Bulvininkystė šlubuoja, bet nesigydo

Tikriausiai neatsiras prieštaraujančiųjų, jog sertifikuotos sėklinės bulvės atseikėja gausesnį ir sveikesnį derlių, o jų priežiūra mažiau kaštuoja. Kaimyninių šalių bulvininkai tuo neabejoja ir sertifikuotomis sėklomis užsodina 25–100 proc. pasėlių. Visai kitoks vaizdas Lietuvoje – mūsų žemdirbiai kokybiška sėkla užsodina tik 8 proc. bulvių laukų. Viena to priežasčių – į rinką patenka didžiuliai kiekiai nesertifikuotos bulvių sėklos.

Iškilo grėsmė

Sertifikuota sėkla atsiperka: atseikėja daugiau ir gražesnio derliaus, pareikalauja mažiau augalų apsaugos priemonių.

Mūsų šalyje bulvininkystė – populiari. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, praėjusiais metais bulvių plotai sudarė 10 898,64 ha. Lietuva pagal bendrą bulvių plotą priskiriama prie nemažai bulvių auginančių šalių. Tačiau derlingumu 1,4–2,7 karto atsilieka nuo pažangių žemės ūkio kraštų.

Viso to priežastis aiški – lietuviai vis dar sodina savo išaugintas, bet dėl kenksmingų organizmų nepatikrintas bulves, arba įsigytas neaiškios kilmės sėklas ir sukuria palankią terpę ligoms plisti.  Pati pavojingiausia liga – žiedinis puvinys, pajėgus sunaikinti iki 70 proc., o rudasis puvinys – net iki 90 proc. bulvių derliaus. Minėtos ligos išplinta būtent per nekokybišką sėklą.

Prieš kelerius metus Europos Komisija (EK), siekdama įvertinti bulvių bakterinių ligų atvejus mūsų šalyje, atliko audito kontrolę.

Rezultatai – nedžiuginantys. Lietuva įvardijama kaip viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, kurioje bulvių žiedinio puvinio paplitimas yra didžiausias.

Sugriežtino reikalavimus

VAT ŽŪM Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič sakė, kad augintojai, sodinantys sertifikuotą bulvių sėklą, dažniausiai nesusiduria su problemomis, o naudojantys vadinamąją ūkio bulvių sėklą, susiduria su pasekmėmis.

EK pagrūmojus pirštu dėl žiedinio puvinio plitimo, valdininkų akys nukrypo į sėklininkystės ūkius. Norintiesiems sertifikuoti bulves reikalavimai buvo itin sugriežtinti.

Kadangi didžiausia ligų plitimo rizika yra susijusi būtent su sodinamąja medžiaga, bulvių sėklininkystės ūkiuose augalų sveikatos patikrinimai atliekami kasmet.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojai taip pat planuoja patikrinti ne mažiau kaip 25 proc. maistinių bulvių augintojų. „Tai reiškia, kad tas pats augintojas, jei ūkyje neaptikta karantininių kenkėjų, yra tikrinamas kas ketverius metus. Planinių tikrinimų metu imami mėginiai iš viso ūkyje užauginto bulvių derliaus. Maistinės bulvės yra tiriamos dėl bakterinių ligų – bulvių žiedinio bei bulvių rudojo puvinio. Laukų, kuriuose planuojama sodinti bulves, dirvožemis tiriamas dėl cistas sudarančių nematodų. O sėklinės bulvės tiriamos ne tik dėl karantininių kenkėjų, bet ir dėl stiebinių bulvinių nematodų, bulvių vėžio, bulvių kokybei kenkiančių virusų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič.

Išlaidas kompensuoja

Fitosanitariniai tyrimai – mokami. Už juos taikoma valstybės rinkliava, kurios dydis priklauso nuo tiriamų mėginių kiekio. Neplanuotas tikrinimo atlikimas kainuoja 13 Eur.

Maistines bulves auginančiuose ūkiuose atliekami dirvožemio tyrimai dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų, taip pat tiriami bulvių gumbų mėginiai bakterinėms ligoms nustatyti. Vieno dirvožemio mėginio paėmimas iš 1 ha vientiso lauko ploto ir ištyrimas kainuoja 6 Eur.

Vienas bulvių gumbų mėginio bakterinėms ligoms nustatyti paėmimas iš 100 t tos pačios veislės maistinių bulvių kiekio kainuoja 25 Eur.

„Prieš penkerius metus maistinių bulvių fitosanitarinių tyrimų išlaidos buvo pradėtos dengti Europinės stebėsenos programos lėšomis. Kadangi bulvės mūsų šalyje yra viena svarbiausių kultūrų, kasmet jų tyrimams skiriama daugiau nei 100 tūkst. Eur. Į 2021 metų finansuojamą kenkėjų stebėsenos sąrašą įtraukti 45 kenkėjai, tarp jų – cistas sudarantys bulviniai nematodai, bulvių žiedinis puvinys, bulvių rudasis puvinys ir kt.“, – geromis žiniomis pasidalijo VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja.

Moka iš savo kišenės

Vis tik sėklinių bulvių pasėlių ir siuntų tyrimai nekompensuojami. Už juos augintojams taikoma valstybės rinkliava.

Vienos 25 t sertifikuotų sėklinių bulvių siuntos paruošimas rinkai kainuoja apie 135 Eur. Sėklininkystės ūkiai moka už dirvožemio tyrimą cistas sudarantiems bulviniams nematodams nustatyti. Vienas mėginio paėmimas, vertinimas ir tyrimas kainuoja 19 Eur. Už sėklinių bulvių pasėlio aprobavimą: už kiekvieną sėklinių bulvių pasėlį iki 1 hektaro tenka pakloti – 8,9 Eur.

Kiekviena sėklinių bulvių siunta iki 15 t pareikalauja 23 Eur, 25 t siunta – 46 Eur mokesčio.

Bulvių gumbų mėginio paėmimas ir virusologinis vieno mėginio tyrimas kainuoja 10,9 Eur. Bulvių gumbų vieno mėginio paėmimas ir bakterinių ligų, nematodų, grybinių ligų ištyrimas kainuoja 50 Eur.

Pasak M. Alechnovič, vidutiniškai vienos tonos sėklinių bulvių sertifikavimas kainuoja 5,4 Eur. Kuo didesnis sėklinių pasėlių plotas ir gautas derlius, tuo mažiau kainuoja vienos sėklinių bulvių tonos sertifikavimas. Sėklinių bulvių augintojai taip pat moka už etikečių spausdinimą, kuomet jas spausdina Augalininkystės tarnyba.

Situacija nepasikeitė

Šiuo metu Lietuvoje atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąraše yra 19 sėklinių bulvių tiekėjų. Tačiau tik 13 iš jų turi teisę sertifikuoti: dauginti, fasuoti, įvežti ir tiekti rinkai sėklines bulves. Kiti turi teisę tik jas įvežti ir tiekti rinkai. Sėklines bulves mūsų šalyje augina tik du ūkiai.

Nors EK rekomendacijose augintojai raginami naudoti kuo daugiau sertifikuotos sėklos, situacija mūsų šalyje kol kas nepasikeitė.

Tai patvirtina faktai. Aritmetika paprasta: jei 2020 metais buvo deklaruota 10898,64 ha bulvių, tai jiems apsodinti reikėjo 32238,66 t sėklos (esant standartinei sodinimo normai 3 t/ha). Reiškia, jog mūsų šalyje nesertifikuotos bulvių sėklos prekybos mastas per metus sudaro mažiausiai nuo 6 mln. iki 12 mln. Eur.

Nors pagal LR teisės aktus yra draudžiama tiekti į rinką nesertifikuotą sėklą, akivaizdu, kad šešėlinė prekyba klesti. Dauguma maistinių bulvių augintojų yra nesertifikuotų bei neteisėtai platinamų sėklinių bulvių ūkiai. Jie reguliariai, kiekvieną sezoną, skelbimuose siūlo įsigyti bulvių „sodinimui“.

Ne priežastis rizikuoti

Karantinas nėra priežastis pirkti nekokybiškas sėklines bulves ir prekiauti jomis bei taupyti, rizikuojant savo derliumi.

VAT duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma dešimtys bulvių žiedinio puvinio ir cistas sudarančių bulvinių nematodų židinių. Tie ūkiai, kurie maistui skirtoms bulvėms auginti sodina sertifikuotą bulvių sėklą, dažniausiai nesusiduria su problemomis, o naudojantys vadinamąją ūkio bulvių sėklą, deja, turi pasekmių. „Ši tema yra svarbi ir diskutuotina globaliu mastu, kadangi augalai yra vienas iš pagrindinių maisto šaltinių, o ūkininkavimas daugumai kaimo žmonių yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Verta prisiminti, jog augalai, kaip ir žmonės, serga ir platina ligas, todėl itin svarbu taikyti prevencines fitosanitarines priemones“, – tvirtino M. Alechnovič.

Kaip jau buvo minėta, sertifikuotai sėklai išauginti ir paruošti reikia ne tik daug daugiau lėšų, bet ir daugiau darbo bei laiko, todėl ji – brangesnė.

Tačiau sertifikuota sėkla atsiperka: atseikėja daugiau ir gražesnio derliaus, pareikalauja mažiau augalų apsaugos priemonių. O tai užtikrina sveikesnį maistą ir stipresnę sveikatą ne tik patiems augintojams, bet ir vartotojams. Tuo pačiu žemdirbiai sumažina savo išlaidas ir mažiau pakenkia mus supančiai gamtai.

Pasak mokslininkų, šiais metais, kuomet dėl šiltėjančio klimato plinta vis daugiau naujų ligų ir pavojingų karantininių kenkėjų, augintojai turėtų dar atsakingiau rinktis rinkoje esamas sėklas.

Patiria nuostolių

„Karantinas nėra priežastis pirkti nekokybiškas sėklines bulves ir prekiauti jomis bei taupyti, rizikuojant savo derliumi. Kasmet Lietuvos bulvių augintojai patiria didžiulių nuostolių dėl bulvių ligų, kurios plinta su nekokybiška bulvių sėkla. Didžiuliai kiekiai užkrėstų bulvių yra utilizuojami, nepasiekia pirkėjų, o žemės plotai kuriam laikui tampa netinkami auginti bulves. Kiekvieną pavasarį Augalininkystės tarnyba primena ir ragina ūkininkus sodinti sertifikuotas sėklines bulves“, – ŪP sakė VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja.

Karantino sąlygomis nuotoliniu būdu dirbantys VAT darbuotojai nepraranda budrumo. Jie tikrina žiniasklaidoje ir internete pasirodančius skelbimus, kuriuose skelbiama apie sėklinių bulvių pardavimą.

Sukelia riziką

Pastebima, kad prieš bulviasodį socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose pagausėja klaidinančios informacijos. Praėjusiais metais Augalininkystės tarnybos darbuotojai patikrino 169 skelbimus, kuriuose buvo nurodoma, kad parduodamos sėklinės bulvės ar bulvės sodinti. Pasak M. Alechnovič, pardavėjai buvo įspėti, jog draudžiama prekiauti sertifikavimo proceso nepraėjusiomis (nesertifikuotomis) sėklinėmis bulvėmis. Kadangi tai sukelia riziką užkrėsti dirvą ar kitas turimas bulves ligomis: bulvių žiedinį ar bulvių rudąjį puvinį sukeliančiomis bakterinėmis ligomis, cistas sudarančiais nematodais, virusais ir kt. Pirkdami nekokybiškas sėklas augintojai rizikuoja išauginti gerokai prastesnės kokybės derlių ar net visiškai jį prarasti.

„Parduodantys bulves maistui, tai turi nurodyti skelbime. O jei parduodamos sertifikavimo proceso nepraėjusios sėklinės bulvės – prašoma nutraukti prekybą ir nedelsiant išimti elektroninį skelbimą. Augalininkystės tarnybos specialistai nuolat konsultuoja pardavėjus, informuoja apie teisės aktų reikalavimus. Po konsultacijų skelbimai pašalinami arba pakoreguojami“, – tvirtino M. Alechnovič.

Šias metais skelbimų autoriai taip pat bus stebimi ir tikrinami tiek spaudoje, tiek socialiniuose tinkluose, tiek skelbimų portaluose. Pagal pranešimus bus tikrinami ir nelegalią prekybą vykdantys asmenys. Nepaisančiuosius reikalavimų, Augalininkystės tarnyba trauks į administracinę atsakomybę. Už pažeidimus numatytos baudos, siekiančios nuo 30 iki 560 Eur.

Paženklintos etikete

Sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotė turi būti paženklinta etikete.

VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja paaiškino, kaip rinkoje atskirti sertifikuotą sėklą nuo nesertifikuotos. „Sertifikuotos sėklinės bulvės – tai ilgą vertinimo procesą praėjusios bulvės: jų pasėliai aprobuojami, iš siuntų imami ir tiriami mėginiai ir, jei siuntos kokybė atitinka reikalavimus, sertifikuotos sėklos siuntai išduodamas sėklinių bulvių sertifikatas, o pakuotės yra paženklinamos oficialiomis etiketėmis su augalo paso dalimi“, – teigė M. Alechnovič. Pirkėjams primenama, kad sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotė turi būti paženklinta etikete, kurioje nurodyta augalo rūšis, veislė, kategorija, klasė, karta, sėklinių bulvių dydis. Sėklinės bulvės dažnai yra mažesnės nei maistinės. Mažiausias sėklinių bulvių stiebagumbių dydis turi būti toks, kad jie nepralįstų pro 25 x 25 mm dydžio matuoklio kvadratinę angą. Pakuotės turi būti uždarytos taip, kad nebūtų galima jų atidaryti nepažeidus ženklinimo sistemos. .Sėklinių bulvių stiebagumbiai turi būti nesuvytę dėl per didelės dehidratacijos arba dėl sidabriškųjų rauplių sukeltos dehidratacijos, be išorinių pakitimų, įskaitant deformacijas, pažeidimus, įtrūkimus. Rinkoje dažniausiai parduodamos Europos Sąjungos A ir B klasių sertifikuotos sėklinės bulvės.

Atsakomybė – patiems

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, įsigaliojus Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašo pakeitimams, pirkėjai gali įsigyti perfasuotų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuočių, kuriose esančios sėklinės bulvės sveria ne daugiau kaip 5 kg. Ši pakuotė yra paženklinta oficialia, ne mažesne kaip 60 × 30 mm dydžio etikete.

„Jei prekiautojas siūlo įsigyti nesupakuotų bei etikete nepaženklintų „sėklinių bulvių“, pirkėjas turi suprasti, kad jis įsigyja tiesiog neaiškios kilmės bulvių, kurių sveikatingumo ir žalos kaimyniniams augintojams atsakomybę turi prisiimti pats. Nors prekiautojas gali patikinti, kad jo parduodamos „sėklinės“ bulvės yra sveikos, tačiau pažymime, kad dauguma itin pavojingų karantininių bulvių ligų gali apskritai nerodyti tipinių požymių. O šie požymiai gali išryškėti po kelerių tokių bulvių sodinimo metų, kai bus užkrėsti laukai, kuriuose buvo augintos bulvės, technika, bulvių sandėliavimo vietos. Šioms pasekmėms likviduoti gali tekti skirti daug daugiau lėšų, nei jų būtų skiriama kasmet įsigyjant sertifikuotos bulvių sėklos“, – apie lengvabūdžių pirkėjų laukiančias rimtas problemas kalbėjo VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja.

Patenkins vartotojų poreikius

Sertifikuotų sėklinių bulvių tikrai galima pasirinkti. Ir nors karantino metu bulvių sėklininkystės ūkiai patyrė suvaržymų ir nuostolių, jie išmoko gyventi kitaip, surado būdą, kaip realizuoti sėklines bulves, kad kuo daugiau vartotojų galėtų jų įsigyti. „Praėjusiais metais, dėl uždarytų sėklų parduotuvių, dalis suvytusių bulvių pakuočių, pateiktų mūsų partneriams, buvo grąžintos. Dalis ūkių tiesiog nutraukė užsakymus, nes visi patyrė labai didelį stresą. Norėdami patenkinti bulvių augintojų poreikius, startavome su prekyba internetu seklinesbulves.lt. Todėl dabar esame pasiekiami daugumai bulvių augintojų. Žmonės mokosi gyventi elektroninės prekybos amžiuje. Elektroninėje parduotuvėje galima greitai ir lengvai atlikti užsakymą, tereikia įsidėti norimą prekių kiekį į krepšelį, pasirinkti pristatymą kurjeriu ar „Vfarm“ transportu (nuo 2 tonų) ir apmokėjus sulaukti savo užsakymo, kuris pristatomas tiesiai į namus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Vfarm“ – Petro Vasiliausko ūkio – komercijos vadovė Rugilė Gikarė.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Ydingos praktikos reikia atsisakyti

Ydingos praktikos sodinti nesertifikuotas bulvių sėklas turi atsisakyti patys bulvių augintojai. Ministerija negali versti augintojų pirkti sertifikuotą sėklą ar duoti pinigų jai įsigyti, nes tai yra įprastos ūkio ekonominės veiklos išlaidos, tokios kaip ir trąšų, augalų apsaugos priemonių, dyzelino įsigijimas. Viską turi nusverti ekonominė nauda, kuri gaunama sodinant sertifikuotą sėklą: geresnis derlius, atsparumas ligoms (mažiau augalų apsaugos priemonių), geresnė kokybė, ilgesnis sandėliavimo laikas ir t. t.

Naujajame ES finansiniame laikotarpyje (nuo 2023 m.), atsižvelgiant į ES žaliąjį kursą ir įgyvendinant strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kurioje ypač akcentuojamas tvarus ūkininkavimas, privalomą sertifikuotos sėklos naudojimą būtų galima įtraukti kaip tinkamumo reikalavimą į tam tikras aplinkosaugines priemones. Siekiant investicinės paramos irgi galima būtų įtraukti reikalavimą, kad plotai turi būti apsėti sertifikuota sėkla. Tačiau konkretaus sprendimo šiai dienai dar nėra, nes strateginis planas, kuriuo remiantis bus teikiama ES parama žemės ūkio sektoriui, vis dar yra rengiamas.

Registruoti sėklinių bulvių augintojai ir augintojai, kurie toje pačioje gamybos vietoje augina sertifikuoti skirtas sėklines bulves ir maistines bulves, yra tikrinami kiekvienais metais.

Jeigu užkratas patenka į tame pačiame ūkyje auginamų maistinių bulvių plotus, kyla rizika, kad jis gali išplisti ir į sėklines bulves. Rizikai sumažinti iš viso užauginto sėklinių ir maistinių bulvių derliaus paimami mėginiai laboratoriniams tyrimams. Kuo daugiau auginama maistinių bulvių, tuo išlaidų jų tyrimams daugėja.

Kasmet tiriama ne mažiau kaip 25 proc. maistinių bulvių augintojų. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriamos visos ūkyje auginamos bulvės. Be to, tyrimų kaštai sėklinėms bulvėms auginti išauga todėl, kad, be fitosanitarinių reikalavimų, taikomi ir kokybės reikalavimai, susiję su tyrimais dėl virusų, pasėlių aprobavimu ir pan.

Tyrimai maistinių bulvių augintojams kompensuojami tik tada, jei augintojas pasirenkamas ES stebėsenai atlikti.

Atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai gali gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės, jeigu įsipareigoja Valstybinės augalininkystės tarnybos nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves. Išmoka už hektarą kiekvienais metais nustatoma atsižvelgiant į deklaruotą sėklinių bulvių plotą. 2017 m. susietoji išmoka už sėklines bulves buvo 585 Eur/ha, 2018 m. – 669Eur/ha, 2019 m. – 597 Eur/ha. Išmokos dydis už 2020 m. bus nustatytas š. m. birželio mėnesį.

Paulius LUKŠEVIČIUS

Žemės ūkio viceministras

 

Nuotraukos iš Petro Vasiliausko ūkio „Vfarm“

2021-03-27