Brėkšta naujas rytojus?

Atsigręžė į gyvulininkystę

Daugelį metų ES į galvijus, kiaules ir vištas žvelgė kaip į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinį, kurį reikia mažinti. Tačiau dabar EK pakeitė požiūrį į gyvulininkystę, pripažindama jos svarbą. Kaip rašo leidinys „Politico“, oficialioje gyvulininkystės strategijoje, pristatytoje Strasbūre, sektorius, kuriam tenka apie du trečdaliai ES žemės ūkio išmetamų ŠESD ir kuris naudoja trečdalį ES žemės ūkio naudmenų, nebelaikomas problema, kurią reikia spręsti. Dabar gyvulininkystė pristatoma kaip strateginis turtas, kurį būtina saugoti.

„Gyvulininkystė – tai ne vien žemės ūkis“, – žurnalistams teigė už sanglaudą ir reformas atsakingas EK narys Raffaelis Fitto. „Tai susiję su Europos konkurencingumu, maisto saugumu ir Europos ateitimi. Už žemės ūkį atsakingas EK narys Christophas Hansenas teigė, kad šis sektorius „vis dar yra sėkmės istorija“ – jis užtikrina apie 7 mln. darbo vietų ir kasmet sukuria 400 mlrd. Eur vertės produkcijos (be to, eksporto vertė importą viršija dar 37 mlrd. Eur). Tačiau dabar ši sėkmės istorija, pasak jo, „susiduria su rizika“. Gyvulių skaičius mažėja, pažymėjo C. Hansenas. O apleista žemės ūkio paskirties žemė, „ypač prie rytinės sienos, kelia grėsmę saugumui“, – rašo „Politico“, pažymėdamas, kad 2024 ir 2025 metais Europos sostines paralyžiavę ūkininkų protestai pakirto politinę valią įgyvendinti žaliąjį kursą – pagrindinę ES klimato politikos programą.

EK atsisakė didelės dalies planuotų žemės ūkio žalinimo iniciatyvų ir pažadėjo politiką grįsti nebe privalomais reikalavimais, o skatinamosiomis priemonėmis bei šį pažadą pritaikė daugiausia ginčų keliančiai Europos žemės ūkio sričiai – gyvulininkystei. Naujojoje strategijoje nebekeliamas klausimas, ar Europoje gyvulių nėra per daug. Priešingai – joje teigiama, kad didžiausia grėsmė yra per mažas jų skaičius. Strategijoje daroma prielaida, kad gyvulininkystės sektoriaus nuosmukį galima sustabdyti ir pakeisti augimu, o jo poveikį aplinkai sumažinti vien pasitelkiant skatinamąsias priemones ir technologinius sprendimus.

Prieštaraujantys siekiai

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas pastebėjo, kad Europoje paukštienos vartojimas kasmet auga 3–5 proc. Todėl paukštininkystę reikėtų vystyti labiau, įjungti šiek tiek aukštesnę „pavarą“. „Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į kitų gyvulininkystės sričių poreikius, nes turi būti išlaikytas balansas. Šio balanso ir bando ieškoti EK prieš kelias savaites paskelbtoje ES gyvulininkystės strategijoje. Ten – pakankamai teisingi siekiai: skatinti gyvulininkystę ES, apsirūpinti maistu ir įvesti gyvulininkystės produktų ženklinimą. Strategijoje numatytos priemonės ir skatinimas plėtoti gyvulininkystę – sveikintinas dalykas. Tai skatintų konkurencingumo didėjimą ir Europos nepriklausomybę tiek maisto, tiek energetikos atžvilgiu“, – ŪP dėstė G. Kauzonas.

Tačiau jis pastebėjo, kad šiame dokumente yra ne tik teigiamų, bet ir prieštaringų siekių. Kaip pavyzdį LPA vadovas pateikė gyvūnų gerovės reikalavimų didinimą, kuris neišvengiamai didintų ir gamybos savikainą. „Yra siekis atsisakyti vištų dedeklių laikymo narveliuose. Naujesnė technologija yra 15–20 proc. brangesnė, todėl tai turės įtakos ne tik kainai, bet ir ŠESD emisijų valdymui. Aišku, gerai, jei šis siekis bus paremtas, tai būtų sveikintina, o jei ne – teks konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, kuriai tokie reikalavimai netaikomi. Kol kas EK nelabai geba kovoti su ES reikalavimais neatitinkančios produkcijos srautu“, – paminėjo LPA direktorius.

Nepavydėtina situacija

Radviliškio r. žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ,,Gražionių bekonas“ direktorius Gediminas Adomavičius teigė manąs, kad jei ES gyvulininkystės sektoriui suteiks naują vaidmenį ir nurodymus, kiaulių augintojai juos privalės vykdyti. „Ar tie nurodymai bus teisingi, ar ne, parodys gyvenimas. Tačiau ši veikla turi apsimokėti. Jei kiaulių auginimas apsimokės, mes vykdysime nurodymus ir matysime, kas iš to išeis“, – mintimis su redakcija pasidalijo G. Adomavičius.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją kiaulininkystės sektoriuje, pašnekovas pabrėžė, kad ji – nepavydėtina, nes nuo šių metų pradžios daugeliui augintojų ši veikla tapo nuostolinga. „Kiaulienos niekam ir už jokią kainą nereikia. Ją sunku parduoti už minimalią kainą, kuri net nedengia gamybos kaštų. EK gyvulininkystės strategijoje pažymi, kad sektoriaus nuosmukį galima pakeisti augimu, o jo poveikį aplinkai sumažinti pasitelkiant skatinamąsias priemones ir technologinius sprendimus. Kyla klausimas – jei kalbama apie ŠESD emisijų mažinimą, kaip tos priemonės sumažintų kiaulienos savikainą? Jei tai bus priemonė sumažinti kiaulių augintojų skaičių, tai taip, ji padės. Bet jei tai bus priemonės, skatinančios auginti kiaules, aš neįsivaizduoju, kaip jos gali paskatinti ŠESD emisijų mažinimą. Akivaizdu, kad kai sektorius būna sunaikintas ir jį reikia atkurti nuo nulio, tik tada atsiranda teisingos, skatinančios priemonės, kad apsimokėtų vystyti verslą. Šiuo metu Lietuva užsiaugina ir pasigamina tik apie 45 proc. reikalingos kiaulienos. Afrikinis kiaulių maras stipriai paveikė kiaulienos rinką, daug kiaulininkystės ūkių nutraukė savo veiklą. Šis sektorius mūsų šalyje nėra mylimas“, – tvirtino G. Adomavičius.

Tam tikri niuansai

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovo Arūno Grubliauskio nuomone, valstybės seniai turėjo susivokti ir prognozuoti, kuo bus maitinami gyventojai. „Labai lengva buvo kritikuoti ir įteigti visuomenei, kad gyvulininkystė yra kone pagrindinis klimato kaitos kaltininkas. Ar kvapas, kurį skleidžia gyvuliai, miestiečiams iš tiesų atrodo didelis blogis? Juk mėšlas – pagrindinė trąša. Visi pamatė, kad su mineralinėmis trąšomis nieko nepavyks – dirvožemiui reikia organikos. Apmaudu, kad kitą kartą ir ministerijų darbuotojai, ir politikai įsikabina už kažkokios paskleistos idėjos, palaikomos neaiškų mokslininkų, bei įveda griežtus draudimus. Jie mūsų šalyje būna dar griežtesni negu to reikalauja ES, o per tuos draudimus, reikalavimus mūsų šalies žemės ūkis tampa nekonkurencingu“, – ŪP aiškino A. Grubliauskis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius pastebėjo, kad EK pasirinkimas pereiti nuo privalomų reikalavimų prie skatinamųjų priemonių turi tam tikrų niuansų. „Jei EK priemonės paskatins pieno gamybos augimą ES mastu, visa tai gali atsisukti prieš pieno gamintojus. Juk turi būti balansas tarp vartojimo, prekybos, eksporto. Europoje esame ne mes vieni, yra daug šalių, turinčių geresnį potencialą, kur pačios valstybės daugiau padeda pieno gamintojams, skatina investicijas ir kt. Viskas susideda kompleksiškai. Kaip bus Lietuvoje, kokie bus valstybės prioritetai? Jei kitos šalys investuos daugiau į pieno gamybą, matydamos potencialą, prisidės iš nacionalinio biudžeto, padidės pieno gamyba ES mastu, pieno supirkimo kainos gali nukristi, Lietuva gali neatlaikyti konkurencijos, ir pieno gamintojai gali pralošti“, – redakcijai paminėjo E. Bičius.

Ūkiai sensta

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.