Chaimo Frenkelio viloje nušvis Saulės karieta

Spindinti auksu

Pernai per „Šiaulių dienas“ Chaimo Frenkelio viloje G. Rimkaus surengta paroda sulaukė lankytojų antplūdžio, komplimentų lavinos ir padėkų jūros.

Iškart po renginio šiaulietis ėmė sukti galvą dėl būsimo kitų metų renginio: kuo vėl galėtų nustebinti autentikos, istorijos pasiilgusius žmones? Gyvenimas pradėjo suktis nuo vienos parodos iki kitos. Išsikėlė svarbų tikslą – kad šventė būtų dar geresnė.

„Vieną kartą gyvenime būna tokie sutapimai: Saulės karieta, Saulės miestas ir miesto 790-asis jubiliejus“, – džiaugiasi G. Rimkus.

Iki renginio likus kelioms savaitėms, kolekcijos savininkas „Šiaulių kraštui“ atvėrė angaro, kuriame stovi karietos ir automobiliai, duris – iš arti pamatyti, kokia įspūdinga Saulės karieta.

Šią karietą G. Rimkus atrado Sicilijoje, bet jos istorijos šaknys Austrijos-Vengrijos imperijoje.

„1874 metų ruduo Štirijoje buvo neįprastai šiltas. Rosenwaldo pilies kieme stovėjo dar neužbaigta karieta – juoda kaip naktis, bet jau spindinti auksu. Vienos meistrai dirbo tyliai, kruopščiai, beveik pagarbiai. Tai nebuvo paprastas užsakymas. Grafas Leopold von Altenbrück laukė jos kaip simbolio. Ne tik savo vestuvėms su grafiene Amalia von Tessen. Jis laukė ženklo, kad jo giminė įžengė į naują laiką. Karieta buvo sukurta didelė. Sąmoningai per didelė – 3,6 metro aukščio, 6,5 metro ilgio. Kad įvažiuojant į miestą jos negalėtum nepastebėti. Kad ji mestų šešėlį“, – parodos tekstą cituoja G. Rimkus.

Istorija ar legenda pasakoja, kad ši karieta už pilies vartų pirmą kartą išriedėjo 1876 metais, pakinkyta šešiais baltais žirgais.

Subyrėjus imperijai, užsivėrė ir Rosenwaldo pilies vartai.

„Pasakojama, kad paskutinį kartą karieta išriedėjo auštant. Be heroldų. Be orkestro. Tik trys arkliai, pavargę ir tylūs. Grafas jau buvo išvykęs. Grafienė žiūrėjo pro langą, kol juoda aukso dėmė dingo rūke. Po to – tyla“, – sužavėjusią istoriją tęsia G. Rimkus.

Karietai pasisekė: ji nebuvo išardyta, bronza nebuvo išlydyta, liko ir herbas – kylanti saulė virš laurų ir ietigalių.

G. Rimkus iki šiol negali atsigrožėti tviskančiomis vaisių ir gėlių dekoro puokštėmis, raudonu aksomu, meistrų išmone ir kruopštumu, kūrinio grakštumu ir elegancija. Ši karieta – „iš lengvųjų“, sveria apie 2 tonas.

Į Šiaulius karieta atkeliavo prieš metus. Atgabenti tokio dydžio šedevrą ant tralo nebuvo paprasta: visą kelią lydėjo smalsuoliai.

Kiek karieta kainuoja, G. Rimkus neatvirauja. „Pinigai yra uždirbami, juos reikia išleisti. Sveikatos nenusipirksi, bet kartais pakelia sveikatą: atvažiuoju čia, pasižiūriu, pamedituoju. Ne veltui vargau!“

Nuo karietų iki kvepalų buteliukų

Vartai į Chaimo Frenkelio vilos parką atsivers rugsėjo 12-osios vidurdienį.

Vienos dienos istorijos kelionėje, sako organizatorius, susitiks Viktorijos laikų elegancija, kino pasaulio istorija ir reti antikvariniai eksponatai.

Lankytojai parodoje išvys apie dvidešimt karietų, saugančių kino dulkes. G. Rimkaus karietos nuolat „darbuojasi“ įvairių šalių filmų kūrimo aikštelėse, filmuojant reklamas. Kolekcijos karietas galima pamatyti seriale „Sisi“, filmuose „Tadas Blinda. Pradžia“, „Juodasis Haris“. Apie būsimus filmus G. Rimkus kalbėti negali – riboja griežtos konfidencialumo sutartys.

Parke stovės ir išraiškingais raižiniais puošta laidotuvių karieta, sukurta pagal XIX amžiaus tradicijas: 3,6 metro aukščio, 6,5 metro ilgio, sverianti 3 tonas.

Dar viena karietaitė nukels į laiką, kai buvo pradėta įgyvendinti idėja iškinkyti arklius ir įmontuoti variklį, vairalazdę. G. Rimkus įsigijo vieną iš ankstyvųjų bandymų karietą paversti mašina. Iš Škotijos parsigabeno kartu su grindimis, ant kurių karieta stovėjo, kad būtų kuo daugiau autentikos ir laiko pajautimo.

„Mano daiktai nerestauruoti, bet turi savo dūšią, nusidėvėjimą. Man patinka laiko žymės, – sako G. Rimkus. – Blizgučių pas mus yra, nežinai, ar replika, naujai padaryta, o čia – autentika, su savo šarmu, šienas išlindęs. Blizgučiai blizga, bet nebeturi gyvybės.“

Parke išsirikiuos ir didžiausia Baltijos šalyse Viktorijos laikų vežimėlių kolekcija. G. Rimkui teko atrinkti „perliukus“, nes visi eksponatai tiesiog netilptų. Į vežimėlius įsodins autentiškas senovines lėles, pastatys vaikų visais laikais mėgstamų arkliukų.

Bus ir retų antikvarinių automobilių. Į šventę įsijungs G. Rimkaus draugai, pažįstami, atvyks svečių iš Latvijos.

Šių metų naujovė – dviejų šiauliečių Viktorijos laikų kvepalų buteliukų ir papuošalų kolekcijos.

Kolekcininkai bendraus su lankytojais, pasakos istorijas, parodys, į ką atkreipti dėmesį.

Viktorijos laikų dvasia

Būsimą renginį G. Rimkus vadina visos savo šeimos švente. Padėkos koncertui lankytojams – už tai, kad atėjo – ruošiasi dukros Barbora ir Eleonora. Lauros Remeikienės studijoje repetuoja dešimt dainų.

Franko Sinatros, Elvio Preslio dainas ir kitus visame pasaulyje žinomus kūrinius atliks Mantas Vilius, pasirodymus surengs Viktorijos laikų šokių kolektyvas. Bus parengta vieta fotosesijoms.

G. Rimkus kviečia kuo labiau patirti kelionę laiku, Viktorijos laikų dvasią – į renginį ateiti pasipuošus skrybėlaitėmis, puošniomis suknelėmis, frakais ar kitais elegantiškais akcentais. Pats vilkės fraką, o žmona – specialiai šventei pasiūtą suknią.

Belieka sulaukti saulėtos dienos.

„Kaimynė sako: „Gintai, tu tiek knisiesi, Dievulis tikrai duos gerą orą“, – nusišypso G. Rimkus. Ir jau dėlioja naujus sumanymus: nenori sustoti.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ / „Šiaulių kraštas“