Tendencijos neramina Estijos mėsinių gyvulių augintojus

Portale Delfi.ee cituojamas Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų mėsos komiteto vadovas Vallo Seera atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkų veiklą kaip niekada stipriai varžo gamtos pokyčiai, plėšrūnai, įvairios interesų grupės ir sudėtingėjantys nacionaliniai reikalavimai. Tai mėsos augintojus verčia iš naujo įvertinti savo veiklą.

Estijos veisėjų asociacijos generalinė vadovė, Gyvybės mokslų universiteto Kaimo universiteto alumnų asociacijos valdybos narė Anu Hellenurme svarstė, ar verta estiškus grūdus eksportuoti į arabų šalis arba Ispaniją ir iš ten gabentis kiaulieną. „Skaičiuokime sudegintus degalų kilometrus, ar tikrai norėjome tokio žalio posūkio?“, – Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų platformoje cituojamas retorinis jos kreipimasis į konferencijos dalyvius.

Jos nuomone, negalima dėti taško gilioms kiaulininkystės puoselėjimo tradicijoms, nes estiška mėsa išsiskiria kokybe: „Į Estiją galima atvežti pigios europietiškos kiaulienos. (...) Estiška kiauliena yra aukštos kokybės. Žinome, kur šios kiaulės buvo auginamos ir kas jas augino. Mūsų gyvuliai gyvena geresnėmis sąlygomis, naudojame mažiau antibiotikų ir pesticidų".

Estijos veisėjų asociacijos generalinė vadovė ragino galvoti, kaip per krizes užtikrinti maisto tiekimo grandinės nenutrūkstamumą. Kovido pandemijos metu Europa su problema jau buvo susidūrusi.

Mėsos gamybos skaičiai mažėja jau kelerius metus

Šių metų pradžioje paskelbtame Estijos gyvulių augintojų asociacijos ir Estijos gyvybės mokslų universiteto Veterinarijos ir gyvulininkystės instituto leidinyje „Veislinė gyvulininkystė“ pateikiami duomenys rodo, kaip 2020–2022 m. mažėjo mėsai auginamų gyvūnų skaičius visuose sektoriuose.

Per trejų metų laikotarpį mėsinių galvijų skaičius sumažėjo 1 proc. (nuo 79,2 tūkst. iki 76,7 tūkst.), kiaulių – 12,5 proc. (nuo 316,8 tūkst. iki 269,4 tūkst.), avių ir ožkų – 6 proc. (nuo 72,6 tūkst. iki 65,7 tūkst.), naminių paukščių – 2,8 proc. (2148,8 tūkst. iki 2046,2 tūkst.).

Itin didelis nuosmukis fiksuojamas kiaulininkystėje. Kiaulių skaičius nukrito iki 2016 m. lygio, kai šių gyvulių skaičių priverstinai pakoregavo išplitęs afrikinis kiaulių maras.  Smarkiai sumažėjo ir auginamų avių bei ožkų skaičius. Ši tendencija Estijoje fiksuojama jau aštuntus metus iš eilės. Nerimą kelia vis labiau besitraukiantis paukštininkystės sektorius: 2020–2021 m. auginamų paukščių skaičius sumažėjo 43,7 tūkst., per 2021–2022 m. laikotarpį – jau 58,9 tūkst.

Estijos Žemės ūkio gyvūnų registro duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 2461 galvijų laikytojas, daugiau nei pusė jų laikė mėsinės veisles (įskaitant mišrūnes) karves. Per vienus metus galvojų auginimo atsisakė 166 ūkio subjektai, o karvių žindenių – 96 (pastarųjų augintojų mažėja jau ketvirtus metus).

Kaip ir Lietuvoje, ūkiuose laikomų galvijų skaičius pamažu didėja. Jei į 2018 m. vienas ūkininkas laikė vidutiniškai 18 karvių, tai 2022 m. – 21 karvę.

2022 m. pabaigoje 1666 gyvulių augintojai laikė avis ir ožkas. Jų skaičius pastaruosius septynerius metus nuolat mažėjo. Per penkerių metų laikotarpį šios veiklos atsisakė 144 augintojai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.​