BKT siūlant Lietuvai atnaujinti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, Vyriausybė tikina to nesvarstanti

Premjero atstovas ir susisiekimo ministras BNS sako nieko nežinantys apie tokį siūlymą ir tikina, kad šiuo metu nėra jokių diskusijų dėl galimo „Belaruskalij“ tranzito atnaujinimo.    

BKT generalinis direktorius Ruslanas Malininas rašte premjerui Gintautui Paluckui ir Vyriausybei siūlo atsiimti ieškinį iš ES Bendrojo Teismo (ESBT), o už tai Vyriausybė leistų atnaujinti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą ir Birių krovinių terminalą. 

„Šalių susitarimu gali būti paskelbtas ribotas, politiškai pagrįstas aiškinimas, panašus į mechanizmą, naudojamą dėl Kaliningrado tranzito, ypatingą dėmesį skiriant pasaulinio maisto saugumo užtikrinimui, priklausomybės nuo trąšų eksporto iš Rusijos mažinimui, taip pat Rusijos pajamų iš Baltarusijos kalio logistikos mažinimui“, – rašoma birželį Vyriausybei atsiųstame rašte, kurį turi BNS.  

Anot jo, toks kompromisas leistų šalims išvengti tolesnio teisinio ir politinio eskalavimo, pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir atkurti ekonominius ryšius nesumenkinant ES taikomų sankcijų. 

„Premjeras G. Paluckas nėra gavęs nei susipažinęs, nei matęs jokių raštų šita tema, tokio klausimo nėra nei premjero, nei Vyriausybės darbotvarkėje“, – BNS teigė premjero patarėjas Justinas Argustas, paprašytas pakomentuoti BKT pasiūlymą.  

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis BNS sakė taip pat nieko nežinantis apie tokį BKT pasiūlymą. 

„Ne, niekas nevyksta, absoliučiai (...). Jokios diskusijos nevyksta, jeigu jos ir vyktų, tai ne mano lygmenyje – tai tarptautinės sankcijos, Lietuvos taikomos sankcijos, tai jokios diskusijos bent jau su manimi nei su ministerija nevyksta“, – BNS aiškino E. Sabutis, paklaustas, ar Vyriausybėje svarstoma galimybė atnaujinti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą.  

„Verslo atstovas gali prašyti, reikalauti, derinti, ką jis nori, bet šiandien režimas yra toks, koks yra ir tiek. Iš verslo pusės jie gali rašinėti ką nori, bet tikrai jokia forma tokios diskusijos nevyksta“, – pridūrė ministras. 

E. Sabutis tikino pritariantis bendrai Lietuvos pozicijai dėl taikomų sankcijų „Belaruskalij“. 

„Laikysiuos bendros Lietuvos pozicijos, suderintos su Europos Sąjunga ir kitais mūsų partneriais, todėl nevertinsiu. (...) Ne aš vedu tas bylas ir ne aš turiu priimti sprendimą. Ne mes inicijavome arbitražą, tegul ana pusė („Belaruskalij“ – BNS) ir bando įrodyti savo teisybę. (...) Aš dabartinei Lietuvos pozicijai tikrai pritariu“, – sakė ministras, paklaustas, ar pritartų „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimui mainais už atsiimtus ieškinius ar taikos sutartį. 

ES teismas dalį BKT ieškinio atmetė

ESBT gegužės 19 dieną atmetė BKT ieškinio dalį, kuria buvo skundžiamos Europos Komisijos (EK) priimtos  ribojamosios priemonės, lėmusios Vyriausybės sprendimą 2022 metų vasarį nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per Klaipėdos uostą. 

Tačiau ieškinio dalis, kuria skundžiami kitos bylos atsakovės – ES Tarybos reglamentai ir jos neveikimas, bus toliau nagrinėjama teisme. Remiantis Tarybos reglamentu buvo nustatytos EK ribojamosios priemonės. 

„Ieškinys tiek, kiek jis pareikštas prieš Europos Komisiją, atmetamas iš dalies kaip nepriimtinas, o iš dalies kaip pareikštas teisme, neturinčiame jurisdikcijos jį nagrinėti“, – skelbiama Liuksemburge įsikūrusio teismo nutartyje. 

Pasak jos, 2014 metų gegužę parengtas Komisijos neoficialus dokumentas „Perdavimas transporto srityje“ panašus į patariamąją ir analitinę nuomonę, skirtą tik valstybėms narėms ir Tarybai, ir negali sukelti teisinių pasekmių, turinčių įtakos BKT interesams, todėl nėra ginčijamas aktas.  

Pasak BKT vadovo R. Malinino, pagrindinis ieškinio klausimas yra draudimo „perduoti prekes“, tarp jų ir kalio trąšas, apimtis – įmonė iškėlė klausimą dėl Komisijos ir Tarybos, anot bendrovės, neteisėto sąvokos „perdavimas“ aiškinimo.

BKT 2024 metų gegužę ES teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti sąvoką „perdavimas“ aiškinančius Komisijos dokumentus bei ES Tarybos reglamentus, nesuderinamus su tarptautiniais susitarimais ir ES teise dėl kalio trąšų tranzito iš Baltarusijos į trečiąsias šalis ribojimo per BKT. 

Be to, Lietuvos įmonė prašė įpareigoti ES Tarybą ir EK netaikyti ribojamųjų priemonių kalio gabenimui geležinkeliais per Baltarusijos ir Lietuvos sieną ir BKT terminalą, taip pat kitoms operacijoms, susijusioms su tranzitu į trečiąsias šalis, įskaitant perkrovimą, tikrinimą, finansines ir mokėjimo paslaugas. 

„Belaruskalij“ inicijavo bylą prieš Lietuvą  

„Belaruskalij“, pernai gruodį arbitražui pateikęs ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja jos atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą. 

Investicinio arbitražo procesą „Belaruskalij“ pradėjo Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios daug metų trukęs baltarusiškų kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Iki tol BKT per metus perkraudavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų. Terminalo metinis pajėgumas siekia 16 mln. tonų – įmonė planavo jį pasiekti.  

Iki sankcijų ir trąšų tranzito draudimo 2021 metais BKT uždirbo 16,1 mln. eurų pelno, jo pajamos siekė 96,1 mln. eurų. 

I. Udovickis tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 70 proc. BKT akcijų, o dar 30 proc. – „Belaruskalij“. Pastaroji dėl jai pritaikytų tarptautinių sankcijų negali naudotis balso teise. 

Autoriai: Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama