„Ūkininko patarėjas“ dar šių metų gegužę rašė, jog UAB „Medžiotojų Sostinė” įkūrėjas bei šaudyklos „Shooting Club“ savininkas V. Silvestravičius dėl perteklinių aplinkosauginių reikalavimų, netobulo įstatymo ir valdininkų nenoro taikyti elementarius protingumo kriterijus neteko savo sėkmingo verslo.
„Shooting Club“ šaudykla – tai šeimos verslas, kuriame dirbo visi – savininkas, šaudymo entuziastas Vidas Silvestravičius, žmona ir sūnūs. Šaudykla buvo didžiausia Lietuvoje ir viena didžiausių bei moderniausių Baltijos šalyse.
Šaudykla buvo pradėta kurti 2006 metais, šeima išplėtė jos teritoriją iki 8 hektarų, įdiegė naujausią valdymo sistemą. Savo galimybėmis šaudykla niekuo nenusileido modernioms Europos ir pasaulio šaudykloms.
Kaip rašoma šaudyklos tinklapyje, prie plėtros ir naujų idėjų įgyvendinimo daug prisidėjo bendradarbiavimas su Lietuvos medžioklinio šaudymo federacija.
Nuo 2012 metų savaitgaliais organizuojamas „Sekmadieninis maratonas“, kai šaudymo mėgėjai, medžiotojai ir profesionalai susirenka gerai praleisti laiką besivaržydami ir pramogaudami: „Norime, kad šaudymas į skriejančias molines lėkšteles taptų įdomia laisvalaikio forma bet kokio amžiaus žmonėms, šeimoms, draugams, kolektyvams, o šis sportas šalyje populiarėtų“, – rašė šaudyklos steigėjai.
Buvo daug kalbama, esą šaudyklų Lietuvoje trūksta, kariams, šauliams ir šaudymo sporto entuziastams nėra kur treniruotis, tačiau tai nesulaikė valdiškų biurokratų – dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) reikalavimo būtinai atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), nors jo nebuvo reikalaujama keliolika metų, šaudyklos veiklą teko nutraukti.
Šaudyklos savininkas Vidas Silvestravičius, šiuo metu išparduodantis šaudyklos turtą, socialiniame tinkle guodžiasi, jog kiekviena veikla „turi turėti Tikslą, Prasmę, Palaikymą ir Naudą, kitu atveju ji beprasmė“: „Ilgus metus turėjome Tikslą būti Angliškojo sportingo šaudymo uostu Lietuvoje, buvome šio sporto pradininkai, vystytojai ir siela, užauginome šimtus šaulių siekiančią šio sporto bendruomenę.
Sportinė veikla mums suteikė Prasmę – augti, tobulėti ir taip sudaryti maksimaliai geras sąlygas Lietuvos sportininkams pasiruoši nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Mūsų šaudykloje karjerą pradėjo ir įgūdžius tobulino dešimtys, šiuo metu geriausių Lietuvos šaulių, tarp kurių ir Pasaulio medalių laimėtojai.
Visada turėjome ir turime didžiulį šaulių bendruomenės Palaikymą, kurį labai vertiname, kuris skatino mus judėti į priekį ir nesustoti.
Veiklos Nauda išlaikant didžiulę šaudyklos teritoriją, darbuotojus ir gausią įrangą skirtą sporto renginiams, treniruotėms, ne visada būdavo komerciškai naudinga, bet Tikslas būti geriausiais, Prasmė garsinti savo kraštą ir šalį, šaulių bendruomenės Palaikymas, visada kompensuodavo įdėtas pastangas ir darbą.
Uždarius šaudyklą, dėl biurokratinio PAV dokumento neturėjimo, Tikslai tapo nebeįmanomi, kartu išnyko ir Prasmė. Prasmė remti, vystyti sportą, atiduodant tam mūsų šeimos laiką, pastangas, lėšas. Neturint valstybės institucijų, savivaldybės palaikymo, nepasiekiamas Tikslas tėra iliuzija beprasmiškai eikvojant energiją. Dėjome didžiules pastangas, teikėme dokumentus PAV atrankai atlikti, tam išleidome tūkstančius eurų, stengėmės kuo greičiau pradėti veikti ir suspėti surengti Lietuvos Angliškojo sportingo čempionatą, kurį tradiciškai organizuodavome daugiau kaip dešimtmetį. Deja atsižvelgiant į kelių institucijų ir Kėdainių r. savivaldybės pastabas Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprengimą, kad PAV atrankos procedūros nepakanka - turi būti atliekamas pilnas PAV. Pilna PAV procedūra tai 1-3 metų procesas, kainuojantis dešimtis tūkstančių eurų, procedūra su daug beprasmių ginčų, įrodinėjimų, nervų gadinimo, gal net teismų procesų, be jokių garantijų, kad šaudyklos veikla taps įmanoma ją pabaigus. O kur dar tebevykdomas šaudyklų veiklos ribojimas, reikalavimų kėlimas, nesiliaujantys skundai ir jokio palaikymo iš valstybės. Dabartinė teisinė aplinka ir elgesys su veikiančiomis šaudyklomis daro tolimesnį veikimą nebeįmanomu, kaina (ne pinigai) kurią turėtume sumokėti, norint toliau veikti, neverta to, dėl ko dirbome – nebėra Prasmės dirbti, jei esu ujamas ir nepageidaujamas.
Priėmėme nelengvą sprendimą – mes nebeteiksime dokumentų PAV procedūrai, nebesieksime išlaikyti šaudyklos tokioje apimtyje kokią buvome sukūrę, nebeįrodinėsime, kad esame reikalingi. Išparduodame viską, kas buvo sukurta per daugelį metų sportui, liekame dirbti 1ha plote, ir kaip dauguma uždarytų (pridarytų) šaudyklų lauksime geresnių laikų. Liekame su švaria sąžine ir siekiu dirbti turint Tikslą, Prasmę, Palaikymą ir Naudą. Ačiū kas palaikėte ir buvote kartu per mūsų gyvavimo laikus, užsukit kavos važiuodami pro šalį...“
Parengė Ričardas Čekutis