„Buterbrodiniams“ seminarams artėja galas?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas PUIDOKAS:

„Visa tai tebėra pirminės idėjos stadijoje. Pačią idėją apie galimą paslaugų krepšelio variantą išgirdau iš Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko. Man jo pasiūlymas patiko. Žemdirbių bendruomenė jau seniai žino tokį folklorinį pavadinimą – buterbrodiniai seminarai. Jų tikslas yra iš esmės tik panaudoti lėšas, bet nėra siekio, kad ūkininkai pajustų kažkokią naudą. Vengdami to galėtume įvesti paslaugų krepšelį, kai pats ūkininkas ar žemdirbys taptų to krepšelio valdytoju. Tame krepšelyje būtų dalis valstybinių projektinių lėšų ir kažkiek paties ūkininkų pinigų. Kokio dydžio ūkininko dalis – gali mūsų bendruomenė diskutuoti.

Turėdamas paslaugų krepšelį, pats ūkininkas spręstų, kokias paslaugas pirkti – ar seminarą, ar kursus, ar, galbūt, pašarų, žemės tyrimus. Yra įvairiausių variantų. Ūkininkai geriausiai žino, ko jiems reikia, kad pakeltų savo kvalifikaciją, įgytų daugiau žinių ar išsamiau žinotų apie savo ūkio dirvožemį, pagamintų pašarų kokybę. Ūkininkui prisidedant savomis lėšomis, iškart būtų sukuriamas filtras, užtikrinantis, kad bus perkamos tik pačios naudingiausios ir reikalingiausios paslaugos. Taip būtų išfiltruojami visokie buterbrodiniai seminarai, pseudoprojektai ir visi kitokio plauko „mokymai“. Be to, jeigu ūkininkas prisidėtų tam tikra savo lėšų dalimi prie paslaugų pirkimo, būtų taupomos ir valstybės lėšos, ir keičiama dabartinė nusistovėjusi tvarka, kai įstaiga rašo kažkokius projektus ir teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), laimi bei įgyja teisę rengti kažkokius kursus, kurių reikalingumas yra abejotinas. Viskas vyktų kitaip – ūkininkas būtų pradinis taškas, kuris nurodytų, kokių kursų reikia, o ne rinktųsi iš tų, kurie yra kažkieno sugalvoti ir nebūtinai naudingi. Patys ūkininkai duotų kryptį, kokių jiems paslaugų reikia. Jeigu matysis, kad daugiausia reikia seminarų, tai tokių paslaugų ir padaugės. O jeigu prireiks daugiau pašarų tyrimų, tai būtent šioje srityje plėtosis paslaugų įvairovė.

Plačiausią paslaugų žemdirbiams spektrą teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). Tačiau ir be jų mokymus organizuoja įvairios įstaigos. Kai kurios kažką tik bando daryti. Įvedus tokią naujovę paaiškėtų, kurios iš tų įstaigų yra tikros ir teikia ūkininkams tikrai reikalingas paslaugas, o kurios tiesiog parašo projektą, laimi konkursą, o vėliau medžioja ūkininkų parašus, kad esą dalyvavo mokymuose. Kai tokie kursai žemdirbiams nekainuoja nieko, tai kartais ir jie, net nesusimąstydami, savo parašus dalyvių sąrašuose sudėlioja bet kokiame renginyje, kad kursų rengėjams būtų geras besimokančiųjų lankomumas. Ar yra kokia nors nauda iš tų kursų – didelis klausimas. Ūkininkams tokie seminarai ir kursai nemokami, bet valstybė už juos sumoka nemažus pinigus. Pvz., įstaiga X parašė projektą, laimėjo konkursą ir įsipareigojo surengti 10 seminarų visose apskrityse. Viena iš sąlygų – tokiame seminare turi būti bent 20 dalyvių. Dalyvauti ūkininkui nebūtina – „dalyvavimą“ patvirtina ūkininkų sąrašas. Žinome vieną tokią Kaune įsikūrusią įstaigą skambiu pavadinimu, tai yra įprasta jos veiklos praktika šioje srityje.

Naują tvarką – konsultacijų krepšelį – aš įsivaizduoju taip: ŽŪM išleistų įsakymą, NMA sukurtų taisykles ir administruotų visą projektą. Manau, kad ši idėja išsivystys į visiems ūkininkams naudingą darinį.“

LŽŪKT direktorius Saulius CIRONKA:

„Iš tikrųjų jau ne pirmus metus veikia vadinamoji nacionalinė parama „Konsultavimo paslaugoms“, ir šitoje priemonėje patys pareiškėjai gali gauti iki 1,5 tūkst. Eur paramos tam tikroms paslaugoms įsigyti. Visas šias paslaugas kompensuoja valstybė. Paslaugas turėtų suteikti akredituoti konsultantai, akredituotos konsultavimo institucijos, o valstybė apibrėžia, koks paslaugų krepšelis gali būti perkamas, t. y. kokios paslaugos. Ir žemdirbys visa tai gali pasirinkti. Tik gal yra kažkoks komunikavimo trūkumas – informacijos apie tokias galimybes stygius, gal reikėtų pasitikslinti, apie kokias paslaugas ar paramą kalbame ir pan.

Nenorėčiau veltis į diskusiją, tačiau pats konsultacijų krepšelio siūlymas yra geras, nors tam tikra valstybės parama jau ir dabar veikia. Reikia diskutuoti ir pasidomėti, kokią paramą ir kam būtų geriausia panaudoti. Manau, kad žemdirbiai jaučia ir atsirenka, kur gali būti buterbrodiniai seminarai, o kurie mokymai ir kursai yra rimti, juos veda kompetentingi žmonės, pateikiantys reikalingų žinių. Mes buterbrodinių kursų tikrai neorganizuojame, stengiamės nekurti tokių darinių, neteikti tokių paslaugų. Jeigu jau rengiame mokymus, tai jie pagal įvairias programas vyksta realiai – esant realiems dalyviams, realiems lektoriams. Jei mokymams yra skirta projektinė parama, apie juos turi pranešti NMA – kada ir kokioje vietoje jie vyks, nes egzistuoja visa mokymų patikros sistema. Todėl sakau, kad dėl naujų siūlymų turėtume padiskutuoti, gal tada būtų galima surasti variantą, geriausią sprendimą, jog kursai, seminarai būtų naudingi ir gerai veikiantys.“ 

Anykščių r. ekologinio mėsinių galvijų ūkio „Vaja farm“ vadovas Vygantas ŠLIŽYS:

„Pati idėja gal ir nebloga. Visos idėjos turbūt gimsta iš poreikio. Jeigu ūkininkai taip kalba, tai, matyt, jiems taip geriau būtų. Seminarai, aišku, reikalingi, ūkininkai turi tobulėti, pasimokyti reikia, nes žinios eina į priekį, negalima atsilikti nuo šiandieninio mokslo. Pritarčiau tokiai idėjai.“

Šalčininkų r. Gerviškių sen. ūkininkas Kamal ZULFIJEV:

„Būna nemažai visokių idėjų, bet su šia nesu išsamiau susipažinęs. Suprantama, kad kažkokia nauda iš konsultacijų krepšelio turi būti ir pačiam ūkininkui, o nuvažiavus vien tik dėl to, kad suvalgytų kažkokį buterbrodą, nebus jokios naudos. Turi būti nauda ir pačiam ūkininkui, ir valstybei. Kai ši skiria lėšų, tai reiškia, kad ji turi lūkesčių, jog iš to bus kažkokia nauda ir visuomenei, ir pačiam ūkininkui. Jeigu nėra naudos, tai kam tada švaistyti lėšas – vaišinti ūkininkus arba kitus žmones sumuštiniais? Tam nėra jokios prasmės. Aišku, suprantamas dalykas, jeigu ūkininkas pats formuoja paslaugų krepšelį ir tiksliai žino, kokios konsultacijos reikalingos, kaip iš to krepšelio galės jomis pasinaudoti. Tai yra normalu.“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.