Briuselyje aptarta Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateitis

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, taryboje kalbėdamas apie Europos Komisijos pristatytą komunikatą dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijos, iškėlė vieną svarbiausių klausimų – ar turėsime vizijos įgyvendinimui tinkamus instrumentus?

„Mums reikalinga atskira, tinkamai finansuojama, lanksti ir supaprastinta Bendroji žemės ūkio politika su dviejų ramsčių sistema. Negaliu nepaminėti ir vieno esminių Lietuvos lūkesčių – tiesioginių išmokų suvienodinimas ES lygiu turi būti užbaigtas nedelsiant. Tai svarbu Lietuvos žemės ūkio konkurencingumui“, - sakė ministras.

Ministras I. Hofmanas taip pat pabrėžė, kad būtina sudaryti sąlygas ūkininkams visų pirma užsidirbti iš žemės ūkio veiklos. Kitos ekonominės veiklos turėtų papildyti pajamas, gaunamas iš ūkininkavimo, bet ne jas pakeisti. Pasak jo, idealiu atveju ūkiai turėtų būti savarankiški, tai yra, gebantys pasigaminti tai, ko reikia: pašarus, energiją ar kitus ūkyje reikalingus produktus. Toks turėtų būti ateities ūkis.

„Reikia šalinti visas reguliacines kliūtis, stabdančias tokio požiūrio įgyvendinimą. Priminsiu, kad jau ne kartą šioje taryboje įvardijome problemas, susijusias su biodujų gamybos plėtra. Draudimas parduoti pagamintas biodujas ir energiją rinkai, jei jėgainės statybai buvo suteikta ES parama, yra nelogiškas. Juk kalbame apie papildomas pajamas ūkiams, kurias jie galėtų gauti, pašalinus tokius  trikdžius“, - teigė ministras.

Taryboje taip pat pristatyta Lietuvos ir Latvijos informacija dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatų dėl leidžiamo nuokrypio, taikomo smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybai, kuri iškraunama neišrūšiuota, įgyvendinimo.

„Atlikta išsami situacijos analizė patvirtino mūsų nuogąstavimus – naujosios Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatos dėl sugavimų kiekio nuokrypio daugeliu atvejų verčia griežtai bausti žvejus už akivaizdžiai netyčines klaidas. Ypač nerūšiuotos pelaginės žvejybos atveju, esant jūroje, žvejams itin sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek sugauta kiekvienos rūšies žuvų. Kyla pagrįstas  klausimas, ar apskritai yra tikslas invazinėms žuvims taikyti nuokrypį. Jei šie atvejai pripažįstami sunkiais pažeidimais, žvejams gresia neproporcingos sankcijos, netenkama galimybės gauti paramą iš Europos jūrinių reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo. Kyla rizika padaryti nepataisomą žalą Baltijos žvejybos laivynui ir pakrantės bendruomenėms“, - akcentavo ministras.

Tiksli informacija apie sugavimus yra būtina siekiant tinkamai įvertinti jūros išteklių būklę. Tačiau Lietuva nesutinka, kad šio tikslo būtų siekiama baudžiant žvejus už netyčines klaidas.

Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie Bendros žuvininkystės politikos ateitį. Ministras akcentavo lankstesnio reglamentavimo poreikį bei būtinybę išlaikyti mūsų žuvininkystės sektorių gyvybingą, užtikrinti jo ilgalaikį ekonominį bei socialinį tvarumą, kad šis sektorius efektyviai prisidėtų prie ES apsirūpinimo maistu.

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai taip pat aptarė snukio ir nagų ligos protrūkio Vengrijoje, veislinių gyvūnų įsigijimo finansavimo paramos lėšomis, ateities paramos ES žuvininkystės sektoriui klausimus.

ŽŪM informacija