Braškės ir česnakai su lašeliu prakaito – puikus derinys

Norvegija Vincentavoje

Vincentava – nedidelis Josvainių seniūnijos kaimelis, įsikūręs geroje strateginėje vietoje, nes yra visai šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda. Čia gyvena ir į žemės ūkį bando kabintis jauna Bagdonų šeima.

Erika ir Ramūnas augina braškes bei česnakus.

Nors abu jaunuoliai yra kilę iš kaimų, augo smulkių ūkininkų šeimose, tačiau savojo ūkio įkūrimo idėjos generatore pagrįstai galima laikyti Eriką.

Prienų rajone gausioje šeimoje augusi Erika su braškių auginimu susipažino labai anksti. „Mūsų kaime vienas ūkininkas augino braškes, o aš ir kiti vietiniai vaikai skindavome jas“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Erika ir prisiminė, kaip į antrą klasę ji atėjo pasidabinusi auskarais, pirktais už jos pačios braškių lysvėse uždirbtus pinigus.

Vėliau mergina braškes skynė Norvegijoje. „Jau gyvenome kartu su Ramūnu, o aš sezono metu vis išvažiuodavau į Skandinaviją uogų skinti“, – apie sunkius išsiskyrimo mėnesius kalbėjo moteris. Ji matė, kad Norvegijos ūkininkai puikiai gyvena augindami braškes ir tuomet jai kilo idėja tuo užsiimti Lietuvoje. Ramūnas tokiai minčiai pritarė ir dabar lyg juokaudamas sako: „Nesinorėjo tų išsiskyrimų, todėl maniau, kad geriau žmonai Norvegiją padarysiu čia – Vincentavoje, tik be kalnų.“

Česnakai – braškių sargai

Prieš šešerius metus iš Norvegijos sugrįžusią Eriką pasitiko išdirbtas ir braškių sodinimui paruoštas žemės lopinėlis. „Šiandien tos aštuonios vagutės, keli arai, atrodo gana juokingai, bet tai buvo pirmasis mūsų žingsnis link uogų auginimo“, – kalbėjo jaunutė ūkio šeimininkė.

Pirmuosius braškių daigus Bagdonai susirinko iš kaimynų, pažįstamų. Dar šiek tiek nusipirkę pradedantys ūkininkai pasodino apie 1 000 braškių krūmelių.

Erika turėjo daug praktinės patirties, kaip auginti ir prižiūrėti uogienojus, todėl pirmasis derlius viršijo jaunųjų ūkininkų lūkesčius. „Braškės užaugo gražios, didelės, galbūt todėl visi jų norėjo“, – ŪP pasakojo Ramūnas ir prisipažino, kad pats tokio rezultato nelabai tikėjosi.

Nusipirkti uogų pas Vincentavos augintojus plūdo visi kaimo gyventojai, giminės, pažįstami. „Dabar mes suprantame, kad tada visi norėjo mus paskatinti, palaikyti“, – pirmuosius ūkininkavimo metus prisiminė Erika.

Vėliau su kiekvienais metais braškyno plotas vis didėjo ir šiandien jau siekia 1,7 ha. Prieš kelerius metus šalia braškių atsirado česnakai. Ši prieskoninė daržovė dėl visiems žinomo savito aštraus kvapo šalia braškių prisiglaudė neatsitiktinai, nes Bagdonų žemėse gausu kenkėjų – grambuolių. Kaip žinia, šie kenkėjai nemėgsta tų vietų, kur auga česnakai, todėl ūkininkai juos augina, norėdami apsaugoti braškes.

Per žavūs, kad būtų ūkininkai?

Didėjant braškių plotams, suprantama, didėjo ir priskinamų uogų kiekiai, kaimynai ir giminės jau nebeišpirkdavo viso derliaus. „Prieš ketverius metus nusipirkome autobusiuką ir pradėjome uogas vežti į didesnius miestus. Prieš tai per feisbuką informuojame pirkėjus, kuriose vietose prekiausime“, – pasakojo Erika. Netrumpą laiką Bagdonai braškėmis prekiavo Kauno Aleksoto turguje, o dabar prekybą vykdo mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. „Gauti leidimą prekiauti tokiuose turgeliuose nėra labai paprasta ir ilgai užtrunka, nes reikia išpildyti nemažai griežtų reikalavimų, tačiau vėliau viskas atsiperka, nes čia kainos kiek didesnės negu kitur, o pirkėjai žino, kad čia nėra perpardavinėtojų ir viskas užauginta Lietuvos ūkiuose“, – aiškino ūkininkė.

Paklausti, kokių braškių labiausiai nori pirkėjai, Bagdonai pasakojo, kad svarbiausia – gražių. „Žmonės nori, kad šviežios braškės būtų be kotelių, tik su karūnėlėmis“, – kalbėjo Erika. Jos manymu, labai svarbu, kaip produkcija pateikta. Moteris sako, kad prekybos stalelio staltiesė, stogelis, net prekeivių apranga privalo derėti tarpusavyje, viskas turi būti santūriai skoninga.

Erikos teigimu, česnakai ir braškės yra puikus derinys. „Mes pirmieji turguje pradėjome po tris česnakų galvutes surišti į kekę ir taip juos pateikti pirkėjams“, – dėstė jau patyrusi prekeivė. Bagdonai česnakus suriša būtinai raudona virvele, kad derėtų prie braškių.

„Kartais pirkėjai mums sako, kad mes per gražiai ir per jaunai atrodome, jog galėtume būti ūkininkai ir patys užauginti parduodamą produkciją“, – linksmai pasakojo Bagdonai. Jie sakė, kad ne kartą teko rodyti ūkininkų pažymėjimus ar leisti apžiūrėti sunkaus darbo pažymėtas savo rankas.

Braškes skina ir naktį

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 124, 2023 m. lapkričio 4 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Titulinė nuotr. – Sunkus darbas jaunųjų ūkininkų Ramūno ir Erikos Bagdonų entuziazmo negesina.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.