Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024
Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Bulvės „bėga“ iš daržininkų laukų

2023/05/28


Daržininkai pradėjo naująjį sezoną. Kokioms daržovėms jie skirs prioritetą, paaiškės tik po pasėlių deklaravimo. Apžvelgiant pastarųjų metų statistiką matyti, kad mažėja bulvių plotai. Nesitikima, kad šiemet jų bus auginama daugiau. Pagrindinės priežastys, skatinančios ūkininkus atsisakyti šios veiklos, – kenkėjų, ypač spragšių, gausa. Deja, Lietuvoje nėra registruotų augalų apsaugos priemonių (AAP), skirtų kovoti su spragšiais.

Didelių problemų nepadarė

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jų asociacijos nariai naująjį sezoną pasitinka gana optimistiškai. Nors pavasarinės šalnos laikėsi ilgai, didelių problemų daržovėms nepadarė, tik sukėlė nemažai streso. Tikimasi, kad dauguma daržovių turėtų atsigauti. „Labiausiai nuo pavasarinių šalnų nukentėjo smidrų laukai. Kopūstai, bulvės taip pat išsigando, tačiau augintojai juos laistė ir dangstė, tai padėjo daržovėms atsigauti po stiprių šalnų. Jau dabar matome, kad dėl pavasarinių šalnų daržovių pasėliai patyrė stresą. Dėl to lietuviškas daržovių derlius gali vėluoti 2–3 savaitėmis“, – teigė I. Lukoševičienė.

LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė minėjo, kad jų asociacijos nariai naująjį sezoną pasitinka gana optimistiškai.

Ji sakė, kad kai laukuose vyrauja sausra, nėra daržovių, kurios ją mėgtų. Todėl daržininkai, kurie turi galimybę laistyti laukus, tą dabar ir daro. LDAA direktorė neįvardijo, kokioms daržovėms daržininkai skirs didžiausius plotus. Ji mano, kad šiemečiai daržininkų planai kis labai nežymiai. Kaip pasiskirstys plotai, bus matyti po pasėlių deklaracijų pateikimo, kai bus paskelbti statistiniai duomenys. O jie rodo, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje auginamų daržovių plotai didėja, tačiau bulvių plotai mažėja. VĮ Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad 2022 m. buvo deklaruota beveik 7 144 ha daržovių, iš jų 9 621 ha sudarė bulvės, 2021 m. daržovių plotai siekė 6 056 ha, bulvių – 9 712 ha. Prieš penkerius metus daržovės buvo auginamos 4 786 ha plote, bulvės – 12 388 ha.

LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė pažymėjo, kad jų asociacijos narių bulvių plotai vienais metais padidėja, kitais – sumažėja, bet daugmaž išlieka panašūs. Todėl asociacijos narių plotuose nematoma reikšmingo bulvių auginimo mažėjimo.

Padaro žalos

Nesitikima, kad šiemet bulvių plotų padaugės. Juolab kad pastaraisiais metais šiltėjant klimatui, daugėja pavojingų kenkėjų, su kuriais ūkininkai nepajėgūs kovoti. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja, augalų genetikė, bulvių selekcininkė dr. Rita Asakavičiūtė aiškino, kad dėl klimato kaitos kasmet laukuose daugėja pavojingų kenkėjų, kurie padaro vis didesnės žalos daržovėms. Todėl daržininkams nelengva nuo jų apsaugoti pasėlius.

„Bulves pažeidžia spragšių lervos. Tuomet gumbai praranda prekinę išvaizdą, o pro juose išgraužtas skylutes patenka ligų sukėlėjai. Viename kvadratiniame metre esančios 6–8 spragšių lervos gali pažeisti iki 65 proc. bulvių gumbų. Net ir nedidelis kenkėjų kiekis dirvoje gali pakenkti bulvių kokybei ir sukelti ekonominius nuostolius. Spragšių žalingumą lemia sausi ir šilti orai. Kai dirvos perdžiūsta, tuomet spragšių žala padidėja, nes kenkėjai skverbiasi į bulvių gumbų vidų“, – ŪP teigė mokslininkė. Kaip ūkininkai galėtų išvengti nuostolių, ką turėtų daryti, kad spragšių lervų kiekis dirvožemyje sumažėtų? Pasak LAMMC ŽI Vokės filialo vyresniosios mokslo darbuotojos, ūkininkai privalės ieškoti priemonių, turės keisti auginimo technologijas, pasirinkti tinkamas veisles. Klasikinė rekomendacija – taikyti griežtą sėjomainą ir į tą patį lauką, jei jis užkrėstas spragšių lervomis, bulves sėklai ir maistui sodinti po 5 metų, nes spragšių vystymosi ciklo trukmė – 3–5 metai. „Ūkininkai turėtų naikinti piktžoles, ypač varputį, ir tinkamai parinkti priešsėlį, kelerius metus sėti ankštinius augalus. Labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. Geriausi dirvos sanitarai – garstyčios, aliejiniai ridikai“, – aiškino dr. R. Asakavičiūtė.

Bulves pažeidžia spragšių lervos.

Rinktis pagal poreikius

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė ŪP sakė, kad keičiantis orams ir daugėjant ekstremalių gamtos reiškinių, tinkamas AAP parinkimas ir naudojimas leidžia išsaugoti augalus ir garantuoti derlių. „Kitaip būtų kaip bibliniais laikais – užlėkė skėriai ir viską surijo. Kalbant apie bulves ir jų kenkėjus, situacija dėl produktų prieinamumo nėra labai bloga. Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje galima rasti net kelioms cheminėms grupėms priklausančių produktų, kurie registruoti kovai su amarais ar kolorado vabalais. Reiškia, galima rinktis pagal konkrečią ūkio situaciją ir poreikius. Situacija kitose kultūrose, ypač auginamose mažais plotais, yra sudėtingesnė – ten pasirinkimas labai ribotas“, – pavyzdžius pateikė Z. Varanavičienė.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ narių tikslas – kad ūkininkus pasiektų išbandyti, saugūs, efektyvūs ir kokybiški produktai, kad ūkininkai turėtų sprendimus kiekvienai situacijai. Tačiau, pasak Z. Varanavičienės, reikia įsivaizduoti, kokiomis neapibrėžtumo sąlygomis kuriami nauji produktai. Produkto sukūrimas, moksliniai ir saugos tyrimai gali trukti iki 10 metų, o tiekimo rinkai reikalavimai keičiasi ir nuolat griežtėja.

„Beveik prieš 5 metus buvo paprašyta papildomų tyrimų dėl endokrininę sistemą veikiančių savybių tyrimo. Šiemet priimtas, bet dar neįsigaliojo, reglamentas dėl naujų cheminių medžiagų klasių – PMT (persistant, mobile, toxic). Nors šios savybės registruojant AAP visada buvo tiriamos, dar atsižvelgiama į papildomus reikalavimus AAP veikliajai medžiagai kaip cheminei medžiagai“, – apie reikalavimus kalbėjo „CropLife Lietuva“ direktorė.

Priimami įvairūs ribojimai

Pasak Z. Varanavičienės, dabar pagal Cheminių medžiagų saugos strategijos gaires priimami įvairūs ribojimai. Iš jų net 56 bus taikomi ir AAP. „Yra apskaičiuota, kad, jei vertintume pagal pačius blogiausius scenarijus (labai tikiuosi, kad šis niūriausias scenarijus neišsipildys) ir įgyvendinus visus planuojamus ribojimus, iš rinkos bus pašalinta apie 60 proc. registruotų medžiagų.

Ir ne dėl to, kad jų negalima naudoti remiantis rizikos vertinimu ir taikant rizikos valdymo priemones. O dėl to, kad sprendžiama pagal medžiagos prigimtines savybes ir daromos išvados remiantis atsargumo principu. Jei toks atsargumo principas būtų taikomas transporte, visi transporto srautai sustotų – „negalima važiuoti automobiliu, nes iš padangos gali išeiti oras“. Todėl tokios reguliavimo tendencijos baugina“, – apgailestavo „CropLife Lietuva“ direktorė.

Ji sakė, kad įvairūs ribojimai ir reikalavimai svarstomi atskirose darbo grupėse ar komitetuose. Tačiau svarstymų suminis efektas verslui ir žemės ūkiui gali būti drastiškas. Suminio efekto niekas nevertina. Žinoma, į mokslo tiriamuosius darbus ir inovacijas investuojantis verslas kuria naujus sprendimus. Todėl tikėtina, kad atsiras naujų inovatyvių sprendimų, kurie bent šiek tiek kompensuos sprendimų augalininkystėje trūkumą.

Sprendimų paieškos

„CropLife Lietuva“ direktorė minėjo, kad spartesnis naujienų atėjimas į rinką yra sprendimų priėmėjų rankose. Planuojama atverti galimybes augalininkystėje naudotis genų žirklių technologija, tačiau realių teisinių pasiūlymų dar nėra.

„Balansas yra raktas į sprendimų paieškas. AAP turi būti naudojami saugiai ir tiek, kiek reikia. Tačiau pasitelkus atsargumo principą, vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis, negalima mažinti AAP asortimento. Sprendimai konkrečioms situacijoms „augalas – liga“, „augalas – kenkėjas“ labai reikalingi. Žinoma, jų gali būti visokių – atsparios veislės, kokybiška sėkla, tinkama agrotechnika ir cheminiai ar biologiniai AAP“, – aiškino Z. Varanavičienė. Ji akcentavo, kad sprendimų trūkumas stumia ūkininkus atsigręžti į nelegalią rinką, gerai žinomus veiksmingus, bet uždraustus produktus arba dažniausiai – šių kadaise buvusių veiksmingų produktų klastotes, kurios kontrabanda įvežamos iš trečiųjų šalių.

 

Autorės, „CropLife Lietuva“, Indrės LUKOŠEVIČIENĖS ir Ritos ASAKAVIČIŪTĖS nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/20

Ministerijoje – teisės aktų kaitaliojimo karštligė

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jos vadovai gyvena savo sukurtų klaidų karalystėje, aukšta tvora atsitvėrę nuo žemdirbių bendruomenės, jų veiklos metoduose nėra nuoseklumo, tad rezultatai netenkina nei ūkininkijos, nei savivaldybių administ...
2024/02/20

Gyvūnus šunimis pjudę asmenys nuteisti pagrįstai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vasario 20 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 310 straipsnio 1 dalį nuteisti baudos bausmėm...
2024/02/20

Lucasas: ryškėja pavojingi Europos nesutarimai dėl gynybos

Europos požiūris į riziką skiriasi. „Gyvenk laisvas arba mirk“ grupės atstovai mano, kad rizikuoti patekti į vergiją Rusijos valdžioje yra daug blogiau už mirtį. Jie kovos už savo laisvę ir suverenitetą, kad ir kas benutiktų. Jų prie&s...
2024/02/20

Elektros kaina biržoje sumažėjo – tokia buvo pernai gegužę

Per šių metų vasario du pirmuosius dešimtadienius vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM, o tai 33 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. „Nord Pool“ biržoje v...
2024/02/20

Kooperatyvų nariams – papildomas priedas už pieninę karvę

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti pieno gamintojus kooperuotis, pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę.
2024/02/20

Triukšmas dėl žemės mokesčio

Lazdijuose vyksta karšti debatai. Visos aistros – dėl žemės mokesčio dydžio, kuris gerokai išaugo. Pernai rajono ūkininkai sumokėjo dvigubai ar net trigubai didesnį žemės mokestį nei užpernai. Ir šiemet neapsikentė: reik...
2024/02/20

Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, ištaisančias akcizų politikos klaidas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo neeilinėje sesijoje priimtas Akcizų įstatymo pataisas dėl sumažinto akcizo suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, taip pat dėl žymėto dyzelino naudojimo t...
2024/02/20

Atnaujinti žemės našumo balų duomenys

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) informuoja apie atnaujintus žemės našumo balų duomenis. Vidutinis žemės našumo balas viršija 39.
2024/02/20

Nematomas frontas: epidemijos 1918–1920 m.

Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko ja...