Briuselis konsultuojasi dėl biurokratijos ir... toliau biurokratizuojasi

Reglamentų ir direktyvų pelkėje

EK savo svetainėje nusprendė pasikonsultuoti su visuomene dėl aplinkosaugos reglamentų supaprastinimo. Tuo esą siekiama sumažinti biurokratiją ir pagerinti teisės aktų veiksmingumą, nesusilpninant aplinkos apsaugos.

Pasak Komisijos, konsultacijos „Administracinės naštos supaprastinimas aplinkosaugos reglamentavimo srityje“ tikslas – įvertinti visus ES aplinkosaugos teisės aktus, kurie taikomi ir ūkininkams bei daro įtaką tiek jų kasdieniam darbui, tiek ir visos žemės ūkio veiklos pelningumui.

Tai svarbus klausimas ūkininkams, kadangi ES žaliasis kursas jiems užkrovė nemažai naujų įsipareigojimų. Priimta daugybė įvairiausių aplinkosaugos direktyvų dėl paukščių, buveinių, pesticidų, įvairių veikllą varžančių reglamentų. Ūkininkauti darosi vis sunkiau. Europiniai dokumentai ne mažiau spaudžia importuotojus, įvairius verslus.

Neįgyvendinamas reglamentas ir biurokratija

Antai vadinamasis ES medienos reglamentas (EUDR), kuriuo siekiama kovoti su pasauliniu miškų naikinimu, bus taikomas jautienai, kukurūzams, kavai, kakavai, palmių aliejui, kaučiukui, medienai ir sojai. Kiekvienas eksportuotojas, remdamasis geolokacijos duomenimis, turės įrodyti, kad prekės nėra kilusios iš vietovių, kuriose miškai buvo iškirsti po 2020 m. Be to, bus reikalaujama teikti ataskaitas ir patikrinimo deklaracijas. Reglamentas taip pat taikomas perdirbtiems produktams, kurių sudėtyje yra šių žaliavų, pavyzdžiui, šokoladui, baldams, popieriui, gumos gaminiams, spausdintam popieriui, mėsos konservams, odai ir odos gaminiams. Šis sąrašas gali būti pildomas – Europos Komisija periodiškai vertins kitas žaliavas ir prireikus siūlys jų reglamentavimą.

Faktą, kad dabartiniai aplinkosaugos reglamentai gamintojus apkrauna nereikalinga biurokratija, kelia ir ES veikiančios įmonės bei organizacijos, rašo lenkų topagrar.pl. Antai Lenkijos baldų įmonė „Skalik“ piktinasi minėtu „miškų apsaugos“ reglamentu: „EUDR tėra dar viena grynai biurokratinė prievolė. Nėra jokio realaus būdo nustatyti, iš kokios medienos pagaminta tam tikra komoda. Gamybos metu sumaišoma mediena iš skirtingų partijų. Tai gryna fikcija, išgalvota žmonių, kurie neturi jokių žinių apie medinių baldų technologiją ar gamybos procesą. (...) Europoje miškai ir taip nekertami, todėl EUDR prievolė egzistuoja tik tam, kad apsunkintų verslą ar net jį sunaikintų“.

Panašius argumentus dėsto ir Vokietijos privačių miškų savininkų organizacija „Forstbetriebsgemeinschaft“: „Naujasis EUDR reglamentas reiškia papildomą biurokratiją, kuri praktiškai neįgyvendinama. Tikslios geolokacijos reikalavimas ir įpareigojimas pateikti deramo kruopštumo deklaracijas gali išstumti iš rinkos daugelį mažesnių gamintojų. Dabartine EUDR versija neatsižvelgiama į miškininkystės darbų realijas ir neužtikrinama sąnaudų ir naudos proporcingumo“.

Kaip skelbia Europos Komisija, iš pradžių buvo numatyta, kad EUDR bus pradėtas taikyti 2024 m. gruodžio 30 d. Tačiau ES Parlamentas ir Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui vieniems metams atidėti jo taikymą, kad įmonės ir valdžios institucijos turėtų daugiau laiko geriau pasirengti jo įgyvendinimui.

Priėmus šį pasiūlymą, reglamentas bus privalomas dideliems verslo subjektams bei prekybininkams nuo šių metų gruodžio 30 d., o labai mažos ir mažosios įmonės turės jį taikyti nuo 2026 m. birželio 30 d.

„Susirūpinę piliečiai“

Minėtame EK tinklapyje iki šiol paskelbta apie 120 000 nuomonių. Konsultacijose dominuoja miestų gyventojai iš visos ES. Dauguma jų prisistato kaip „susirūpinę ES piliečiai“, nors, kaip žinia, ES nėra valstybė ir nesuteikia pilietybės. Dauguma „susirūpinusiųjų“ mėgina priminti, kad „planeta dega“, ragina prisiimti atsakomybę už visas gyvas būtybes, ateities kartas ir nenuklysti nuo „pažangos“ kelio... Žinoma, šioje „nuomonių įvairovėje“ dominuoja Žaliojo kurso entuziastai bei radikalai. Kai kurie iš jų rašo, tarsi iš Žaliojo kurso vadovėlio ar pagal iš anksto išsiuntinėtus „paruoštukus“.

Štai Helga Voigt iš Vokietijos liaupsina „žaliąjį“ reglamentavimą: „Tvirtai tikiu, kad aplinkos apsaugos ir gamtos išsaugojimo norminiai reikalavimai nėra našta, o būtinybė. Gamta mums duoda švarų vandenį ir gryną orą. Ji mus maitina. Gamtos ir aplinkos apsaugos įstatymai naudingi žmonėms ir gamtai. Labai svarbu juos stiprinti, o ne silpninti! ES aplinkosaugos teisės aktai yra svarbūs, siekiant gerinti oro ir vandens kokybę, išsaugoti gamtą ir užtikrinti tvarų vartojimą. Esu labai susirūpinęs, kad pastangos juos supaprastinti gali pakenkti šiems pasiekimams ir kelti pavojų ateities kartų gerovei bei sveikatai. Raginu Komisiją išlaikyti aukštus aplinkosaugos standartus ir nekenkti aplinkosaugos teisės aktų vientisumui...“

Pino Del Puerto Portillo iš Ispanijos taip pat sklandžiai gina EK biurokratiją: „Aš prieštarauju bet kokiems bandymams silpninti aplinkosaugos įstatymus, nes tai reikštų mūsų visuomenės pamatų silpninimą. Reikalingi griežti įstatymai, siekiant apsaugoti gamtą mums ir ateities kartoms; turime pareigą savo vaikams nekelti pavojaus jų ateičiai, sveikatai ir gerovei. Manau, kad norminiai reikalavimai yra esminiai aplinkos apsaugos veiksniai, naudingi gamtai ir žmonėms, suteikiantys mums ir mūsų vaikams švarų orą, gėlą vandenį, saugų maistą ir prieigą prie gamtos. Noriu, kad mano vaikai kvėpuotų švariu oru ir maudytųsi neužterštame vandenyje. Kai klesti gamta, klesti ir žmonės; mūsų ateitis priklauso nuo sveikos ir gyvybingos gamtos. Kadangi ES yra antra pagal dydį su miškų naikinimu susijusių produktų importuotoja, manau, kad turime moralinę pareigą veikti ir užtikrinti, kad mūsų vartojimas nesunaikintų brangių miškų nei ES, nei kitur pasaulyje...“

Caroline Den Hertog iš Nyderlandų mintis dėsto analogišku stiliumi, tarsi visus šiuos atsiliepimus būtų rašęs vienas žmogus: „Tvirtai tikiu, kad reguliavimas nėra našta. Esminiai aplinkosaugos teisės aktai užtikrina, kad mes ir mūsų vaikai turėtume švarų orą, švarų vandenį, saugų maistą ir prieigą prie gamtos. Griežti aplinkosaugos teisės aktai yra nepaprastai vertingi žmonėms ir gamtai – juos labai svarbu išsaugoti. Manau, kad reguliavimo reikalavimai nėra savaime našta, o yra esminės aplinkos apsaugos priemonės, naudingos gamtai ir žmonėms. (...) Europos gamtosaugos teisės aktai pasiekė didelės sėkmės nuo tada, kai jie pirmą kartą buvo įgyvendinti devintajame dešimtmetyje; turime tęsti šią sėkmę! Norėčiau, kad į mano regioną ir šalį sugrįžtų daugiau gamtos. Turime nedelsdami sustabdyti miškų naikinimą, apsaugoti savo upes ir ežerus bei atkurti natūralias Europos ekosistemas. Aukšti ES aplinkosaugos standartai yra jos įsipareigojimo tvarumui pagrindas...“

Beje, iki šiol ten nėra nė vieno lietuviško atsiliepimo, o maždaug 99 proc. visų komentatorių „griežtai nepritaria“ aplinkosauginių reikalavimų švelninimui labai panašiais tekstais.

Ūkininkai komentuoja vangiai ir anonimiškai

Labai sunku rasti ūkininkų nuomonių tarp minėtų komentarų. Tačiau ir tie pavieniai paprastai anoniminiai.

Štai anonimas iš Lenkijos rašo: „Vertiname Komisijos pastangas mažinti biurokratiją, nes ūkiai, ypač šeimos ūkiai, dažnai susiduria su pernelyg dideliu formų, ataskaitų ir procedūrų skaičiumi. Bet koks supaprastinimas, leidžiantis mums sutelkti dėmesį į žemės ūkio gamybą, bus žingsnis teisinga linkme. (...) Šiuo metu ūkininkams uždėta prievolė pranešti apie CO2 išmetimą yra labai detali ir reikalaujanti daug laiko, o daugeliui šalių, iš kurių importuojame žemės ūkio produktus, netaikomi tie patys apribojimai ar aplinkosauginiai reikalavimai. Dėl to susidaro situacija, kai Europos ūkininkai turi patirti milžiniškas išlaidas ir laiko sąnaudas, kad įrodytų, jog jie veikia laikydamiesi klimato apsaugos principų, o konkurentai iš trečiųjų šalių tokių įsipareigojimų neturi. Toks reikalavimas atrodo ne tik pernelyg sudėtingas, bet ir tiesiog absurdiškas pasaulinės prekybos kontekste“.

Savo pavardės nenorėjęs skelbti ūkininkas iš Švedijos visiškai pritaria savo kolegos mintims: „ES pats laikas supaprastinti ir sušvelninti aplinkosaugos reglamentus, kurie varžo mūsų darbą. Per daug aplinkosaugos reglamentų riboja ir mūsų, ir vartotojų pasirinkimą, o taip pat apsunkina ūkininkų galimybes įgyvendinti tokius sprendimus. Tai tiesiog per brangu“.

Tuo tarpu Švedijos prekybos federacijos vardu pasirašęs komentatorius šimtu procentų palaiko aplinkosauginių reikalavimų švelninimo politiką: „Švedijos mažmenininkai ir didmenininkai remia iniciatyvą dėl administracinės naštos supaprastinimo aplinkosaugos teisės aktuose. Palankiai vertiname pasiūlymą, kuris nekenkia pagrindiniams teisės aktų tikslams ir užtikrina supaprastinimą bei naštos mažinimą. Teisės aktų pakeitimais turėtų būti siekiama juos supaprastinti siekiant efektyvumo ir veiksmingumo, kartu didinant Europos įmonių konkurencingumą ir atsparumą...“

Parengė Ričardas Čekutis