Briuselį netrukus drebins ūkininkų protestas

Kaip pažymi „Copa-Cogeca“, daugiau nei 40 narių organizacijų iš 27 Europos šalių jau paskelbė apie savo dalyvavimą, o protesto akcijose tikimasi 10 000 ūkininkų.

„Žemės ūkis visada buvo Europos projekto centre, tai mūsų ekonomikos, mūsų saugumo ir gyvenimo būdo kertinis akmuo. Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai patiria didžiulį spaudimą. Jei ES nesiims veiksmų dabar, ji rizikuoja prarasti vieną didžiausių savo strateginių turtų: gebėjimą išmaitinti save ir pasaulį, – skelbia protesto organizatoriai. – Šiandien Europoje matome besiformuojantį paradoksą: Europos Komisija kalba apie žemės ūkį ir jo strateginę svarbą, tačiau šių žodžių nelydi veiksmai! Nebegalime tenkintis retorika, jau dabar reikia rezultatų ir apčiuopiamų sprendimų mūsų ūkiams ir žemės ūkio kooperatyvams...“.

Ko nori ūkininkai?

„Copa-Cogeca“ dar kartą primena Europos ūkininkų reikalavimus.

• Išsaugoti BŽŪP dviejų ramsčių struktūrą ir užtikrinti infliacijai atsparų biudžetą.
• Išsaugoti bendrąją rinką ir gyvybingas kaimo vietoves visoje ES.
• Užtikrinti, kad BŽŪP skatintų aprūpinimą maistu, konkurencingumą ir sąžiningas pajamas.
• Tas pats pasakytina ir apie bendrą žuvininkystės politiką.
• Sustabdyti „Mercosur“ sutarties ratifikavimą, kadangi ji neužtikrina vienodų standartų abiem pusėms ir nenumato veiksmingų ES rinkos apsaugos priemonių.
• Subalansuoti importą iš Ukrainos, kad nebūtų destabilizuojama ES gamintojų situacija.
• Peržiūrėti prekybos susitarimus, kaip antai ES ir JAV bei ES ir Maroko, kad būtų įtrauktos veiksmingos Europos rinkos apsaugos priemonės ir užtikrintas abipusiškumas.
• Atidėti trąšų kontrolės ir reguliavimo priemones, siekiant išvengti nepakeliamų išlaidų.
• Pakoreguoti aplinkosaugos politiką.

„Žemės ūkis yra vienas stipriausių Europos integracijos simbolių. Jei žemės ūkis šiandien patiria sunkumų, tai reiškia, kad ant kortos pastatytas paties Europos projekto gyvybingumas. Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai yra atsidavę europiečiai, ir mes padarysime viską, kas įmanoma, kad Europos Sąjunga nepadarytų strateginės klaidos, kuri trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu galėtų būti labai brangi. Europos Komisija, Europos Parlamento nariai ir valstybės narės privalo veikti atsakingai. Maisto tiekimas yra būtina Europos saugumo sąlyga, o be maisto tiekimo kyla pavojus pačiam Europos projektui. Mes ir toliau būsime aktyvūs, kol bus pasiekta aiškumo šiais klausimais, nes šiandien ant kortos pastatyta Europos žemės ūkio ateitis“, – deklaruoja Europos ūkininkus atstovaujanti organizacija.

Protesto prasmė ir tvarka

Protesto eitynių data nebuvo pasirinkta atsitiktinai: ketvirtadienį Europos valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselyje aptars biudžetą, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išvyks į Braziliją, kad iki Kalėdų sudarytų galutinį susitarimą su „Mercosur“ šalimis, skelbia „Nieuwe Oogst“.

Ketvirtadienio protesto eitynėse dalyvaus keturiasdešimt žemės ūkio organizacijų iš visos Europos. Jos taip pat ragina „po 2027 m. sukurti stiprią, bendrą ir gerai finansuojamą BŽŪP, sąžiningas ir skaidrias prekybos taisykles, kurios apsaugotų ES standartus ir jautriausius sektorius, bei užtikrinti tikrą veiklos supaprastinimą, geresnį reglamentavimą ir teisinį tikrumą ūkininkams“.

„Copa-Cogeca“ nuomone, dabartiniai BŽŪP pasiūlymai po 2027 m. yra „nepriimtini ir jiems trūksta bendros pozicijos bei tinkamo finansavimo“. Be to, skėtinė organizacija mano, kad ES prekybos politika akivaizdžiai kenkia Europos žemės ūkio sektoriui.

„Nuo 2024 m. ūkininkai nuolat perspėja ES apie BŽŪP ir biudžeto reformas, pernelyg griozdiškus, žemės ūkio iniciatyvas ribojančius reglamentus ir spaudimą sudaryti nepriimtinus prekybos susitarimus, tokius kaip „Mercosur“, – nepasitenkinimo priežastį aiškina „Copa-Cogeca“.

Protesto eitynės Briuselyje prasidės apie 12 val. Karaliaus Alberto II gatvėje. Maršrutas vingiuos per Wetstraat gatvę ir baigsis apie 15.30 val. Liuksemburgo aikštėje priešais Europos Parlamentą. Ūkininkų organizacijų atstovai pakeliui ant iš anksto parengtų platformų sakys kalbas, mėgindami atkreipti eurobiurokoratų dėmesį į savo reikalavimus.

Prancūzų balsą jau išgirdo?

Prancūzija, laikoma viena iš įtakingiausių ES narių, neseniai pareiškė, kad siūlomas prekybos susitarimas su Pietų Amerikos „Mercosur“ šalimis „yra nepriimtinas toks, koks yra dabar“, skelbia „Agriland“.

Pagal susitarimą, „Mercosur“ šalys, tokios kaip Brazilija ir Urugvajus, panaikintų importo muitus 91 proc. ES prekių, tačiau ir „Mercosur“ šalys galėtų parduoti savo prekes ES su mažiau apribojimų. Tai apima cukrų, medų, sojų pupeles ir mėsą, kas skaudžiai smogtų ES ūkininkams. ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas leistų į ES iš „Mercosur“ šalių įvežti 99 000 tonų jautienos skerdenos, taikant gerokai sumažintą 7,5 proc. tarifą.

Prancūzija aiškiai pareiškė, kad EK pateiktas partnerystės ir prekybos susitarimas nėra priimtinas, nes „žemės ūkis ir vartotojų apsauga negali būti koreguojami kintamieji“: „Jau kelis mėnesius Respublikos prezidentas ir vyriausybė mobilizuoja Europos partnerius, kurie pritaria mūsų abejonėms, siekiant gauti papildomas garantijas ir pateikiant tris konkrečius prašymus.“

• Tvirta apsaugos sąlyga, kurią būtų galima veiksmingai aktyvuoti, siekiant apsaugoti ES žemės ūkio gamybos sektorius nuo bet kokių rinkos sutrikimų;
• Veidrodinės priemonės, ypač pesticidų ir gyvūnų pašarų srityje, siekiant, kad į vidaus rinką patenkantys importuojami produktai atitiktų Europos gamintojams nustatytus aplinkosaugos ir sveikatos standartus;
• Tvirtų sanitarinės kontrolės ir patikros mechanizmų sukūrimas: importuojamų produktų sanitarinė ir fitosanitarinė kontrolė ES pasienyje ir eksportuojančiose šalyse, auditai vietoje, „Europos sveikatos kontrolės pajėgų“ sukūrimas.

Spalio mėnesį EK pateikė pasiūlymą dėl žemės ūkio apsaugos priemonių, kad būtų baigtas susitarimas. Dėl jo dar turi balsuoti Europos Parlamentas, tuomet jį turėtų priimti Europos Taryba.

Gruodžio 9 d. Komisija paskelbė pasiūlymus sustiprinti sveikatos kontrolę pasienyje, trečiosiose šalyse ir vidaus rinkoje, kurie esą bus įgyvendinti nuo 2026 m. Netrukus ji turėtų pateikti pasiūlymus dėl veidrodinių priemonių, skirtų gamybos sąlygų teisingumui užtikrinti.

„Tai nauji elementai, rodantys, kad Prancūzijos ir jos partnerių susirūpinimas pradedamas išgirsti“, – pridūrė Prancūzijos vyriausybė.

Parengė Ričardas Čekutis