Ūkius siaubia buksmedinis ugniukas: pasakė, kokius būdus pasirinkti kovai

Invaziniai šliužai ir buksmediniai ugniukai vis dažniau plinta mūsų pievose, soduose ar lysvėse. Pasak Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Gritos Skujienės, šliužų dažniausiai pas žmones atsiranda dėl parsivežamo užsikrėsto komposto ir sodinukų.

„Šie kenkėjai gali prilipti prie automobilių ar žmonių neatsargiai padėtų daiktų, o taip dažnas juos pargabena ir į savo ūkį. Kiek vėliau, atsiradusius šliužus žmonės išplatina to nenorėdami. Pavyzdžiui, sugavę savo sodyboje, juos paleidžia vienoje vietoje už tvoros ar išmeta į konteinerį. Taip jie metras po metro plinta į visas puses, kur tik randa pavėsingų vietų. Tokiu būdu įvyksta visas platinimo procesas – vienas žmogus atsiveža ir išplatina aplinkiniams kaimynams, giminėms ir pažįstamiems, o tada kiekvienas iš jų jau tampa problemos epicentru ir išplatina kitiems“, – teigia specialistė.

Ekspertė priduria, kad toks šliužų išplitimas gali daryti didelę žalą tiek dekoratyviniams, tiek ir vaismedžiams bei daržovėms. „Dideli šliužų kiekiai naikina įvairius jų pamėgtus augalus. Dažniausiai jų grobiu tampa tie patys augalai, kurie naudojami žmogaus maistui arba aplinkos puošybai. Tačiau natūralioje aplinkoje jie taip pat gali pridaryti daug žalos, kadangi augalai, kuriais jie maitinasi, gali būti saugomi, reti ar vienetiniai. Todėl dideli šliužų kiekiai gali sunaikinti retas rūšis, kurias žmonės stengiasi išsaugoti. Kartu derėtų prisiminti, kad šie kenkėjai minta ne tik augalais, bet ir smulkesniais gyvūnais. Tad dėl jų didelio paplitimo gali Lietuvoje išnykti retos moliuskų rūšys ar net vietiniai šliužai”, – sako mokslininkė.

Šiltėjant klimatui – didesnė šliužų grėsmė

G. Skujienė priduria, kad šiltėjantis klimatas gali sukurti geresnes sąlygas šliužų išgyvenimui žiemos periodu. „Šiltesnės žiemos gali lemti, kad kenkėjai geriau išgyvens šį laikotarpį ir prasidėjus pavasariui jų bus daugiau. Vasaros laikotarpiu, jei susidaro optimalios sąlygos, šliužų gali būti net kelios kartos. O jiems mūsų klimato plotmėje neturint problemų dėl maisto, šie kenkėjai gali ir toliau sėkmingai daugintis“, – pažymi ekspertė.

Siekiant tinkamai kovoti su šliužais, tą daryti patariama vos ištirpus sniegui ir tęsti iki pat pirmojo snygio rudenį. „Kovojant su šiais kenkėjais būtina naudoti kelias priemones iškart: augalų apsaugos produktus (moliuskocidus) šliužų plitimo židiniuose, taip pat gaudykles, jei įmanoma – rinkti. Būtina rinkti ir jų kiaušinėlius bei juos sutrinti. Šliužų naikinimas, randant bent vieną šliužą, turi būti nepertraukiamas procesas, todėl rekomenduojama gyvenvietėse skelbti šliužų naikinimo dienas arba savaites, kai kaimynai padeda vieni kitiems susitvarkyti apleistas vietas ir kompostines, kuriuose veisiasi šliužai. Kiekvieno naikinimo metu turi būti siekiama sunaikinti visą invazinės rūšies populiaciją teritorijoje“, – sako specialistė.

Mokslininkė įvardija kelias pagrindines priežastis, kaip prevenciškai reikėtų apsisaugoti nuo šliužų antplūdžio: „Derėtų vengti vykti pas žmones, parduotuves ar į sodininkų tinklus, kuriuose yra invazinių šliužų. Jei tenka lankytis tokiose vietose, ir dar blogiau, jei parsivežami augalai, kompostas, žemės – jas būtina karantinuoti. Tai padaryti gana paprasta: žemę sandarioje patalpoje gerai sudrėkinti ir palaikyti porą parų, ir pažiūrėt ar kažkas iš jos neišlįs. Pastebėtus invazinius šliužus vertėtų sunaikinti. Jei šiais kenkėjais užsikrėtė kaimynas – nuo jo reikėtų izoliuotis: naudoti taisyklingai be tarpų suformuotas barjerines priemones su ištepta specialia priemone ar dviem teisingai užklijuotomis varinėmis juostelėmis”, – sako specialistė.

Buksmediniai ugniukai atkeliavo kartu su buksmedžiais

Kalbėdama apie Lietuvoje plintančius invazinius drugelius – buksmedinius ugniukus, mokslininkė teigia, kad jie į Lietuvą atkeliavo dėl čia pradėto auginti augalo – paprastojo buksmedžio.

„Žmonės atsivežė šiuos augalus, o kartu atkeliavo ir juo besimaitinantis vabzdys. Kol augalų buvo mažai, vabzdys ne visada surasdavo savo mitybos vietas, tačiau kai buksmedis tapo labai populiarus, tai lėmė puikias sąlygas vystytis drugeliui tiek dėl maisto gausos, tiek dėl priešų neturėjimo. Drugys – ne šliužas, jis lengvai perskrenda iš vienos vietos į kitą, kur tik yra mitybinių augalų, todėl su juo kovoti kiek sunkiau”, – sako G. Skujienė.

Nuo seno buksmediniai ugniukai buvo pastebimi tik regionuose, kurie driekiasi per Kiniją, Indiją ir Tolimuosius Rytus. Visgi, nuo 2018 m. šie kenkėjai randami ir Lietuvoje. Pašnekovė pažymi, kad nors dėl šiltėjančio klimato jų generacijų skaičius gali didėti, visgi jiems būtinas ir maisto elementas. „Jei šilta temperatūra išsilaiko ilgiau, kaip ir vakarų Europoje, ugniukai pradeda intensyviau daugintis ir turėti ne vieną generaciją, o kelias (priklausomai nuo oro sąlygų). Atitinkamai ir jų išgyvena daugiau. Visgi nereikėtų pamiršti, kad jie Lietuvoje maitinasi tik keliomis augalų rūšimis, tad jiems tinkamai augti būtinas ir maistas”, – sako G. Skujienė.

Siekiant apsisaugoti nuo buksmedinių ugniukų su jais derėtų kovoti nuo pat jų pastebėjimo pradžios, iki kol jie padeda kiaušinėlius. „Dekoratyvinius sodo augalus reikėtų stebėti, o pastebėjus kenkėjus būtina imtis priemonių. Vos pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų naikinti augalų apsaugos produktais“, – sako specialistė.

Tobulėjančios priemonės kovai su kenkėjais

Didėjant invazinių kenkėjų skaičiui, būtina protingai pritaikyti įvairias priemones jų kontrolei. Mokslas nuolat ieško saugiausių ir geriausių būdų apsaugoti derlių, o norint į rinką įvesti naują preparatą kartais prireikia dešimtmečio, per kurį šie produktai išsamiai tiriami ir vertinami, įskaitant ir jų saugumą žmogui ir poveikį aplinkai.

„Sukurti ir užregistruoti naudojimui naujus augalų apsaugos produktus užtrunka gana daug laiko, dėl atliekamų reikšmingų ir didelių tyrimų ir jų vertinimo trukmės. Dėl šios priežasties, legalios kovos priemonės yra patikrintos ir saugios naudoti žmogui. Todėl jei produktai yra perkami iš legalių tiekėjų ir naudojami laikantis naudojimų instrukcijų, tai padės tiek apsisaugoti nuo kenkėjų, tiek užtikrinti, kad užaugintos gėrybės bus saugios naudojimui. Nuo invazinių šliužų ir buksmedinio ugniuko yra kuo gintis, belieka netingėti ir „neauginti“ problemos“, – teigia „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė.

Augalininkystės tarnyba rekomenduoja

Buksmedinių ugniukų drugiai yra 30–45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Priekiniai jų sparnai balti su tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėmele. Galiniai jų sparnai – balti, o išoriniame pakraštyje matoma tokia pati ruda juosta kaip ir priekiniuose sparnuose. Vikšrai – žalsvai geltonos, o paaugę – šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kopūstinių baltukų vikšrus. Buksmedinių ugniukų lėliukės (arba kokonai) būna nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje. Šių drugių kokonai žiemoja voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose tarp lapų.

Sėkmingai peržiemoję buksmedinių ugniukų vikšrai skuba kaip reikiant pasisotinti, vos tik temperatūra pakyla aukščiau negu 15ºC. Jie intensyviai ėda lapus ir suka aplink juos plonus baltus siūlus. Juose kartu su lervomis galima rasti ir daug jų išmatų. Gerai pasimaitinusios ir išsivysčiusios lervos maždaug po 3 savaičių vėl virsta lėliukėmis ir jau gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje išsiritę drugiai pradeda skraidyti ir kiaušinėlius dėti ant lapų apatinės pusės grupėmis po 10–20 birželio–rugpjūčio mėnesiais. Viena patelė, nelygu generacija, maisto kiekis ir oro temperatūra, gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Lervos išsirita jau po savaitės. Per vieną sezoną gali išsivystyti 3–4 kartos kas 4–6 savaites. Pastebėta, kad daugiausia žalos padaro antrosios kartos lervos, kurios buksmedžiuose darbuojasi liepą ir rugpjūčio pirmoje pusėje. Paprastai šie kenkėjai krūmus palieka plikus. Taip nukenčia augalų išvaizda, jie netenka dekoratyvumo, be to, be lapų likęs augalas nesukaupia jam reikalingų maisto medžiagų, todėl gali nunykti.

Buksmedžius ir kitus dekoratyvinius sodo augalus reikėtų stebėti, o atpažinus kenkėjus – nedelsiant imtis priemonių. Vos tik pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų išnaikinti, kol jie nepadėjo kiaušinėlių.

Apsaugai nuo buksmedinių ugniukų įregistruoti „Karate Zeon 5 CS“ (veiklioji medžiaga lambda – cihalotrinas 50 g/l), „Coragen 20 SC“ (veiklioji medžiaga chlorantraniprolas – 200 g/kg) augalų apsaugos produktai, kurie skirti profesionaliems naudotojams bei „Karate Spray“ (veiklioji medžiaga – lambda – cihalotrinas 0,015 g/l), kurį gali naudoti sodininkai mėgėjai. Rekomenduojama augalų apsaugos produktus naudoti pasirodžius kenkėjams arba atsiradus pirmiesiems jų pažeidimams augaluose. Siekiant didesnio insekticidų veiksmingumo, rekomenduojama tirpalu padengti vidinę lapų pusę, nes tik išsiritę jauni vikšrai minta būtent vidine lapų dalimi.

Partnerio informacija

Publikacija atnaujinta; pirmą kartą paskelbta 2024 m.