Briuselis nori plačiau atverti duris genomikos metodais kuriamiems augalams

Po daugiau nei 20 metų EK žengė svarbų žingsnį, sutaria ekspertai. Esamą teisinę sistemą siekiama pritaikyti prie techninių galimybių ir įteisinti platesnį naujų genomikos metodų (NGM) taikymą augalų selekcijoje bei ūkininkavimo praktikoje. Briuselis nori skatinti augalininkystės naujoves ir Europos konkurenciją pasaulio rinkoje. Naujoji genų inžinerija galėtų padėti kurti sausroms ir ligoms atsparesnius pasėlius, taip pat siekti Europos žaliojo kurso tikslų – sutaupyti pesticidų, prisidėti prie tvaresnės žemdirbystės.

Kalbama apie dvi NGM kategorijas

Kalbama apie dvi NGM augalų kategorijas. Jos skiriamos pagal modifikavimo laipsnį ir riziką aplinkai. Abiem atvejais ekologiniuose ūkiuose tokių veislių naudojimas būtų draudžiamas.

Pirmajai kategorijai priskiriami naujais metodais sukurti augalai, panašūs į natūraliai aptinkamus arba tradicinius. Jiems būtų taikomos tos pačios reglamentavimo taisyklės kaip įprastai dauginamiems augalams. Sėklą numatoma ženklinti kaip NGM, informaciją teikti viešoje duomenų bazėje ir veislių kataloguose.

Antroji kategorija priskiriama augalams su sudėtingesnėmis modifikacijomis. Teisiškai jie nebelaikomi panašiais į įprastai veisiamus. Atsižvelgiant į didesnę riziką ir toliau būtų vykdomas GMO direktyvoje numatytos procedūros, privalomas GMO ženklinimas ir susekamumas. EK nori, kad šie pageidaujamų savybių turintys labiau modifikuoti augalai būtų plačiau auginami, todėl tokių veislių kūrimui turėtų atsirasti reguliavimo paskatos. Valstybės narės savo ruožtu turės užtikrinti, kad veislės nesimaišytų su tradicinėmis.

Dabartinis reglamentavimas atsilieka nuo pasaulio

EK teisėkūros iniciatyvą komentavęs Agrarheute pastebėjo, kad klausimas nėra labai paprastas, nors pritarimo balsų netrūksta.

Komisijos pasiūlymą teigiamai įvertino Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV). „Palankiai vertiname pragmatišką Komisijos pasiūlymą“, – agrosektoriaus naujienų portalui sakė DBV generalinis sekretorius Bernhardas Krüskenas. Jis sveikina tai, kad EK atsižvelgia į technologinę plėtrą ir suteikia gerą pagrindą tolesnėms diskusijoms.

Pasak Nyderlandų NieuweOogst, dabartinis GMO reglamentavimas, patvirtintas 2001 m., atsilieka nuo daugelio kitų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Japoniją. Ten genų redagavimo žirklėmis („Crispr-Cas“ metodais) sukurti produktai jau yra rinkoje, tuo tarpu Europos ūkininkams ir bendrovėms vis dar taikoma visų rūšių kontrolė ir ženklinimo reikalavimai.

Europarlamentaras Janas Huitema šiam agroverslo naujienų portalui sakė, kad Nyderlandai istoriškai yra augalų selekcijos lyderė, o dėl Europos teisės aktų buvo iškilęs pavojus prarasti pozicijas.

Kategoriškai nepritaria

Nemažai politikų, politinių partijų pritaria EK iniciatyvai dėl NGM. Tačiau susitelkė ir priešininkai.

Ekologinius ir tvarios žemdirbystės šalininkus vienijanti Vokietijos kaimo žemės ūkio asociacija (AbL e.V.) vakar paskelbė griežtą nepritarimą EK iniciatyvai. Asociacija ją pavadino „neužpildytu čekiu genų inžinerijos pramonei“ ir kreipėsi ir žemės ūkio ministrą Cem Özdemir su raginimu atmesti EK pasiūlymą.

„Neleisime, kad būtų pažeista teisė į maisto gamybą be GMO ir teisė žinoti, ką veisiame, sėjame, nuimame derlių, perdirbame, parduodame ir valgome. ABL ragina federalinį žemės ūkio ministrą Cem Özdemir ir visus atsakingus politikus bei ministerijas atmesti nepriimtiną teisės akto pasiūlymą dėl naujos genų inžinerijos“, – teigiama asociacijos pareiškime.

Anot Agrarheute, Žaliųjų partija taip pat nusiteikusi skeptiškai. Nuogąstaujama, kad vartotojai prekybos centre nebegalėtų suprasti, ar produktas pagamintas naudojant genų inžineriją, kada žemės ūkio praktikoje bus sunku išvengti GMO taršos.

Vakar labai aiškų pareiškimą paskelbė „Greenpeace EU“.

GMO kampanijos dalyvė Eva Corral sakė: „Nesvarbu, ar tai žaislas, ar veido kremas, bet kurio rinkoje esančio produkto saugumas turi būti patikrintas – kodėl turėtų būti taikoma išimtis GMO, kurie patenka į mūsų laukus ar mūsų lėkštes? Biotechnologijų įmonės jau seniai laiko šias saugos procedūras nereikalingu rūpesčiu ir apmaudu matyti, kad Komisija su jomis sutinka."

Pasak „Greenpeace EU“, EK pasiūlymui dėl naujo GMO reguliavimo nepritaria ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, tradiciniai ūkininkai ir mažmenininkai; yra išreiškusios susirūpinimą Austrijos ir Liuksemburgo vyriausybės. „Naujausios apklausos ir peticijos taip pat rodo, kad Europos gyventojai nori, jog nauji GMO liktų ženklinami ir reguliuojami“, – tvirtina įtakinga tarptautinė nevyriausybinė organizacija.

Mokslininkai laukia, o kaip bus?

Dabartinis teisinis reglamentavimas mokslininkams NGM tyrimus leidžia atlikti tik laboratorijos, bet ne lauko sąlygomis.

Kaip Estijos naujienų agentūrai ERR sakė Estijos kaimo tyrimų ir žinių centro (METK) kviečių selekcininkas Reine Koppel, „šiuo metu yra labai nemalonių mokslo ir augalų veisimo plėtros apribojimų“.

Mokslininkas R. Koppel pateikė pavyzdžių iš užsienio patirties apie NGM galimybes. Pavyzdžiui, Argentinoje kviečiai buvo auginami su sausrai atspariais genais, todėl sausros sąlygomis jų derlius buvo 50 proc. didesnis nei įprastų kviečių. O vienas universitetas sukūrė kviečių veisles, kuriose nėra baltymų, sukeliančių jautrumą glitimui – tai naudinga žmonėms, kurie negali vartoti įprastos duonos. Leidus naudoti naujus metodus, sumažėtų cheminių trąšų ir kitų medžiagų naudojimas.

Taigi mokslas, biotechnologijų įmonės ir dalis žemdirbių laukia, kada augalų selekcijoje galima bus plačiau taikyti naujus genomikos metodus. Tačiau iš karštų pirmųjų reakcijų matyti – laukia ilgos ir sudėtingos diskusijos.

ŪP portalo informacija

Titulinė nuotr. – AbL e.V. Užrašas ant plakato: „Mūsų derlius pavojuje. Stabdyti genų inžineriją ir patentus!“