BŽŪP reformą ir ES biudžetą koreguos Ukraina

Tai teigiama naujausiame „RaboResearch“ ir „Rabobank“ tyrime „O kas, jei Ukraina prisijungs prie ES?“ . Analitikai pažymi, kad po Ukrainos įstojimo ES žemės ūkio paskirties žemė padidės apie 25 proc. Tai sukurs papildomą naštą BŽŪP biudžetui, kuris šiuo metu siekia apie 55 mlrd. eurų per metus. Nemaža šių lėšų dalis paskirstoma kaip tiesioginės išmokos už hektarą.

Trys scenarijai

„Rabobank“ svarsto tris galimus BŽŪP pritaikymo Ukrainos stojimui scenarijus.

Pirmasis – BŽŪP biudžeto padidinimas. Įvairiais skaičiavimais, tam reikėtų papildomų 7,6–13,4 mlrd. eurų per metus. Tačiau analitikai šį scenarijų laiko mažai tikėtinu, nes BŽŪP biudžetas daugelį metų išliko gana stabilus ir jau patiria spaudimą dėl kitų ES prioritetų.

Antrasis scenarijus būtų sugriežtinti paramos gavimo kriterijus. Tai reikštų, kad kai kurie ūkininkai galėtų prarasti teisę į išmokas. Toks požiūris atitiktų Europos Komisijos siekį nukreipti lėšas tiems gamintojams, kuriems paramos reikia labiausiai.

Trečias variantas – sumažinti išmokas už hektarą visiems ūkininkams. Šiuo atveju labiausiai nukentės Baltijos šalys ir Rytų Europa, kurių ūkininkai labiausiai priklauso nuo BŽŪP tiesioginių išmokų.

Atidės problemą

„Rabobank“ tikisi, kad Ukrainai greičiausiai bus įvesti pereinamieji mechanizmai, pavyzdžiui, laipsniška prieiga prie tiesioginių išmokų. Tačiau tai tik atidės problemą, o ne ją išspręs.

„Praktiškai Ukrainai greičiausiai bus numatyti pereinamieji mechanizmai, pavyzdžiui, tiesioginių išmokų etapas. Tačiau tai bus tik laikinas sprendimas, kuris atidės, o ne išspręs finansinį plėtros poveikį“, – teigiama tyrime.

Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad BŽŪP leidžia ES šalims perskirstyti dalį finansavimo iš didesnių ūkių mažesniems. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje yra didelių žemės ūkio valdų, kurios apima kelis tūkstančius hektarų, panašus perskirstymas greičiausiai bus taikomas ir Ukrainos žemės ūkio sektoriui.

Įtaka biudžetui

Be BŽŪP, Ukrainos stojimas į ES taip pat turės įtakos platesniam ES biudžetui. Ukraina galės gauti didelę sanglaudos politikos lėšų dalį. Šios lėšos sudaro apie trečdalį ES biudžeto ir daugiausia skiriamos regionams, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės nei 75 proc. ES vidurkio.

„Rabobank“ pažymi, kad beveik visi Ukrainos regionai bus žemiau šios ribos. Tuo pačiu metu, po Ukrainos įstojimo, vidutinis ES rodiklis sumažės, todėl kai kurie dabartinių valstybių narių regionai gali prarasti prieigą prie dalies finansavimo.

Įvairių institucijų vertinimais, Ukraina galėtų pretenduoti į 10–16 proc. dabartinio septynerių metų ES biudžeto – tai yra 126–186 mlrd. eurų. Pasak tyrimo, didžiausius santykinius nuostolius galėtų patirti Italija, Malta, Portugalija, Ispanija, Suomija ir Vengrija.

Analitikai priduria, kad pats ES biudžetas po Ukrainos įstojimo turės būti padidintas maždaug 10–25 proc. Tuo pačiu metu šalys, kurios pasisako už griežtą biudžeto drausmę, vargu ar lengvai sutiks su tokiu sprendimu. Todėl Ukrainos įstojimas padidins spaudimą biudžeto reformoms ES.

„Rabobank“ taip pat siūlo, kad Ukrainos galimybės gauti finansavimą gali būti didinamos palaipsniui – pagal analogiją su ES plėtra 2004 m., kai prie Sąjungos prisijungė Vidurio ir Rytų Europos šalys.

Parengė Ričardas Čekutis