Bulvių augintojams – pakilimo metai

Vakarų Lietuvoje bulvės užima savitą padėtį: kelių ar keliolikos arų plotą jomis apsodina dažnas kaimietis, tačiau didelių bulvių plantacijų reikia paieškoti. Skirtingai, tarkime, nuo javų augintojų, kurių, auginančių po šimtą ar kelis šimtus hektarų, kiekviename kaime sutiksi keletą, o štai bulvėmis rimčiau užsiima tik išskirtiniai ūkiai. Dar yra tokių nei smulkių, nei vidutinių ūkininkų, kurie augina iki 10 ha ir didžiąją dalį produkcijos parduoda turguje ar maitinimo įstaigoms. O šiaip rugsėjį prie dažnos sodybos paskui bulviakasę išsirikiuoja grupė rinkėjų, rankomis renkančių bulves į maišus. Kaimo žmonės taip pasiruošia atsargų žiemai, o tos baltų maišų rikiuotės yra savotiškos į kaimą atėjusio rudens liudininkės.

Tokių kainų neregėjo 30 metų

Tie kaimo gyventojai, kurie šiemet buvo apsisprendę nebeauginti bulvių savo reikmėms ir jų plotus panaikino, neabejotinai graužiasi. Iki pat šiol, net esant didžiausiai šio maisto produkto pasiūlai, bulvių kainos turguose ar parduotuvėse išlieka didelės, o prekė paklausi.

Plungės r. Vieštovėnų k. bulves jau tris dešimtis metų augina Liudas Domarkas. Yra jis auginęs ir 10 ha bulvių, tačiau pastaraisiais metais apsiriboja 6 ha plotu. Bulves ūkininkas parduoda turguje Plungėje, taip pat tiekia kai kurioms maitinimo įstaigoms. Paklaustas, kaip vertina šių metų bulvių kainas, L. Domarkas pripažino, kad tokių kainų nėra buvę nuo jo ūkininkavimo pradžios.

„Tris dešimtis metų auginu bulves, tačiau tokių kainų dar nėra buvę. Rugsėjo mėnesį, kai vyksta didysis bulviakasis, kainos turguose stipriai krisdavo, jos neviršydavo 20 ct už kilogramą. Šiemet turguje bulves ir dabar parduodame po 30 ct/kg, tačiau pasitaiko parduoti ir po 40 ct. O parduodant urmu galima gauti 25 ct už kilogramą. Tai, žinoma, neteikia didelio džiaugsmo pirkėjui, tačiau bulvių augintojui metai labai palankūs“, – sakė L. Domarkas.

Savaitės pradžioje ūkininkui buvo likusios dvi bulviakasio dienos. Sakė, jei technika nesuges, o lietūs smarkiai ir netrukdė, bulviakasį tuoj baigs.

Sodino anksti

Paklaustas, kaip vertina patį bulvių derlių, galbūt jo perpus mažiau, nei ankstesniais metais, L. Domarkas teigė šiųmečiu derliumi nenusivylęs.

„Šiemet mano bulvių derlius net geresnis, nei praėjusiais metais. Tiesa, plotas, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjęs, augindavome ir 8, ir 10 ha, tačiau dėl sumenkusios paklausos pastaraisiais metais sumažinome iki 6 ha. Paklausa mažėja dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Juk dabar turguje bulves daugiausia perka vyresnio amžiaus žmonės, nebėra taip, kad atvažiavęs jaunimas pirktų jas maišais“, – paklausos priežastį nurodė bulvių augintojas.

Žemaičiai šių metų vasaros nepeikia, daugelyje rajonų užaugo ir neblogi javai, ir pašarų gyvuliams prisiruošta. Ar tai reiškia, kad ir bulvėms vasara buvo palanki?

„Didžiausios įtakos bulvių derlingumui, manau, turėjo tai, kad jas anksti pasodinau. Darbą pradėjau balandžio 15 d., per penkias dienas jos buvo pasodintos. Tuo metu žemėje dar buvo pakankamai drėgmės, bulvės įsitvirtino, o jau vėliau ir užėję sausi orai joms labai nepakenkė. Vienas kaimynas už kelių kilometrų irgi bulves augina, tačiau jo derlius blogesnis. Jis sodino dviem savaitėmis vėliau“, – vieną iš gero savo bulvių derliaus priežasčių įvardijo L. Domarkas.

Metų nepeikia

Kaimyniniame Klaipėdos r., pamario krašte, bulves augina stambus ūkininkas Petras Vasiliauskas. Jo bulvėmis užimtas beveik 300 ha plotas – savo derlių parduoda ir Lietuvoje, ir užsienyje, bulvės skirtos ir maistui, ir sėklai, ir techniškai perdirbti. Paklaustas, kaip jis vertina šių metų bulvių derlių, ūkininkas sakė negalintis metų nei peikti, nei labai girti.

„Ypatingo džiaugsmo nėra, nepasakyčiau, kad kažkas būtų labai gerai užderėję, bet porą kartų neblogai palijo, to ir užteko, kad bulvės užaugtų. Žinoma, laistyti jas reikėjo visą vasarą, be laistymo užauginti čia jas būtų neįmanoma“, – sakė P. Vasiliauskas.

Drevernos apylinkėse bulves auginantis ūkininkas taip pat mano, kad ankstyvas sodinimas šiemet pasiteisino.

„Šiemet bulves pasodinome savaite anksčiau nei paprastai. Pavasaris buvo labai sausas, tačiau ir gana šaltas. Tas šaltis turėjo tam tikros įtakos – bulvės mažiau mezgėsi. Visgi apskritai jų derlius neblogas, dar nebaigėme visko nuimti“, – sakė dreverniškis ūkininkas.

Išankstiniai kontraktai kainos nepakėlė

Pernelyg didelio džiaugsmo P. Vasiliauskas nerodė ir dėl šiųmetinių kainų. Didžioji jo derliaus dalis parduodama pagal išankstinius kontraktus, o jie sudaryti tuo metu, kai apie kainų kilimą daug nekalbėta.

„Kainos nėra didelės, bet nėra ir mažos, tik šiek tiek didesnės už pernykštes. Kadangi turime sudarę išankstinių kontraktų, tas kainų svyravimas yra nežymus. Prekybos centruose kainos, aišku, pakilusios drastiškai, nes ten laisva rinka, o kontraktuose yra biržos kainos. Mes labai mažą dalį bulvių parduodame laisvoje rinkoje, stengiamės išvežti pagal išankstines sutartis“, – sakė ŪP pašnekovas.

Anksčiau, po kažkurių nepasisekusių metų, P. Vasiliauskas yra kalbėjęs apie galimybę mažinti ūkį. Paklaustas, ar taip ir buvo padaryta, ūkininkas sakė kol kas pasilikęs prie buvusių plotų.

„Plotų nemažinome. Tada, kai bulvių kaina krito iki 8 ct/kg, jų auginimas buvo tapęs nuostolingu. Tačiau dabar kaina šiek tiek kilo, gal kaip nors ir išsikapstysime, atsigausime. Pažiūrėkime: Europoje maistinių bulvių kaina siekia 40 ct/kg. Mes sakome, kad pagal išankstines sutartis jų kaina turėtų būti 30 ct. Dabar visi aplinkui verkia, kad bulvių kaina padidėjo dvigubai. Visgi tokia ji tik prekybos centruose, kur prie ūkininko gaunamos kainos prisideda visokie mokesčiai, antkainiai ir kiti kaštai, bulvių kainą padidinantys tris ar net keturis kartus. Tačiau reikėtų kalbėti apie tą kainą, kurią gauna ūkininkas“, – savo nuomonę dėstė Drevernos ūkininkas P. Vasiliauskas.

Kad ir kaip ten būtų, šiųmetė vasara Žemaitijos ir pamario krašto žemdirbių labai nenuvylė.