Būsimi eurokomisarai matuojasi kėdes Briuselyje: kokių permainų laukti verslui?

Lietuvos eurokomisaro pavardė siejama su dideliais lūkesčiais

Pasak Amerikos verslo rūmų Lietuvoje vykdomosios direktorės Živilės Sabaliauskaitės, verslo poreikis iš patikimų šaltinių išgirsti prognozes natūralus: rūmai vienija apie 200 tarptautinių investuotojų, kuriems vienareikšmiai svarbus Europos Sąjungos stabilumas, atsparumas ir nenutrūkstantis dialogas su verslu. „Verslą tiesiogiai veikia ES patvirtintos direktyvos ir reikalavimai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto reguliavimas, skaitmeninio saugumo direktyvos, darbo užmokesčio lygybės ar tvarumo įsipareigojimai, kurie privalo būti pritaikyti nacionaliniu lygmeniu, tad tikslas ir buvo sužinoti svarbiausias naujienas iš Briuselio tam, kad prireikus pradėtume ruoštis pokyčiams“, – komentavo Ž. Sabaliauskaitė.  

Pasidalyti žiniomis atvykęs Briuselyje veikiančios viešųjų ryšių bei strateginės komunikacijos bendrovės „Rud Peterson Public Affairs“ vadovas Jamesas Stevensas, kurį kalbino „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris, Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos narys Vilius Bernatonis, iškart pažymėjo, kad nors dabartinė politinė situacija gali įžiebti pokyčių verslo sektoriuje, Briuselis siunčia žinią apie tęstinumą, o ne keičiamą politinę kryptį.

„Jei vertinsime tai, kas anksčiau vyko Europos Komisijoje ir kokią politiką vystė U. von der Leyen, tai panašu, jog ir toliau bus judama ta pačia linkme“, – sakė J. Stevensas. Jis pabrėžė, kad naujųjų eurokomisarų sąrašas galutinai patvirtintas bus po lapkritį įvyksiančių eurokomisarų apklausų.

Anot J. Stevenso, kiekvieno eurokomisaro dar laukia kelios valandos išsamių apklausų, susijusių su jam priskirtu portfeliu: „Užduodamus klausimus greičiausai įkvėps tokie žmonės kaip aš – atrinkti kandidatai bus klausinėjami apie tai, kas rūpi mums visiems. Žinoma, į šias apklausas eurokomisarai ateis pasiruošę, tačiau gali nutikti ir taip, kad pasibaigus apklausų procesui kai kurie kandidatai bus išsiųsti namo, ir bendras paveikslas pasikeis“.

Kalbėdamas apie Lietuvos atstovą, europarlamentarą Andrių Kubilių, kuriam atiteko naujai įsteigtas gynybos ir kosmoso eurokomisaro portfelis, J. Stevensas pabrėžė, jog „Briuselyje net nekeliamas klausimas, ar šis kandidatas yra tinkamas. Labiau kalbama ir diskutuojama apie tai, ką konkrečiai A. Kubilius ketina nuveikti gynybos ir kosmoso srityje.“

Pasak J. Stevenso, šeši iš naujai paskirtų eurokomisarų anksčiau nėra dirbę Europos Komisijoje, jie yra „visiškai švieži“, ir tai gali reikšti arba permainų vėjus, arba liūdnas pasekmes: „Žvelgiant iš verslo perspektyvos, įdomiausia bus stebėti, kas iš naujai paskirtų eurokomisarų per artimiausius penkerius metus priims svarbius sprendimus, ir kas bus iš tiesų atsakingas už permainas.“

Investicijos į gynybą, žaliąjį kursą, žemės ūkį

Anot V. Bernatonio, Lietuvoje ne visi Europos lygmeniu priimami sprendimai vertinami gerai, ir kartais sugrąžinti judėjimą ant bėgių prireikia papildomų pastangų. Kaip pavyzdį jis pateikia visai neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo panaikintą Mobilumo paketo įpareigojimą vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį. „Teismas Mobilumo paketą  išmetė į šiukšliadėžę, nes jis buvo antieuropietiškas, nukreiptas prieš konkurenciją, aplinkosaugą ir tokias mažas šalis kaip Lietuva“,  – teigia V. Bernatonis.

J. Stevensas pabrėžia, kad nors pavieniai sprendimai gali būti diskutuotini, akivaizdu, jog Europos žaliasis kursas vis dar labai ryškiai matomas politinėse gairėse. „Pabendravę su Europos Komisijos pareigūnais, įsitikintumėte, kad jie tiki šiuo politinių iniciatyvų rinkiniu ir laiko tai mūsų konkurenciniu pranašumu, palyginti su Jungtinėmis Valstijomis, kuriose požiūris į žaliąjį kursą keičiasi priklausomai nuo išrenkamo prezidento“, – sako J. Stevensas.

Investicijos į gynybą, žaliąjį kursą, žemės ūkį, pasak J. Stevenso, yra vienas esminių klausimų, kurį greitu metu turės spręsti Europos Komisija, tačiau šis klausimas yra problemiškas, nes norint daug investuoti, reikia stiprios politinės lyderystės iš pagrindinių ES narių, jų vyriausybių.

„Manau, kad šiandien yra pats tinkamiausias laikas veikti žmonėms, kurie turi praktinių idėjų, iš tikrųjų galinčių kažką pakeisti. Metas šias idėjas traukti ant stalo“, – ragina J. Stevensas.

Slidūs santykiai su Kinija ir lūžis gynyboje

Kalbėdamas apie ES santykius su Kinija, J. Stevensas pabrėžė, jog šiandien Briuselyje vyrauja požiūris, kad bendradarbiavimas su Kinija yra reikalingas, tačiau ši partnerystė turi vykti saugant save: „Europos Komisija yra mašina, kurianti bendrą sutarimą. Esama valstybių, kurios baiminasi Kinijos, bet esama ir tokių, kurios labai mielai laukia investicijų iš šios šalies.“  

Diskusijai pasisukus apie bene svarbiausią šių dienų klausimą – gynybą, J. Stevensas pabrėžė, kad ES politikos gairėse, kuriose gynybos industrija seniau net neegzistavo, tikras lūžis ir supratimas, kad gynybai privalu skirti daugiau resursų, įvyko staigiai. „Saugumo klausimas tapo kertiniu, o kartu kalbama ir apie kibernetinį saugumą, į kurį turime investuoti visi kartu. Taip pat kaip investavome į kovą su pandemija. Visos krizės iššaukia veiksmą“, – komentavo J. Stevensas.

Ką reikštų D. Trumpo pergalė?

V. Bernatonis iškėlė mintį, jog galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą pridėtų dar vieną nenuspėjamumo sluoksnį Europos Komisijoje. Anot J. Stevenso, labiau protekcionistinė JAV administracija gali turėti įtakos ES ir JAV prekybos santykiams ir paveikti įvairius sektorius.

„Europietiškoji sistema nėra sukurta spręsti reikalams su tokiomis eretiškomis ir stipriomis asmenybėmis kaip D. Trumpas, tačiau, žvelgiant į prekybos santykius, nei B. Obamos, nei J. Bideno administracijos laikotarpiu jie nebuvo patys geriausi. Manau, kad su JAV turime bendradarbiauti švariųjų technologijų ir gynybos srityse“,  – kalbėjo J. Stevensas.

Kryptis gera, bet reikia daugiau laisvės verslui

Gyvename ES taisyklių rėmuose ir neretai net neprisimename, kaip gyvenome seniau, ir už ką turėtume būti dėkingi Europos Sąjungai, atkreipė dėmesį J. Stevensas: „Briuselis pakeitė mūsų gyvenimus daugybe mažų dalykų, tačiau ne kiekvienas ir žino, kieno tai nuopelnas. Taisyklės, kurių šiandien laikomės, atrodo savaime suprantamos, ir net sunku suvokti, kažkada buvo kitaip.“

Anot V. Bernatonio, nors Europos Sąjunga yra bene antras sėkmingiausias pasaulio projektas po Jungtinių Valstijų, šiandien Europoje pastebima stagnacija, galinti pastūmėti ir kitų šalių narių pasitraukimą iš Bendrijos: „Lietuvos verslui svarbiausia, jog bent dalis visų gražių kalbų ir idėjų būtų realiai įgyvendintos. Kaip minėjo J. Stevensas, priimti greitus sprendimus yra sunku, nes Europos lygmeniu viskas remiasi į didžiųjų valstybių vyriausybes. Bet Europos Komisija gali imtis realių veiksmų, o U. von der Leyen išdėstytos politinės gairės turi daug potencialo. Tikiuosi, kad jos bus įgyvendintos su daugiau laisvės verslui, kuris yra Europos Sąjungos DNR.“ 

„Comms on Duty“ informacija