Briuselis uzurpuoja finansų valdymą

Pinigus valdys kitaip

„Politico“ praneša, jog Europos Komisija rengia už ES lėšų panaudojimą atsakingų generalinių direktoratų pertvarką. Pakeitimai paveiks ne tik už sanglaudos politiką atsakingą Regioninės politikos generalinio direktorato (GD REGIO) darbą.

Pasak kai kurių su minėtu leidiniu bendravusių pareigūnų, restruktūrizavimo planai galėtų būti išplėsti ir į kitus departamentus. Tai apima Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą (DG AGRI), kuris valdo bendros žemės ūkio politikos lėšas, taip pat Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinį direktoratą (DG EMPL), kuris prižiūri Europos socialinį fondą. Reforma turėtų paliesti ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinį direktoratą (DG MARE), kuris tvarko žuvininkystės finansavimą, bei Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą (DG RTD), kuris valdo mokslinių tyrimų lėšas pagal programą „Horizontas“.

Visiška centralizacija

Patys Europos Komisijos pareigūnai projektą apibūdina kaip „absoliutaus finansų valdymo centralizavimo“ bei sutelkimo EK pirmininkės rankose planą. Tai nestebina, atsižvelgiant į tai, kaip turėtų atrodyti ES biudžetas po 2027 m. Panaikinus sektorių politikos, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) (išskyrus išskirtinį lėšų paskirstymą ūkininkų „pajamų rėmimui“), atskyrimą, lėšos bus skirtos vienam centriniam biudžetui, suskirstytam į 27 nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.

Vienas aukštas pareigūnas „Politico“ teigė, kad po COVID-19 pandemijos sukurtas ekonomikos gaivinimo fondas, kurį valdo Struktūrinių reformų paramos generalinis direktoratas, yra siekiamas modelis: nacionalinės vyriausybės pateikia išlaidų planus, lėšos išmokamos atsižvelgiant į pasiektus etapus, o priežiūra yra centralizuota. „Jei viskas būtų perkelta į šią sistemą, būtų logiška sukurti tarnybą, kuri tai ir atliktų“, – apie būsimą DG INVEST planus sakė pareigūnas“, – praneša „Politico“.

Pertvarkos esmė

Totalinis generalinių direktoratų, kurie, tikėtina, būtų pavaldūs Investicijų generaliniam direktoratui, pertvarkymas primena diskusiją dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos, paskelbtos 2025 m. liepos 16 d. Tuo metu tai sukėlė aršų pasipriešinimą Europos Parlamente ir tarp ES žemės ūkio ministrų.

2025 m. rugsėjį ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (AGRIFISH) posėdyje Ispanijos žemės ūkio ministras išreiškė pasipiktinimą dėl BŽŪP išskirtinio pobūdžio panaikinimo, teigdamas, kad tai reikštų Žemės ūkio tarybos panaikinimą.

„Esu šioje Taryboje jau septynerius metus ir niekada nemačiau tokios situacijos. Tai yra ne tik procedūrinis pakeitimas, bet ir žingsnis, prieštaraujantis specializuotų Tarybos sudėčių logikai, nes lieka tik viena ES Tarybos formacija“, – „Euractiv“ cituoja Luisą Planą.

Ši „viena ES Tarybos formacija“ yra Bendrųjų reikalų taryba, kuri šiuo metu yra atsakinga už visų ES Tarybos formacijų darbo koordinavimą, Europos Vadovų Tarybos susitikimų rengimą ir derybas dėl ES daugiamečio biudžeto. Čia sprendžiami klausimai, peržengiantys vienos sektorių politikos ribas. BŽŪP atskiro pobūdžio panaikinimas iš esmės pakeičia AGRIFISH veiklos pagrindą – sprendimų priėmimo centras persikels į Bendrųjų reikalų tarybą ir Europos Vadovų Tarybą, o žemės ūkio ministrai lieka tik šių Tarybų sprendimų vykdytojais.

Kam to reikia?

Kaip rašo „Top Agrar“, Europos Sąjunga išgyvena krizę, kurią buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi apibrėžė dar 2024 m. Tuomet jis teigė, kad be 800 mlrd. eurų investicijų per metus ES pateks į „lėtos agonijos“ būseną.

„Jei Europos Sąjunga nesugebės savo piliečiams suteikti tokių vertybių kaip demokratija, laisvė, taika, lygybė ir klestėjimas tvarioje aplinkoje, ji praras savo egzistavimo prasmę“, – tuo metu sakė Draghi, pristatydamas savo ataskaitą Europos Parlamente. Savo pareiškime spaudai jis teigė: „Svarbu pasiekti tikslus, kurie yra labai svarbūs mūsų būsimam konkurencingumui.“

Tuo tarpu pati Ursula von der Leyen pareiškime po naujojo ES biudžeto pasiūlymo paskelbimo teigė, kad prioritetas yra biudžeto pavaldumas strateginiams Europos Sąjungos tikslams: piliečių apsaugai, Europos socialinio modelio stiprinimui, pramonės plėtrai ir ES gebėjimo formuoti savo ateitį geopolitinio nestabilumo sąlygomis didinimui.

Ukrainietiškas faktorius

Be to, sparčiai artėja Ukrainos įstojimas į ES – jeigu ES išlaikytų dabartinį žemės ūkio finansavimo modelį, tai manoma, jog Ukrainos įtraukimas į šią sistemą supurtytų ES finansinius pamatus

„Mano nuomone, Komisijos pasiūlymas pašalina Ukrainą kaip galimą problemų šaltinį šioje žemės ūkio srityje. Kadangi yra viena formulė lėšoms paskirstyti visoms šalims, kiekviena šalis, įskaitant tokias naujas šalis kaip Ukraina, gauna savo dalį pagal šią formulę ir pati nusprendžia, kiek šio fondo skirs žemės ūkiui“, – šių metų balandžio 9 d. vykusiame AGRI EP posėdyje sakė Alanas Matthewsas, Dublino Trejybės koledžo bendros žemės ūkio politikos emeritas profesorius, atstovaujantis Europos Komisijai.

Ukraina savo ruožtu supranta pasipriešinimą, kurį ES šalyse kelia bendro didelių Ukrainos žemės ūkio įmonių finansavimo perspektyva.

Balandžio mėnesį Briuselyje vykusiame Europos politikos centro analitinio centro organizuotame renginyje Ukrainos vicepremjeras Tarasas Kačka, atsakingas už Europos integraciją, pareiškė: „Lenkijos ūkininkai nerimauja, ar Ukrainos integracija į Europos Sąjungą paveiks jų gaunamas subsidijas“.

„Norėdama išspręsti šią problemą, ES turės pakeisti žemės ūkio subsidijų teikimo sistemą“, – pažymėjo Kijeve įsikūrusios analitinės grupės EPIK atstovas Stefanas Meisteris.

Naujoji realybė

Europos Komisija, nuosekliai įgyvendina minėtoje M. Draghi ataskaitoje priimtas prielaidas, kol kas daro žingsnį po žingsnio. Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto ir ES Žemės ūkio tarybos siūlomi pakeitimai gali būti ne tik techninio, bet ir struktūrinio pobūdžio.

Ūkininkai turėtų suprasti, kad „senų subsidijų“ era baigėsi ir jie turi pradėti orientuotis naujoje realybėje.

Kitaip sakant, ūkininkų pajamos pirmiausia priklausys nuo žemės ūkio sektoriaus lobizmo pastangų vyriausybės administracijoje.

Komisijos atstovas spaudai teigė, kad biudžeto komisaras Piotras Serafinas iki 2026 m. pabaigos dabar pateiks galutinius restruktūrizavimo pasiūlymus U. von der Leyen ir Kolegijai: „Svarstome, kaip padidinti generalinių direktoratų efektyvumą ir užtikrinti geriausią modelį mūsų tikslams pasiekti“.

Parengė Ričardas Čekutis