Blogų sprendimų įkaitai

Nenori spekuliacijų

KRK nariai, žemdirbių ir verslo organizacijų atstovai išsakė nuomones dėl ketinimo parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Yra siūloma leisti žemę dirbantiems asmenims įsigyti nuomojamus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, tik nesutariama, kokio dydžio valstybinės žemės sklypus būtų galima įsigyti. Kai kurių Seimo narių siūlymu, ne aukciono būdu naudinga būtų parduoti iki 10 ha sklypus, tam pritaria ŽŪM, o AM tokiu būdu siūlo leisti parduoti tik iki 1 ha.

„Seimo narių iniciatyvą, kad būtų parduodama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė iki 10 ha, ŽŪM palaiko – žemės ūkio paskirties žemė prioriteto tvarka turėtų priklausyti tiems, kurie ją dirba. Labai svarbu žemės nepaversti manipuliavimo ir spekuliavimo įrankiu. Lėšas, kurias valstybė gautų pardavusi valstybinės žemės sklypus iki 10 ha, galėtų investuoti į gynybą. Parduodant valstybinius sklypus, būtų sprendžiamos žemės konsolidavimo problemos, o valstybė nusimestų jų valdymo administravimo naštą“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Jis pabrėžė, kad svarbu nepridaryti daugiau klaidų, kurių šioje srityje Lietuvoje jau pakankamai prikurta. „Viena iš klaidų – žemė Lietuvoje buvo tapusi kilnojamuoju turtu, kita klaida padaryta tada, kai leista juridiniams asmenims įsigyti žemės, trečioji – kai derlingoje žemėje leista statyti saulės elektrines. Tai rodo, kokie buvo blogi sprendimai“, – teigė I. Hofmanas.

Seimo narys Kazys Starkevičius teigė laukiantis, kad Vyriausybė greičiau pateiktų išvadą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto. „Jame numatyta, kad 80 proc. gautų lėšų eitų krašto gynybai, o kitos – žemės valdų struktūrų gerinimui ir pan. Laimėtų ir valstybės biudžetas, ir žemės ūkis. Dabar, kai organizuojami žemės pardavimo aukcionai, tai dažniausiai ją nuperka žemės valdymo fondai, kurie žemės nedirba, tik iškelia nuomos kainas. Tai didžiulė problema, nes vyksta spekuliacija“, – akcentavo politikas.

Kokio dydžio?

KRK narys Viktoras Pranckietis nesutiko, kad būtų parduodami iki 10 ha dydžio valstybinės žemės sklypai, nes tai jau nemaži plotai, kurių nereikėtų vadinti įsiterpusiais. Anot jo, tokie sklypai turėtų būti parduodami aukciono būdu ir už realią kainą. „Taip pat prieštaraučiau žemės ūkio ministro minčiai, kad klaida buvo parduoti žemę juridiniams asmenims. Tada klaida reikėtų vadinti visą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją, kurios nariai pagamina apie trečdalį žemės ūkio produkcijos, o pieno sektoriuje – dar daugiau“, – pastebėjo parlamentaras.

I. Hofmanas aiškino, kad nėra nusiteikęs prieš žemes ūkio bendroves, kurios sukuria daug pridėtinės vertės. „Problema tik ta, kad įmonių galima pristeigti daug ir jos gali pirkti žemę, kurios turime ribotai, nes esame maža šalis. Turime atsakingai ir racionaliai naudoti žemę, kad ji neatsidurtų keliose rankose ir nebūtų monopolizuota“, – tikino žemės ūkio ministras.

Pasigenda ŽŪM aktyvumo

KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie žemės ūkio paskirties žemės politiką, pasigendama aiškesnės ŽŪM pozicijos. Pasak jo, svarbu, kad ŽŪM neliktų be žemės ir ši ministerija būtų aktyvesnė, nes nėra gerai, kai ji negali formuoti ir koordinuoti žemės ūkio paskirties žemės politikos.

„Žemę turi dirbti žemdirbiai, kurie gamina produkciją. Matome, kiek miškų jau priklauso ne Lietuvos investuotojams ir savininkams, nesinorėtų, kad taip atsitiktų ir su žeme. Prašysime, kad ŽŪM iki rudens paruoštų aiškesnes šios srities gaires“, – teigė Seimo narys.

Žemės ūkio ministras apgailestavo, kad NŽT buvo perduota AM. „Po to situacija šioje tarnyboje tik pablogėjo. Dalyvaujant susitikimuose su įvairių kraštų ūkininkais, jie skundžiasi, kad rajonų centruose neliko NŽT specialistų, jie tik atvažiuoja vienai dienai. Situacija tikrai nėra normali, kad ŽŪM negali tiesiogiai valdyti NŽT ir formuoti žemės ūkio paskirties žemės valdymo politikos. Jeigu dabar bandytume susigrąžinti NŽT, ji gali visai subyrėti, be to, turėtume išsikelti tikslą, ko tuo siekiame“, – pastebėjo I. Hofmanas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.