„Euractiv“ rašo, kad EK pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo skirti 45 mlrd. eurų ūkininkams, kad užsitikrintų paramą „Mercosur“ susitarimui.
Italija ir Prancūzija derybose ragina Komisiją suteikti daugiau nuolaidų dėl žemės ūkio biudžeto. Tikimasi, kad ES ambasadoriai dėl susitarimo balsuos svarbiame susitikime penktadienį, taip sudarydami sąlygas galimam pasirašymui Paragvajuje sausio 12 d.
Antradienį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išsiuntė laišką Kipro pirmininkui ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai, siūlydama pertvarkyti lėšas, kurios nebuvo numatytos pagal pradinį 2028–2034 m. biudžeto pasiūlymą.
Panašią informaciją skelbia ir prancūzų rfi.fr: EK planuoja pakoreguoti 2028–2034 m. biudžeto pasiūlymą, kuris sulaukė žemės ūkio grupių kritikos, kad ūkininkai galėtų anksčiau gauti apie 45 mlrd. eurų. Šis žingsnis žengtas siekiant sumažinti kai kurių šalių nuogąstavimus dėl „Mercosur“ susitarimo, kurį Briuselis tikisi pasirašyti sausio 12 d. Paragvajuje.
Teigiama, jog Italija palankiai įvertino susitarimą ir turi lemiamą balsą.
„Tai teigiamas ir reikšmingas žingsnis į priekį derybose, kurios nuves prie naujo ES biudžeto“, – pareiškė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Vakar laiške ES vadovė U. von der Leyen pristatė biudžeto pakeitimus, kurie, jos teigimu, „suteiks ūkininkams ir kaimo bendruomenėms precedento neturintį paramos lygį“. Laiškas buvo paskelbtas prieš šiandien Briuselyje vykstantį neeilinį ES žemės ūkio ministrų susitikimą, kuriame siekiama galutinai susitarti dėl „Mercosur“ sutarties.
Planai pasirašyti susitarimą gruodį susidūrė su kliūtimi, kai didžiosios šalys Italija ir Prancūzija pareikalavo atidėti susitarimą dėl susirūpinimo žemės ūkio sektoriumi.
Vokietija ir Ispanija tvirtai pritaria susitarimui, manydamos, kad jis suteiks laukiamą postūmį jų pramonės šakoms, kurioms trukdo Kinijos konkurencija ir tarifai Jungtinėse Valstijose.
Pastarosiomis savaitėmis vyko aukšto lygio diskusijos ir derybos, be kita ko, dėl apsaugos priemonių pažeidžiamiems žemės ūkio sektoriams, pavyzdžiui, jautienos, cukraus ir paukštienos.
„Galiu patvirtinti, kad per pastarąsias dvi savaites vyko diskusijos ir kad padaryta pažanga“, – kasdienėje spaudos konferencijoje sakė EK atstovas.
Specialiame susitikime dalyvauja ES prekybos, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos komisarai Marošas Šefčovičius, Christophe’as Hansenas ir Oliveris Varhelyi. Jei Europos Komisijai pavyks įtraukti Giorgios Meloni vadovaujamą Italijos vyriausybę į „Mercosur“ susitarimo šalininkų stovyklą, ES vis tiek galėtų pasirašyti susitarimą, nepaisant prancūzų, lenkų bei vengrų pasipriešinimo.
Kaip skelbia oficiali Airijos vyriausybės svetainė, prieš šiandienos ES žemės ūkio ministrų susitikimą šios šalies žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministras Martinas Heydonas pareiškė: „Šiandienos susitikimas suteikia didelę galimybę išspręsti neseniai Europos ūkininkų išreikštą susirūpinimą, nes jie akivaizdžiai jaučiasi atskirti ir netikri dėl savo ateities... Jei norima, kad BŽŪP po 2027 m. užtikrintų aprūpinimą maistu ir aplinkos tvarumą, taip pat apsaugotų mūsų ūkininkų ir kaimo bendruomenių gyvybingumą, atspirties taškas turi būti tinkamas ir stabilus finansavimas“.
„Praėjusią vasarą paskelbtuose ES biudžeto (DFP) pasiūlymuose buvo siūloma skirti 293 mlrd. eurų BŽŪP biudžetui 2028–2034 m. Palyginti su dabartinio etapo asignavimais (387 mlrd. eurų), ši suma akivaizdžiai nepakankama, atsižvelgiant į mūsų bendrą siekį sukurti tvarų, konkurencingą ir novatorišką žemės ūkio maisto sektorių, kuris užtikrintų Europos aprūpinimą maistu, gamintų saugų ir maistingą maistą ir būtų patrauklus kitai ūkininkų kartai“, – sakė airių ministras.
Akcentuodamas poreikį gerinti Europos ūkininkų konkurencingumą ir užtikrinti vienodesnes sąlygas visame pasaulyje, ministras teigė visiškai suprantantis ūkininkų susirūpinimą šiuo klausimu, ypač atsižvelgiant į naujausius pavyzdžius, susijusius su jautienos gamybos standartais „Mercosur“ šalyse: „ES maisto saugos standartai yra vieni aukščiausių pasaulyje, ir dėl jų negali būti derybų. Airija tvirtai laikosi nuomonės, kad šie standartai turi būti griežtai taikomi Europos vartotojų labui. Be to, ūkininkai, žinoma, nerimauja dėl konkurencijos iš šalių, kuriose ūkininkams netaikomi tokie patys aukšti gamybos standartai kaip jiems. Turime išgirsti iš Europos Komisijos, kokias papildomas garantijas ji gali suteikti šiais klausimais.“
Prieš minėtą ministrų susitikimą Briuselyje Prancūzija, atrodo, vis dar neįtikinta. Be geresnių garantijų ūkininkams, Prancūzija taip pat prašo įvesti lygiavertes sąlygas, užtikrinančias, kad ES neimportuotų produktų iš „Mercosur“ šalių, kurie neatitinka Europos standartų.
Šalies ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu jau savaitgalį paskelbė apie vienašales priemones, skirtas uždrausti importuoti produktus, kurių sudėtyje yra ES uždraustų pesticidų.
Šiandien Briuselyje žemės ūkio ministrai taip pat aptarė žemės ūkio sektoriaus finansavimą kitame daugiamečiame biudžete, gamybos standartų abipusiškumą, importo kontrolę ir administracinės naštos bei didėjančių sąnaudų poveikį ūkininkams.
Tačiau šiose derybose daugiausia dėmesio skiriama tolesnėms garantijoms, apsaugančioms ES ūkininkus nuo žemės ūkio produktų importo iš Pietų Amerikos padarinių. Be šių papildomų apsaugos priemonių reikalinga kvalifikuota dauguma ES Taryboje gali žlugti. Prancūzija, Lenkija ir Vengrija iki šiol griežtai priešinasi susitarimui.
Kaip praneša agrarheute.de, pasak Vokietijos ūkininkų asociacijos (DBV) prezidento Joachimo Rukwiedo, rytojaus žemės ūkio ministrų susitikimas yra paskutinė galimybė iš dalies pakeisti laisvosios prekybos susitarimą. J. Rukwiedas paragino federalinį žemės ūkio ministrą Aloisą Rainerį siekti patobulinti žemės ūkio skyrių arba reikalauti papildomų veiksmingų apsaugos sąlygų. „Šis susitarimas neabejotinai svarbus Vokietijos ekonomikai, tačiau jis neturi būti sudaromas Vokietijos žemės ūkio sąskaita“, – akcentavo J. Rukwiedas.
Parengė Ričardas Čekutis