Buvusi Merkinės dvarvietė tapo lėtojo turizmo traukos centru

Iš televizijos projekto „Pasaulio puodai“ daugeliui pažįstamas Vytaras Radzevičius pasakoja, kad jo šeima sodybą Merkinės apylinkėse įsigijo prieš 11 metų, o prieš penketą metų sužinojo apie paskelbtą konkursą: nuomojamos patalpos unikalioje vietoje – šalia Merkinės piliakalnio, buvusioje dvarvietėje, nuo kurios atsiveria didingas vaizdas į Nemuno ir Merkio santakos slėnį.

Čia stūksojo apleisti pastatai, anksčiau turėję įvairių paskirčių. Žinoma, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė mokykla ir kad 1923-iaisiais joje pietavo Prezidentas Antanas Smetona, Merkinėje lenkęsis per Senovės dienas (įdomu, kad lygiai po šimto metų Merkinėje apsilankė kitas Prezidentas – Gitanas Nausėda). Po Antrojo pasaulinio karo mokykla virto ambulatorija, o galiausiai – senelių namais... 

Bet kažkada čia buvo muilo fabrikas. Todėl naujasis projektas ir pavadintas „Merkinės fabriku“. Jį dar galima nusakyti kaip Kultūros fabriką – vieta, kur galima kokybiškai praleisti laiką, pavalgyti, pailsėti, pakeliauti, pasimėgauti trijų upių santaka ir kultūros renginiais... Sąrašas toli gražu nėra baigtinis.

Užeiviai Laisvė ir Vytaras Radzevičiai turėjo viziją, kaip galima būtų naujam gyvenimui prikelti, pritaikyti šią erdvę, esančią strategiškai patogioje vietoje, kuri nuo Vilniaus ir Kauno nutolusi vos po 100 kilometrų, yra trikampyje tarp Druskininkų, Alytaus ir Varėnos. Laimėję konkursą, jie išsinuomojo pastatus 45-iems metams ir kartu su partneriais bei pasitelkdami finansinę paramą  įgyvendino sumanymą.

V. Radzevičius pasakoja, kad Fabrike paprastai būna savaitgaliais, šeimininkauja Pasaulio puodų terasoje. Mūsų viešnagės garbei jis paruošė egzotišką patiekalą, kurio receptą parsivežė iš Šri Lankos. Tai „Velniška vištiena", kuri patiekiama su ryžiais. Patiekalo pavadinimas nusako jo aštrumą...

Tačiau pirmiausia šeimininkas pasiūlo pasimėgauti kultūriniu užkandžiu, kurį patiekia aistringas istorikas – Merkinės krašto muziejaus vadovas Žygimantas Buržinskas.

Istorijos mozaikoje – ir žiupsnelis romantikos: karališka meilė

Per trumpą laiką istorikas sugeba meistriškai pateikti įspūdingą Merkinės praeities ir dabarties, pakilimų ir praradimų sąsajų santrauką: nuo LDK laikų iki viską niokojusių karų, nuo suklestėjimo tarpukario Lietuvoje iki intensyvaus pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir kolūkinio centro, o dabar – vėl naujai kuriamos Merkinės tapatybės, kultūrinio centro. Ir, pasak Ž. Buržinsko, yra visai dėsninga, kad nauja kibirkštis kyla iš užeivių, nes iš tikrųjų po Antrojo pasaulinio karo ir su naująja sovietine okupacija atėjo nauji gyventojai, sąsajos su praeitimi buvo prarastos,

Merkinė buvo svarbus LDK miestas. Pro čia ėjo pagrindinis kelias tarp Vilniaus ir Krokuvos. Pasak istoriko, juokas ima dėl kitų kurortų noro vadintis karališkais, nes jie Merkinei (nors ji kol kas neturi kurorto statuso) nė iš tolo negali prilygti. „Čia valdovų būta 10 kartų dažniau, jų vizitų ir laiko praleista", – pastebi Ž. Buržinskas pridurdamas, jog iš tikrųjų tai buvo vienas iš centrų ne tik Lietuvoje, bet ir regione, Europoje.

Čia buvo Vladislovo Vazos (1595–1648), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, karališkasis dvaras, jo seniūnijos centras. Valdovas Merkinėje praleisdavo po pusmetį, ją buvo pamėgęs nuo vaikystės. Čia pynėsi jo meilės romanas su Lvivo pirklio dukra Jadvyga Luškovska (mylimąją valdovas buvo ištekinęs už vietos bajoro), čia jis dienas leido medžiodamas bei spręsdamas įvairius valstybės reikalus. Merkinėje Vladislovas Vaza ir mirė. Istorijos šaltiniuose užfiksuota: jausdamas artėjančią mirtį jis įsakęs lovą išnešti į kiemą – kad miestiečiai matytų, jog yra paprastas mirtingasis, ištartų paskutinius atsisveikinimo žodžius.

Netikėtas atradimas per „Pasaulio puodus“

Po kultūrinio užkandžio ir Velniško vištienos kario V. Radzevičius pakviečia į kitą pastatą – Kepsnių cechą. Čia laukia ne tik desertas su kava, bet ir staigmena, susijusi būtent su kava.

Merkinės dvaras visada buvo valstybės įtakingųjų didikų žinioje – tokių giminių, kaip Radvilos, Pacai, Sapiegos, Oginskiai.

Lankydamasis Saldavode su „Pasaulio puodų“  TV projektu V. Radzevičius aptiko, kad kaip tik šioje šalyje gyvena Merkinėjo rezidavusio Mykolo Kazimiero Paco (apie 1624 –1682) palikuonys.

XVIII a griūvant Abiejų Tautų Respublikai dalis Pacų paliko LDK ir pasitraukė į Tenerifę, vėliau į Salvadorą. Dabar ši šeima yra viena stambiausių kavos augintojų Salvadore, valdo 19 ūkių. Jų plantacijose išvesta „Paco" kava. Radzevičiai didžiuojasi, kad šiandien ruošia būtent šią lietuvišką vardą turinčią rūšinę kavą.

Atviros dienos kaime

Kaip tik šiandien prasideda ir truks visą savaitgalį tradicinis Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) renginys „Atviros dienos kaime“. Paslaugas ir produktus kaime populiarinančioje akcijoje kasmet dalyvauja apie šimtą kaimo turizmo sodybų ir kitų paslaugų kaime teikėjų. Aštuntąjį kartą vykstantis LKTA renginys sulaukė milžiniško populiarumo, todėl organizatoriai įvedė svečių registraciją. Akcijos žemėlapyje – ir „Merkinės fabrikas“. Rytoj, gegužės 18 d., čia vyks „Pasaulio puodų“ vasaros terasos atidarymo šventė bei vietos amatininkų ir maisto gamintojų mugė, Vytaro Radzevičiaus lauko patiekalų degustacija. Laukia Muziejų naktis Merkinėje. O Fabriko Kepsnių ceche šeimininkai svečius žada vaišinti proginiu nealkoholiniu kokteiliu „Lūžęs irklas“. Tik reikės pasakyti slaptažodį....

Autorės nuotraukos

Viršelyje: Nuo papilio-dvarvietės atsiveria didinga panorama su Merkinės piliakalniu