Kaunas -1,9 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 7 Lap 2026
Kaunas -1,9 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 7 Lap 2026




magnific.com nuotr.

Briuseliui vilkai brangesni už ūkininkus?

2026/08/26


Padidink tekstą

Nors Europos ūkininkai nuolat kenčia dėl vilkų išpuolių, Briuselio biurokratai, pildydami įvairių aplinkosaugos grupių pageidavimus, verčia šalis didinti šių plėšrūnų populiacijas.

Šiais metais Švedijoje turėjo būti sumedžioti 48 vilkai. Tačiau šių plėšrūnų medžioklė ateityje vėl bus ribojama

Skandinavai Europos Komisijai (EK) pateikė naują nacionalinę vilkų populiacijos referencinę vertę, nurodančią „palankią vilko apsaugos būklę“, praneša portalas „Sweden Herald“. Švedijos aplinkos apsaugos agentūra savo paskutinėje ataskaitoje apie rūšies būklę pagal Faunos, floros ir buveinių (FFH) direktyvą peržiūrėjo minėtą vertę, padidindama ją nuo 170 iki 220 gyvūnų.

Keisti prieštaravimai

Pataisytos ataskaitos priežastis buvo ta, kad Sundsvalio administracinis apeliacinis teismas 2026 m. pradžioje sustabdė vilkų medžioklę ir atmetė visas provincijos administracijų apeliacijas.

Įvairios gamtosaugos grupės kritikavo vyriausybę už tai, kad ji sumažino referencinę vertę iki 170 individų be esą „pakankamo mokslinio pagrindo“. Europos Komisija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl neva pernelyg mažos vertės.

Kaip rašo portalas „Agrarheute“, atsakydamas į naujienų agentūros „Agra Europe“ užklausą, Komisijos pareigūnas patvirtino gavęs naują pranešimą, tačiau atsisakė komentuoti, ar 220 individų vertė išsklaidė ankstesnę kritiką. Tačiau Briuselio pareigūnas pareiškė, kad pačios valstybės narės yra atsakingos už referencinių verčių nustatymą, pagrįstą moksliniais duomenimis ir sutarta ES metodika. Po tokio pareiškimo liko neaišku, kodėl šalis susilaukė EK kritikos už neva per mažą vilkų populiaciją?

Sveikas požiūris

Švedijos aplinkos agentūrai taip pat buvo pavesta nustatyti naujus minimalius populiacijos lygius trijose plėšrūnų valdymo zonose – vyriausybės teigimu, jie turi būti pateikti ne vėliau kaip spalio 1 d.

Tikslas – bendradarbiaujant su provincijų administracijomis nustatyti kiekvienoje teritorijoje minimalias vilkų populiacijas, kurių negalima mažinti medžiokle. Šios minimalios populiacijos turi atitikti naująją referencinę vertę. Jos bus pagrindas nustatant, kiek vilkų kitą žiemą bus galima sumedžioti pagal licencijuojamos medžioklės taisykles.

Be to, Švedija kartu su Norvegija ir Suomija planuoja pradėti bendrą vilkų populiacijos valdymą.

Tačiau Švedijos žemės ūkio ministras Peteris Kullgrenas į visas šias pastangas žiūri skeptiškai ir norėtų toliau mažinti vilkų populiaciją: „Mums svarbiausia sumažinti vilkų populiaciją ir norime pašalinti visas galimas kliūtis tam“...

Ministras numato, kad Švedijai visiškai pakaktų minimalios gyvybingos vilkų populiacijos, kuri siektų 100 gyvūnų. Medžiotojai taip pat kritikavo naujai paskelbtą 220 gyvūnų referencinę vertę.

Nelaimė Lenkijoje

Tuo metu portalas tygodnik-rolniczy.pl aprašo kaimyninėje Lenkijoje neseniai nutikusius vilkų išpuolius viename Sorkvito komunos ūkyje, kai per du mėnesius buvo papjauta 19 veršelių.

Kazimieras Licznerskis, ūkio, kurį jis kūrė metų metus, savininkas, laikė karves, laukė, kol jos atsives veršelius ir juos užaugins, o dabar per mažiau nei du mėnesius patyrė didžiulius nuostolius.

Anna Jamróz, šio ūkio darbininkė, besirūpinanti galvijų banda, negalėjo nuslėpti savo emocijų: „Ką turėtume daryti toliau? O kaip dėl veisimo? Jei tai tęsis, bandą teks likviduoti... Šiuo metu nežinome, ką daryti toliau, nes jei vilkai ir toliau tokiu tempu ės mūsų veršelius, deja, išnyks dar vienas ūkis. Svarstome galimybę parduoti veršelius anksčiau ir palaipsniui uždaryti ūkį“.

Šiems ūkininkams įvairių Briuselio biurokratų bei lobistų iš gamtosauginių organizacijų aimanos dėl neva Europoje „mažėjančios vilkų populiacijos“ atrodo tiesiog makabriškai ir absurdiškai.

Įdomu ir tai, kad vien tik šioje Lenkijos komunoje šiemet jau užfiksuoti 38 vilkų atakų atvejai. Vietos galvijų augintojai buvo bejėgiai, nes darė viską, ką galėjo, kad apsaugotų savo gyvūnus: ganyklos aptvertos elektrinėmis tvoromis, pakabintos apsauginės tvoros, žmonės patruliuoja kelis kartus per dieną, o naktį budi, kad atgrasytų ir informuotų kitus, kur yra vilkai. Jie reaguoja į bet kokį bandos nerimą keliantį elgesį, tačiau vilkai toliau puola, o jų medžioklė draudžiama. Ūkininkai atvirai pripažįsta, kad Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos (RDOŚ) pasiūlyti atgrasymo metodai, kuriuos jie naudojo praktikoje, pasirodė esą neveiksmingi. Dabartinė teisinė sistema, pagrįsta absoliučia rūšių apsauga, neatsižvelgia į konkrečias sąlygas atskiruose regionuose.

Situacija Lietuvoje

Aplinkos ministerija informuoja, kad 2026 m. kovo 31 d., kai baigėsi 2025-2026 m. vilkų medžiojimo sezonas, oficialiai užfiksuoti 275 sumedžioti vilkai, nors pasibaigusio medžioklės sezono metu buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas.

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Tačiau, jei nustatytas sumedžiojimo limitas yra išnaudojamas anksčiau, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas pasiekus limitą. Šiemet to neprireikė.

Lietuvos vilkų populiacijos valdymo plane numatyta referencinė vertė siekia 32–62 vilkų šeimas, o šis rodiklis nustato optimalų saugomų gyvūnų riboženklį šalyje.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/06

Biudžeto projekte – neišsipildę lūkesčiai

Vyriausybei planuojant kitų metų biudžetą, žlugo viltys, kad apsirūpinimas maistu taps nacionalinio saugumo reikalu – nors Vyriausybė savo programoje numačiusi nemažai žemės ūkiui svarbių priemonių, tačiau biudžete jų įgyvendinimui finansini...
2026/11/06

Kaune šv. Huberto diena paminėta šv. Mišiomis ir medžioklės ragų garsais

Lapkričio 3-iosios vakarą Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje gausiai susirinko medžiotojai su šeimomis. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) surengtame minėjime šv. Mišiomis pagerbtas medžiotojų globėjas &sca...
2026/11/06

Ką savyje slepia daniškos kiaulės?

Lietuvos ūkininkai bei kaimiškų vietovių gyventojai ne kartą yra girdėję pasakojimus apie daniškos kiaulininkystės „skaidrumą“ bei atsakomybę, ypač kai valdžia „stumdavo“ daniškų kiaulidžių statybas, ta...
2026/11/06

Bičių elgsenos atpažinimo sistemą kuriantis mokslininkas: „Siekiame bitininko patirtį „suspausti“ į algoritmą“

Bitės vis dažniau įsikuria ne tik soduose ar kaimo sodybose, bet ir miestuose – ant pastatų stogų, mažuose kiemeliuose, parkuose. Čia jų gyvenimas vyksta visai šalia žmogaus, tačiau stebėti, kas vyksta avilyje, ne visada paprasta. VIL...
2026/11/06

Regiono dujų infrastruktūra pasirengusi žiemos sezonui

Nuo spalio 1 d. prasidėjus naujiesiems dujų metams, Baltijos ir Suomijos regiono dujų infrastruktūra – dujotiekiai, saugyklos ir SGD terminalai – yra pasirengusi atliepti žiemos dujų vartojimo poreikį. Patikimą regiono aprūpinimą dujom...
2026/11/06

Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai

Pyragų dienos proga Lietuvos muitinės ir Muitinės kriminalinės tarnybos archyvuose paieškojome istorijų apie kepinius ir kontrabandą. Ir jų radome ne vieną. Per daugelį metų duona, tortai ir pyragai ne kartą virto alkoholio, cigarečių ar ne...
2026/11/06

Mokslininkus nustebino menopauzės metu vykstantys smegenų pokyčiai: ką atskleidė naujas tyrimas?

Menopauzė dažniausiai siejama su hormoniniais pokyčiais ir jų poveikiu moters savijautai. Tačiau kas tuo metu vyksta smegenyse? Spalį minint menopauzės sąmoningumo mėnesį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Ramunė Grik&...