Žemės ūkio ministrai, diskutuodami dėl BŽŪP po 2027 metų, aptarė Europos Komisijos (EK) rekomendacijų mechanizmą. Lietuvos nuomone, jos turi būti neprivalomos, aiškiai susietos su finansiniais ištekliais ir praktiškai įgyvendinamos. „Atsakomybė už nacionalinius prioritetus turi išlikti valstybių narių rankose. Lietuvos prioritetai yra aiškūs – tai tiesioginių išmokų konvergencijos užbaigimas, gamybos ir ūkių atsparumo stiprinimas, kartų kaitos skatinimas“, – taryboje kalbėjo ministras A. Palionis.
Posėdyje daug dėmesio sulaukė EK pristatyta Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos vertinimo ataskaita, kurioje įvardinti iššūkiai aktualūs ir mūsų šaliai. Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į sankcijas, kurių atgrasomas poveikis buvo laikomos veiksmingu būdu padėti užtikrinti reikalavimų laikymąsi. Pasak ministro A. Palionio, vis dar reikia papildomų pastangų, kad ūkininkų padėtis ir apsauga maisto tiekimo grandinėje būtų stipresnė visoje ES. Turi būti užkirstas kelias tokioms situacijoms, kai ūkininkams perkeliama neproporcinga rizika ar kaštai. Svarbu ieškoti kelių, kaip ES lygiu užtikrinti, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo vertimo parduoti produkciją žemiau savikainos.
Aptariant augalų apsaugos sprendimus, Lietuva pasiūlė nebelaikyti beicuotos sėklos sėjos augalų apsaugos produktu, taip pat peržiūrėti reglamentavimą dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo, ypač tais atvejais, kai nėra alternatyvų.
Taryboje taip pat aptarta Europos perdraudimo priemonė stichinėms nelaimėms žemės ūkyje bei blogėjanti situacija kiaulienos rinkoje.
Susitikime su ES komisaru, atsakingu už žemės ūkį ir maistą, A. Palionis dar kartą atkreipė aukšto ES pareigūno dėmesį į susidariusią sudėtingą padėtį Lietuvos pieno sektoriuje. Per keturis pastaruosius mėnesius žalio pieno supirkimo kaina pieno gamintojams jau yra sumažėjusi daugiau kaip 20 proc. Prognozuojamas ir tolesnis kainų mažėjimas. Didelis kainų nepastovumas labai apsunkina sėkmingą investicinių projektų įgyvendinimą, kelia įtampą ūkininkams balansuojant finansinius srautus ir vykdant įsipareigojimus bankams. Ministras paprašė ieškoti visų galimų ES lygio priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, tame tarpe skirti paramą iš ES žemės ūkio rezervo.
Lietuva, kaip ES narė, šiuo metu įgyvendina Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. CBAM) – „anglies mokestį“ prekėms, įvežamoms iš ne ES šalių, kurios taiko ne tokius griežtus aplinkosaugos standartus. Susitikimo metu ministras su komisaru aptarė galimą CBAM mechanizmo suspendavimą į ES importuojamoms trąšoms, taip išsaugant Lietuvos, tuo pačiu ir ES, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

ŽŪM informacija