad parama konkrečiai ekoschemai mokama kaip viena išmoka už visus reikalavimus atitinkančius hektarus. Tačiau ŽŪM biurokratai SP įpareigojo ūkininkus, norinčius gauti išmokas, įgyvendinti ne vieną, bet kelias ekoschemas. Ši metodika žemdirbiams buvo taikoma net dvejus metus – 2023 m. ir 2024 m.

Kodėl taip atsitiko, kad aiški reglamento nuostata pavirto gremėzdišku kompleksiškumu su veiksmingumo ir efektyvumo reikalavimais? E. Pranauskas spėja, kad priežastys gali būti elementarios ir seniai išsakytos – kompetencijos stoka. „Gerai žinoma, kad pagal tą patį reglamentą nacionalinė institucija privalo suderinti SP nuostatas su EK. Panašiai kaip studentams reikia apginti padarytą kursinį darbą. Galima tik spėlioti, kad už konkrečias ekoschemas atsakingi valdininkai nesugebėjo apginti savo kūrinių, galbūt nemokėjo jų įtikinamai ir pakankamai išsamiai apibūdinti bei aprašyti, surinkti tiek jų naudą patvirtinančių argumentų, kad įtikintų EK atstovus. Juk tai padarius jokių problemų nebūtų kilę. Nes ES valstybių narių SP visos ekoschemos yra savarankiškos, o ne suraišiotos ryšuliais, taip pat ir tokios, kurios akivaizdžiai priskirtinos gamybinėms“, – ŪP teigė LŽŪBA prezidentas.

Pasak pašnekovo, jeigu diskusijos su EK įstrigo, galėjo prasidėti „turgus“, kuris šiuo atveju peržengė reglamento nuostatų rėmus. „Įdomu tik sužinoti, kokio lygio derybininkai turėjo įgaliojimus sukirsti rankomis, patvirtindami reglamento nuostatas peržengiantį susitarimą? Nes tokių „pergalingų“ susitarimų būta ir daugiau, o labiausiai kurioziškas pavyzdys – su EK suderinta galimybė Lietuvoje atsėliuoti kukurūzus, pasėjus iki lapkričio 30 d. posėlį“, – stebėjosi E. Pranauskas.

Būtina viešinti

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis mano, kad už visą šią velniavą turėtų atsakyti ŽŪM aparatas. „Mes visi sakėme apie tuos valdininkų išgalvotus proporcingumo kriterijus, surašytas taisykles. Buvo prigalvota visko, kad tik būtų apsunkintas žemdirbių darbas. „Pelkių“ ministras prieš tai dirbo aplinkos ministru. Žalią jo švarkelį kažkas pervilko į rudą, tai taip ir pasidarė. Ir nors posakyje sakoma, kad „po muštynių kumščiais nemojuojama“, tačiau tuos biurokratų darbus būtina viešinti“, – neabejojo S. Daniulis.

LEŪA pirmininko pavaduotojas apgailestavo, kad ŽŪM pilkieji kardinolai keičiasi, bet biurokratų aparatas išlieka ir toliau kuria taisykles, kad ūkininkai, norėdami gauti bandelę, turėtų suvalgyti krūvą mėšlo. „Tokių principų įgyvendinimų buvo siekiama botagu. Ar už tai kažkas prisiims atsakomybę? Abeju. Kaip visuomet, bus nurodyta į kažką. O kas yra tas kažkas? Tai tie, kurie ne taip išvertė iš užsienio kalbos į lietuvių, tie, kurie ne taip viską parašė. Ar pavyks su tuo kovoti? Manau, kad kaltininkai, kaip visada, nebus surasi. Svarbu, kad ateityje tokių dalykų nebūtų ir jie nepasikartotų“, – nuomonės neslėpė S. Daniulis.

Nepatogu ir nenaudinga

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.