Briuselis spaudžia šalis panaikinti prekybos su Ukraina apribojimus

Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Rainieras pareiškė, jog Europos Komisija paragino Vengriją nedelsiant panaikinti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo apribojimus. To paties tikimasi ir iš kitų šalių, kuriose galioja tokie apribojimai, būtent Lenkijos ir Slovakijos, informuoja „Ukraine Business News“.

„Raginame atitinkamas valstybes nares atšaukti savo vienašališkas priemones ir bendradarbiauti, siekiant šio rezultato. Nemanome, kad šios priemonės, kurios kelia grėsmę suskaidyti bendrąją rinką, yra pateisinamos po neseniai atlikto išsamaus ES ir Ukrainos gilios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės atnaujinimo... Žinoma, mes ir toliau reikalaujame panaikinti vis dar galiojančias nacionalines ribojimo priemones...“, – T. Rainierą cituoja news.online.ua.

Teisinė sumaištis

Kaip komentuoja lenkų portalas RMF24, Europos Komisija pasinaudojo teisiniu chaosu Vengrijoje po neseniai įvykusių rinkimų.

Dar gegužės 14 d., naujajam parlamentui, vadovaujamam Peterio Magyaro, greitai panaikinus nepaprastąją padėtį, ankstesnis Viktoro Orbano įvestas embargas ukrainietiškiems maisto produktams (maždaug 20 produktų, tokių kaip kiauliena, medus ir kukurūzai) automatiškai nustojo galioti dėl paprastos klaidos, nes panaikinus nepaprastąją padėtį, automatiškai nustojo galioti ir dekretas dėl embargo. Kai tik klaida buvo pastebėta, naujasis ministras pirmininkas P. Magyaras nedelsdamas atnaujino draudimą.

Šis veiksmas išprovokavo tiesioginę Europos Komisijos reakciją – EK nedelsiant įspėjo Lenkiją ir Slovakiją, nurodydama, kad jų nacionaliniai importo draudimai taip pat turėtų būti kuo greičiau panaikinti.

Kelia grėsmę

Vengrijos sprendimas paskatino greitą Europos Komisijos reakciją ir suteikė jai galimybę įspėti kitas ES šalis – Lenkiją ir Slovakiją, – kurios taiko nacionalinius apribojimus Ukrainos žemės ūkio produktų importui.

Kaip pažymi lenkų portalas „Farmer“, Lenkijos atveju draudimas taikomas Ukrainos kviečiams, kukurūzams, rapsų ir saulėgrąžų sėkloms, taip pat jų perdirbtiems produktams. Pasak Europos Komisijos, tokie apribojimai neturi teisinio pagrindo ir kelia grėsmę ES bendrosios rinkos vientisumui.

Neturi pagrindo

EK atstovo spaudai raginimas tiek Ukrainoje, tiek ir Briuselyje jau sulaukė palaikymo. Komentuodamas žiniasklaidai vienas aukštas pareigas užimantis ES pareigūnas teigė, kad vienašališki tam tikrų Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimai galioja tik trijose šalyse – Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje – ir jie nesuderinami su galiojančiu susitarimu dėl gilios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (BSFTA) tarp ES ir Ukrainos.

ES pareigūnas taip pat pareiškė, kad šios vienašališkos blokados tęsiamos vien dėl politinių priežasčių, nes atnaujintoje sutartyje numatyti būtini mechanizmai Europos ūkininkams apsaugoti, jei importas iš Ukrainos kelia grėsmę vietos rinkoms. Todėl, pasak Briuselio, nacionaliniai embargai neturi jokio ekonominio pagrindo.

Rinkos bus apsaugotos

Kaip pažymi RMF24, Rumunija ir Bulgarija anksčiau taip pat taikė draudimus importuoti jautrius žemės ūkio produktus iš Ukrainos. Tačiau abi šalys vėliau panaikino embargą ir įvedė licencijavimo sistemą importui iš Ukrainos, vadovaudamosi atnaujintu prekybos susitarimu su ES.

Iki šiol Europos Komisija negrasino Vengrijai, Lenkijai ar Slovakijai jokiomis baudomis, fiskaliniais ar teisiniais veiksmais, ragindama vesti dialogą ir bendradarbiauti. Tačiau galima tikėtis pasekmių, jei šios šalys nepanaikins savo nacionalinių draudimų.

Prioritetas aiškus

Po antradienį „Agrofish“ vykusio ES žemės ūkio ministrų susitikimo ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas patikino, kad naujasis prekybos susitarimas su Ukraina užtikrina optimalius Ukrainos žemės ūkio produktų importo apribojimus, o jame numatytos apsaugos sąlygos apsaugos vidaus rinkas pernelyg didelio importo atveju.

Ch. Hansenas aiškiai pasakė, kad Briuselio prioritetas išlieka netrukdomi žemės ūkio produktų mainai su Ukraina: „Mes derėsimės su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, kad greitai rastume sprendimus, kurie sudarytų sąlygas laisvam produktų judėjimui, taikant tarifų nuolaidas...“.

Atkuria santykius

Briuselis Peterį Magyarą laiko proeuropietišku partneriu, todėl kol kas nebaudžia Vengrijos už žemės ūkio produktų embargą, suprasdamas, kad P. Magyaras siekia populiarumo šalies viduje. Europos Komisija taip pat prisimena ūkininkų protestus, kai 2022–2023 m. Ukrainos grūdai užplūdo Lenkijos ir Ukrainos kaimyninių šalių rinkas. Ji supranta, kad priverstinis sienų atvėrimas gali sukelti socialinių neramumų bangą – riziką, kuriai ji nenori kelti valstybių narių vyriausybių.

Žiniasklaida praneša, jog P. Magyaras neseniai susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Derybų metu buvo atblokuota daugiau nei 16 milijardų eurų Europos fondų parama Vengrijai. „Mes atkuriame milijardinę ES paramą, kuri priklauso Vengrijos žmonėms“, – sakė naujasis Vengrijos premjeras, teigdamas, kad ankstesnė vyriausybė nuolat melavo vengrams apie ES. Šiose derybose Ukrainos klausimas nebuvo eskaluojamas.

P. Magyaras paaiškino, kad jo pirmtakas Viktoras Orbanas melavo apie tikrąją ES lėšų įšaldymo priežastį: „Jis melavo, sakydamas, kad visa tai įvyko todėl, kad Vengrija užėmė kitokią poziciją migracijos ir Rusijos bei Ukrainos karo klausimais. Tačiau tikroji priežastis buvo korupcija. Korupcijos lygis Vengrijoje, kuris ilgą laiką buvo neįsivaizduojamas Europoje...“

Prekybos apimtys

ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, o 2025 m. net 65 proc. visos šalies prekybos vyko su Bendrija, informuoja Europos Komisija. Tuo tarp Europos Sąjungai Ukraina yra 15-ta pagal dydį prekybos partnerė, o 2025 m. jai teko 1,3 proc. visos ES prekybos.

Bendra prekyba tarp ES ir Ukrainos 2025 m. pasiekė 68,2 mlrd. EUR, o tai reiškia, kad nuo pirmųjų tarpusavio sutarčių įsigaliojimo 2016 m. prekybos apimtys išaugo daugiau nei dvigubai.

2025 m. ES prekių importas iš Ukrainos siekė 21,7 mlrd. EUR. Pagrindinės Ukrainos į ES eksportuojamos prekės yra gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejai, javai, geležis ir plienas, aliejinių augalų sėklos, rūdos, šlakas ir pelenai.

2025 m. ES prekių eksportas į Ukrainą sudarė 46,5 mlrd. EUR – tai maždaug 9 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pagrindinės ES eksporto į Ukrainą prekės yra kuras ir mineralinės alyvos, įvairūs elektros agregatai ir įranga, mašinos bei automobilių detalės, ginklai ir šaudmenys.

Parengė Ričardas Čekutis