Braškių sezonas bus trumpas – kokios uogos skaniausios ir vertingiausios?

Šiemet uogos didesnės

Anksti pavasarį labiau nei neįprastai atšilęs oras paskatino ir ankstyvesnę augalų vegetaciją, bet po poros savaičių temperatūra per porą dienų kai kuriuose šalies regionuose nukrito kone iki –10 °C. Ne visi besiskleidžiantys vaismedžių, uogakrūmių ar gėlių žiedai atlaikė šias permainas. Vieni sodai nukentėjo labiau, kiti patyrė mažesnių nuostolių.

Nors G. Sakalauskienės ūkis yra netoli Ukmergės, jis įkurtas vienkiemyje, atokiau nuo intensyvių kelių, kur oras neužterštas. Uogynai, sodai ir daržas užima apie 35 ha žemės plotą. Ūkininkė pasakoja, kad nuo šiųmečių pavasario šalnų nukentėjo ir jos braškės. Užėjus šalnoms, tiek lauko lysvėse, tiek tuneliuose jau žydėjo ankstyvosios veislės. Nepridengti žiedai lauke neatlaikė minusinės temperatūros, o tuneliuose apsaugotas braškes bitės ir kiti žiedus apdulkinantys vabzdžiai lankė nenoriai, nes oras ir dieną laikėsi vėsus.

„Vis tik dabar matau, kad derlius bus neblogas. Gal ir gerai, kad pirmieji žiedai nušalo, nes vėliau, orui atšilus, sukrovė labai daug žiedų ir uogos didesnės, gražesnės, – teigia pašnekovė, užsimindama, kad kai kuriems augintojams pasisekė mažiau. – Nuostolių pridarė iškritęs sniegas. Tuose laukuose, kur braškės buvo uždengtos plėvele, sniegas ją prispaudė ir nulaužė daug žiedkočių. Maniškės auga tunelyje, buvo keletas pašalusių žiedų, bet derlius bus tikrai geras.“

Ji stebisi ir kaip niekad ankstyvu uogų derliumi. Ankstyvųjų veislių uogas ji pradėjo skinti maždaug prieš dvi savaites, o šiuo metu jau žydi ir pačios vėlyviausios, kurios paprastai dera tik liepą. „Tikriausiai birželio viduryje pradėsime skinti ir vėlyvąsias braškes. To tikrai dar nėra buvę – tvirtina augintoja. – Matyt, braškių derlius šiemet bus trumpas. Tai ne į naudą nei pirkėjams, nei augintojams. Kai kone vienu metu noksta visų veislių uogos, nelengva spėti ir derlių nuimti, ir parduoti sunkiau, nes visa rinka užpildyta. Kuo trumpesnis derliaus laikas, tuo didesni braškininkams nuostoliai.“

Braškes perka noriai

Kaip ir kasmet su lietuviškomis braškėmis stipriai konkuruoja lenkiškosios. Šiemet kaimyninės šalies žiniasklaida daug rašo apie tai, kad jų perdirbėjai saviems uogų augintojams siūlo itin mažas supirkimo kainas, toli gražu nepadengiančias auginimo kaštų. Tad galima tikėtis, kad lenkų ūkininkai norės savo produkciją brangiau parduoti kaimyninėse šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Pasak G. Sakalauskienės, su šia problema susiduriama kasmet. Pasitaiko, kad ir patys Lietuvos braškių augintojai įsiveža pigesnių lenkiškų uogų ir parduoda su saviškėmis už mažesnę nei lietuviškų braškių kainą.

„Bet nemanau, kad lenkai į Lietuvą įveš labai daug braškių, nes dabar jau ir lietuviškų gausiai priauginama. Mūsų rinka nėra didelė, todėl jiems sunku parduoti visą įvežtą produkciją, – svarsto ūkininkė. – Žmonės jau yra atsirinkę patikimus augintojus, žino, kad jie patys užaugina, tai ką parduoda, ir perka dažniausiai iš jų. Lenkiškos uogos lietuviškų tikrai neišstums, tik kažkiek numuš kainas.“

Ankstyvosiomis braškėmis G. Sakalauskienė prekiauja jau nuo gegužės vidurio. Žmonės noriai jas perka, parsivežti atgal į ūkį netenka. Ir kainos pirkėjų neatbaido. „Pirmąsias pardavėme po 16 eurų, vėliau nuleidome iki 12-os, šią savaitę parduodame jau po 10 eurų, – pasakoja ukmergiškė. – Mūsų braškės užaugintos be jokių pesticidų, visiškai ekologiškos, todėl ir kaina tokia. Bet ieškantiems sveikų produktų, ypač vaikams, tai geras pasirinkimas.“

Tik ekologinio ūkio savininkę vis dar šiek tiek stebina, tai, kad nedažnai pirkėjai pasiteirauja, kaip uogos užaugintos. „Pirmiausia paklausia, ar lietuviškos. Pirkėjams tai labai svarbu. Po to paklausia, ar saldžios. O apie tai, ar ekologiškos, klausia tikrai ne visi. Dažnai galvojama, kad „lietuviška“ lygu „ekologiška“. Nors iš tikrųjų toli gražu taip nėra. Žmonėms dar trūksta žinių“, – pastebi G. Sakalauskienė.

Ji ragina, renkantis daržoves, vaisius ar uogas, visada pasiteirauti, kaip derlius užaugintas, ar produktai ekologiški. Vien paklausti, ar „uogos purkštos?“ – negana, nes purkšti galima ne tik cheminėmis priemonėmis. „Mes naudojame biodinaminiam ūkininkavimui skirtas priemones, viena tokių – kalnų krištolo preparatas. Tai natūrali iš gamtinės medžiagos pagaminta priemonė, atgaivinanti žemę, pastiprinanti augalą. Šį preparatą purškiame, tad galima pamanyti, kad ir mes naudojame „chemiją“, bet tai visiškai neatitinka tikrovės“, – patikslina pašnekovė.

Preparatas pagamintas iš kalnų krištolo akmens ir, pasak augintojos, vienerius metus brandintas karvės rage. Tai – tarsi homeopatinis vaistas. Augalas sustiprėja, gauna daugiau gyvybinės energijos. Kalnų krištolo preparatą galima naudoti bet kuriuo braškių auginimo metu, tik svarbu augalus purkšti ryte, kol nekaršta. O ir dozė labai maža – 3 g/ha.

„Ūkininkaudami laikomės principo: tuo ką užauginame dalinamės su visais bioįvairovės dalyviais, įskaitant paukščius bei vabaliukus. Uoga – karalių maistas, todėl ji būtinai turi būti švari, neužteršta jokiais pesticidais“ – sako G. Sakalauskienė.

Desertinės braškės ir užšaldytos – skanesnės

Ekologinis ūkis prekiauja ne tik šviežiomis uogomis ir vaisiais, dalis derliaus perdirbamas čia pat įkurtame uogų perdirbimo ceche „Genutės uogainė“. Šią veiklą paskatino atsiradęs užaugintų uogų perteklius. „Mūsų uogienės išsiskiria gamyba, jas visas verdame pagal tradicinius metodus, papildomai nededame jokių tirštiklių ar vandens – tik uogos su tradiciniu konservantu cukrumi“, – ūkininkės teigimu, tokiose uogienėse išlieka daug vitaminų, netgi vitamino C. Pavyzdžiui, aviečių uogienėje šio vitamino rasta 130 mg/100 g, taip pat išlieka antioksidantai, kitos veikliosios medžiagos.

Pasiteiravus, ar svarbu, konservuojant, šaldant braškes, atsižvelgti į veisles, galbūt kažkurios tam tinka labiau, G. Sakalauskienė tvirtina, kad pirmiausia reikia rinktis ekologiškai užaugintas uogas. Cheminiais preparatais neapdorotos uogos ne tik sveikesnės, bet ir mažiau alergizuoja, o ir pati uoga visai kitokios kokybės. „Pastaruoju metu darosi madinga braškes auginti stelažuose įrengtose laistymo juostose. Bet tokios uogos gauna vien mineralinių trąšų, jos daugiau nieko nebūna sukaupusios. Natūraliai užaugusi uoga gal bus mažesnė, gal jos išvaizda bus ne tokia graži, bet bus tikrai vertinga, maistinga ir geresnių skonio savybių“, – paaiškina ekologinio ūkio savininkė.

Kalbėdama apie veisles, ji atkreipia dėmesį į desertinių veislių grupę. Jų uogos labiau skirtos valgyti šviežios. Kitai grupei priskiriamos pramoninės veislės, duodančios gerokai gausesnį derlių. „Nors uogos nėra tokios skanios, iš jų galima išvirti puikią uogienę, – pastebi ji. – Vis tik mes daugiausia auginame desertines veisles, kad žmonėms būtų skanu valgyti šviežias. Uogienei ar šaldyti taip pat skiname desertines, nes jos saldesnės, tad ir atitirpintos išlieka skanios, nereikia papildomai berti cukraus, vaikai labai mėgsta ir visą žiemą ragauja.“

Genovaitės SAKALAUSKIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.