Kaunas +8,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Liberalas Simonas Gentvilas Seimo posėdyje išpyškino tiradą, kaip jis „stengiasi“ dėl Lietuvos ūkininkų. Žygimanto GEDVILO (BNS) nuotr.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

CBAM vizijos ir tikrovė. Simonas Gentvilas žemdirbių bendruomenėje sukėlė audrą

2026/03/17


Padidink tekstą

Vasarį išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje vienas pagrindinių klausimų buvo itin sparčiai augančios trąšų kainos. Posėdyje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovai ir Aplinkos (AM) bei Užsienio reikalų ministerijų (URM) atstovai rimtai svarstė šią visus žemdirbius kankinančią problemą. Vieni politikai situaciją vertina adekvačiai, tačiau atsiranda ir  aiškinančių problemą pagal savo supratimą. Praėjusį ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje parlamentaras Simonas Gentvilas rėžė kalbą apie tai, neva Lietuvos žemdirbiai siekia importuoti rusiškas trąšas ir ragino Seimo narius nepasiduoti „žemdirbių lobistams“. Tokie buvusio aplinkos ministro teiginiai papiktino šalies duonos augintojų bendruomenę. Praplyšo net liberalus ir konservatorius palaikantieji ūkininkai.

Kaltinimai posėdžio metu

Europos Sąjungos (ES) pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmo (angl. CBAM) įgyvendinimas nuo 2026 m. žemės ūkio sektoriuje jau kelia intensyvias diskusijas ir Lietuvos žemdirbių organizacijos tai ne kartą išsakė. CBAM yra vienas ambicingiausių ES klimato politikos instrumentų, jo įgyvendinimas trąšų srityje atveria rimtų žemės ūkio sektoriaus tvarumo ir ekonominio stabilumo problemų. Dėl nuo sausio 1 d. pradėto taikyti CBAM mokesčio mūsų ūkininkai patirs milijoninių nuostolių, nes auga žemės ūkio produkcijos savikaina. Mat amonio salietros trąšos jau dabar kainuoja daugiau nei 450 Eur/t su PVM. Žemdirbių nuomone, trūksta valstybinio požiūrio į šią problemą, atsakingos Lietuvos institucijos laikosi skirtingos nuomonės, tad LŪS nori išgirsti, kaip jos ketina ginti Lietuvos žemdirbių interesus. Deja, iš politikų girdi ne visai korektiškus priekaištus.

Kovo 12-ąją Seimo posėdžio metu liberalas, buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas rėžė tiesiai šviesiai: „Lietuvos žemdirbiai labai nori importuoti rusiškas trąšas, tas trąšas importuotų dujų pavidalu ir aukštesne pridėtine verte. Ir jeigu mes, Europa, pasiduosime dėl CBAM atidėjimo ar panaikinimo, tai mūsų „Achema“ žlugs, o mes de facto importuosime rusiškas dujas, baltarusiškas dujas trąšų pavidalu. Ir čia mums reikia atlaikyti, žemės ūkio lobistai dabar pajungti „sukarti visus kailius“ ant CBAM, nes rusai negali parduoti dujų Europai, tai jie bandys pardavinėti trąšas. Nes trąšų kainodaroje 90 proc. yra dujos. Tai laikykitės, tikrai yra didelis spaudimas iš ŽŪM, tikrai atsilaikykite, nes rusiškų dujų Europoje nepageidaujama trąšų pavidalu.“

ŽŪM patarėjas: S. Gentvilas meluoja

Reaguodamas į buvusio aplinkos ministro S. Gentvilo pasisakymą Seimo posėdžio metu apie trąšų kainas ir papildomus įsipareigojimus žemės ūkiui, ŽŪM patarėjas viešiesiems ryšiams ir komunikacijai Mantas Stulgaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad reikia atkreipti dėmesį, jog tokie argumentai pernelyg supaprastina realią situaciją, su kuria šiandien susiduria Lietuvos žemdirbiai. „Panašu, kad S. Gentvilas, kaip visada, meluoja, arba sako tik dalį tiesos ir yra užsimojęs žlugdyti Lietuvos ūkius. Ūkininkai dirba itin sudėtingomis sąlygomis – didelės sąnaudos, iškilę geopolitiniai iššūkiai ir didelė konkurencija tarptautinėse rinkose jau dabar daro stiprų spaudimą sektoriui. Todėl kiekvienas papildomas mokestinis sprendimas žemės ūkiui turėtų būti vertinamas labai atsakingai“, – teigė M. Stulgaitis.

Komentuodamas S. Gentvilo teiginius apie trąšų kainas, ŽŪM patarėjas pastebėjo, kad bandymas šią problemą aiškinti vien dujų kainomis nėra tikslus. Nors azoto trąšų gamyboje dujų kaina sudaro didelę savikainos dalį, žemės ūkyje plačiai naudojamos ir fosforo bei kalio trąšos, kurių kainą lemia visai kiti veiksniai – kasyba, geopolitika ir importo rinkos.

M. Stulgaičio teigimu, svarbiausia šiandien kalbėti ir apie papildomą finansinę naštą ūkiams. ŽŪM yra aiškiai pasisakiusi už CBAM mokesčio atidėjimą, siekiant sumažinti spaudimą ūkininkams šiuo sudėtingu laikotarpiu. „Todėl kyla natūralus klausimas – ar tikrai norime įgyvendinti politiką, kuri dar labiau didintų finansinę naštą Lietuvos ūkininkams?“ – retoriškai klausė ŽŪM patarėjas viešiesiems ryšiams ir komunikacijai.

Tarška kaip tuščias kibiras...

Buvęs žemės ūkio ministras, Radviliškio r. ūkininkas Ignas Hofmanas ŪP tikino, kad tai yra puikiausias pavyzdys, kaip S. Gentvilas, skleisdamas melą, gina siaurus vienos Lietuvos įmonės – „Achemos“ – interesus. „Tokiu būdu šis politikas pamina tūkstančių mūsų šalies piliečių, jų šeimų gyvenimus ir likimus, – piktinosi I. Hofmanas. – Principinė išrinkto ir einančio pareigas politiko priedermė turėtų būti atstovavimas rinkėjams, o ne vienos įmonės interesams. Akivaizdu, kad liberalas S. Gentvilas šio principo nesuvokia, bet aiškiai matyti, kaip vykdo siauro intereso (vienos įmonės) politinį lobizmą. Meluodamas, manipuliuodamas rusiškomis ir baltarusiškomis trąšomis, jis šmeižia Lietuvos žemdirbius. Mums nereikalingos nei rusiškos, nei baltarusiškos trąšos. Tai žemdirbiai yra ne kartą deklaravę, kaip ir ne kartą išreiškę poziciją, kad rusiškos ir baltarusiškos trąšos turėtų būti sankcionuojamos visoje ES.“

Pasak I. Hofmano, S. Gentvilas manipuliuoja sąmoningai nutylėdamas, o gal ir nežino, kad Lietuvos trąšų gamintojai gamina trąšas iš rusiško amoniako. „S. Gentvilas niekada nepasižymėjo kompetencija ir žiniomis, tik kaip melagis, ir ne kartą... Tad tokia išvada – S. Gentvilas tarška kaip tuščias kibiras“, – reziumavo buvęs žemės ūkio ministras.

Įvaldęs manipuliacijos meną

LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas pastebėjo, kad Seimo narys S. Gentvilas yra puikiai įvaldęs manipuliacijos nuomonėmis meną. „Buvusio aplinkos ministro pasisakyme galima rasti kelis melagingus teiginius, – įsitikinęs M. Puidokas. – Jis sako netiesą aiškindamas, kad Lietuvos žemdirbiai labai nori pirkti rusiškas trąšas. Iš tikrųjų Lietuvos ūkininkai perka trąšas iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Uzbekistaną, Sakartvelą, net Afrikos šalis ir kt. Nėra jokios vienos „rusiškos linijos“. Taip pat klaidinantis teiginys, kad trąšų importas – tai rusiškų dujų importas. Azoto trąšos gaminamos nebūtinai iš rusiškų dujų. Dujos tiekiamos iš įvairių šaltinių ir gabenamos ne tik vamzdynais, bet ir laivais, todėl trąšų kilmė gali būti labai įvairi.“

M. Puidokas pastebėjo ir tai, kad S. Gentvilo porinimas, kad „žemės ūkio lobistai pajungti nulaužti CBAM, nes rusai negali duoti dujų Europai“ – ūkininkų bendruomenę su likusia Lietuvos visuomene esą kiršinantis teiginys. „Tai tiesiog žema. Žemės ūkio lobistai – tai į LŪS susibūrę ūkininkai? Jeigu esame vieningi ir susitelkę į bendruomenę, tai, pasak S. Gentvilo, jau tampame lobistais?“ – retoriškai klausė LŪS vicepirmininkas.

M. Puidokas stebėjosi, kodėl S. Gentvilas nekalba apie tai, kad CBAM mokestis didina ūkininkų gamybos sąnaudas ir sumažina jų produkcijos konkurencingumą pasaulinėse rinkose, nes kitose šalyse produkcija užauginama netaikant jokio CBAM mokesčio. „Kodėl šis Seimo narys nesiekia rasti alternatyvių sprendimų, tenkinančių jo atstovaujamos pramonės interesus, kurie nekenktų ūkininkams, nedidintų maisto kainų? Kodėl politiko veiksmai labiau atstovauja pramonės interesams, o ne ūkininkams ir vartotojams? Kodėl S. Gentvilas nutyli, kad CBAM mokestis, perkeltas į trąšų kainą, darys įtaką galutinei maisto kainai? Kodėl nutylima, kad CBAM mokestis keltų grėsmę, jog ES šalyse pagaminta produkcija ilgainiui gali būti pakeista ne ES šalių prekėmis? Ir paskutinis klausimas S. Gentvilui – kokių šalių interesams atstovauja, jei ignoruoja strateginės svarbos žemės ūkio sektorių? Atsakius į šituos klausimus, paaiškėja, kas yra tikrasis lobistas ir kieno interesai proteguojami“, – situaciją komentavo ŪP pašnekovas.

CBAM turi būti atšauktas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 17 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Ne vien pasipuikuoti, bet ir edukuoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Prienų skyriaus vadovas Edgaras Veingertneris turėjo svajonę kada nors Prienuose surengti regiono medžioklės trofėjų parodą ir ją išpildė kartu su sutuoktine medžiotoja Paulina. Spalio 9 d. Prie...
2026/10/14

Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Briuselyje prasideda derybos dėl žemės ūkio subsidijų nuo 2028 m. ES pirmininkaujanti Airija nori užkirsti kelią tolesniam tiesioginių išmokų mažinimui, tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas reikalauja taupyti, tame tarpe ir žemės ...
2026/10/14

Saugo ne tik aludarystės amatą, bet ir bendrystę

Pasvalys („Darbas“). 89-erių Julikas Simonaitis Kalneliškių vienkiemyje iki šiol alų daro taip, kaip jį darė jo tėvai – senuoju būdu, neskubėdamas ir nekeisdamas medinių kubilų į modernesnius indus. Tačiau jo i...
2026/10/14

Kaip maistas pasiektų gyventojus krizės metu: pasirengimą stiprina rezervas ir duomenys

Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų pro...
2026/10/14

Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruota beveik 40 proc. daugiau elektromobilių nei pernai tą patį mėnesį

Lietuvoje iš viso jau įregistruoti 62 974 elektriniai lengvieji automobiliai, kai prieš metus registre jų buvo 40 276. Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruoti 2 673 lengvieji elektriniai automobiliai – 39,5 proc. d...
2026/10/14

Vyriausybė pritarė, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų st...
2026/10/14

Burnos pakitimai: kodėl nereikėtų laukti, kol pradės skaudėti?

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vi...