Branduolinio karo baimė? Tai... normalu

Šaltojo karo aidai

1970 metais į ramų Kanados Ontario provincijos kaimą atvyko amerikietis. Briusas Bičas (Bruce Beach) ir įsigijo kelis senus mokyklinius autobusus vos po 300 dolerių už kiekvieną, nors nesirengė užsiimti keleivių vežimo verslu.

Vyras automobilius užkasė po žeme ir dar užliejo betonu. Tarp 42 „palaidotų“ autobusų buvo palikti praėjimai. Taip sukurtas požeminis kompleksas – didžiausia pasaulyje privati slėptuvė, arba projektas „Arc Two“ (suprask: antroji Nojaus arka). Briusas apskaičiavo, kad karo atveju čia galėtų pasislėpti pusė tūkstančio žmonių. Slėptuvė aprūpinta visomis reikiamomis atsargomis, net įrengta požeminė karo lauko ligoninė.

Vietos valdžia nebuvo pernelyg sužavėta, net du kartus liepė užvirinti įėjimo vartus. Tačiau „antrąją Nojaus arką“ sukūręs užsispyrėlis kiekvienąkart vartus ir vėl atverdavo.

Pats Briusas puikiai žinojo, kad yra laikomas keistuoliu. Savo projektą aiškino paprastai – „kai prezidentas Kenedis paragino amerikiečius laikyti namuose būtinas maisto ir vaistų atsargas kritiniam atvejui, aš susimąsčiau, ar to tikrai pakaks ir ar tikrai valdžia sugebės visais pasirūpinti“.

B. Bičas mirė 87-erių (1934–2021), palikęs penkis vaikus ir savo sukurtą „Arc Two“, tačiau, pasak „Global News“, taip ir nepasakęs savo šeimai, ką su tuo paveldu daryti.

Briuso pomėgis atrodė kiek ekstravagantiškas, tačiau jis yra ryškiausias pavyzdys to, kad šaltasis karas ir virš žmonijos pakibusi branduolinio susinaikinimo grėsmė paskatino pasaulio visuomenę susirūpinti išlikimu.

Masiškai statytos privačios slėptuvės, atsirado išgyvenimo bendruomenės (angl. survivors) judėjimas. Po Karibų krizės JAV gyventojai įsirengė savo privačiose valdose per 20 tūkst. šeimai skirtų slėptuvių. Slėptuves suskato statyti ir vyriausybės. Kone rekordininke tapo taikioji Šveicarija: nuo 1960 m. kiekvienai savivaldybei liepta pasirūpinti slėptuvėmis, kuriose šiandien galėtų pasislėpti 9 milijonai – sutilptų visi šveicarai ir dar liktų vietos (šalyje 8,6 mln. gyventojų).

Tačiau po šaltojo karo ilgiems dešimtmečiams įsivyravo apgaulinga taika bei ramybė, sukurtas milžiniškas slėptuvių tinklas Vakarų bei buvusios „socialistinio lagerio“ valstybėse tapo nereikalingas.

Ne visi pamiršo slėptuves   

Susidomėjimas privačiomis slėptuvėmis beveik išnyko. Dėl suprantamų priežasčių jos toliau įrenginėtos tik Izraelyje ar Pietų Korėjoje. Kai kur buvusios slėptuvės ar raketų šachtos buvo paverstos išskirtiniais prabangiais būstais ar pramogų vietomis.

Vis dėlto išliko žmonių, kurie ir toliau matė slėptuvių reikalingumą. Tai ne tik išgyvenimo bendruomenės judėjimo sekėjai, bet ir įtakingiausi bei turtingiausi verslininkai.

Būstą privačiame slėptuvių komplekse galima įsigyti už 25–200 tūkst. JAV dolerių.

Vienas tokių – „Vivos xPoint“ JAV Dakotos valstijoje. Iki 1967 metų tai buvo karinė bazė, kurioje – 575 bunkerių sistema. Ploto yra tiek, kad ištisus metus galėtų gyventi per 5000 žmonių. Kompanija „Vivos“ tvirtina, kad paklausa tokia didelė, kad prabangių slėptuvių įrengimo visame pasaulyje verslas klesti, paklausa yra gerokai didesnė už pasiūlą.

Kur kas pigesnių – modulinių – slėptuvių gamintojas amerikiečių „Rising S“ taip pat nesiskundžia užsakymų stoka. Kompanijos vadovas Galis Linčas (Garry Lynch) interviu CNN teigė, kad per kelis metus pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Verslas klesti. Modelis patinka vartotojams: paruošta slėptuvė pristatoma tiesiog į jūsų sklypą už 40 tūkst. dolerių.

Vos spėja suktis ir atskirų slėptuvių komponentų gamintojai, kaip antai filtravimo įrangos britų kompanija „Castellex“, galinti priešradiacine ar priešchemine slėptuve paversti nors ir jūsų namo rūsį. 

Elitas ruošiasi visiems scenarijams ?

2022 m. išleista kone šokiruojanti rašytojo, technologijų eksperto, futorologo prof. Douglaso Rushkoffo knyga „Turtingiausiųjų išgyvenimas“ („Survival Of The Richest“). Autorius aprašo susitikimą dykumoje su itin turtingais amerikiečiais, kurie ne tik pasistatė slėptuves, bet ir sukūrė visą išgyvenimo strategiją bei infrastruktūrą. Kažką panašaus esame matę fantastiniuose apokaliptiniuose kino filmuose: ginkluota objekto apsauga neleidžia prie prieigų prisiartinti išlikusiesiems po katastrofos...

Taip pat vystomi projektai, netiesiogiai susiję su moderniąja slėptuvių banga. Visgi jie irgi orientuoti į turtingiausiųjų išgyvenimą ištikus kritinio masto katastrofai.

JAV, Naujajame Džersyje, sukurtas vadinamasis tvarių projektas „American Heritage Farm“. Viena svarbiausių idėjų, kad yra įsipareigojama projekto nariams krizės atveju suteikti garantuotą saugią pastogę bei aprūpinti maisto atsargomis dvejiems metams. Beje, „American Heritage Farm“ savininkas ir direktorius Džonas Koulas (John. C. Cole) žinomas verslo pasaulyje ir kaimyninėje Latvijoje.

Nejučiomis kyla klausimas: ar mes, paprasti mirtingieji, teisingai elgiamės atsainiai žiūrėdami į savo saugumą ir pasikliaudami vien tik valdžios sprendimais?

Partnerio turinys

Titulinėje nuotr. – Bunkeris JAV Dakotos valstijoje ("Vivos xPoint").