Cidonija: reta, bet kvapni sodo viešnia

Primena svarainius

Žydinti paprastoji cidonija (Cydonia oblonga) – tikra sodo puošmena pavasarį, balti arba rožiniai žiedai skleidžia švelnų aromatą, o rudenį akį traukia vaisiai, primenantys kvapnias, gintarinės spalvos citrinas, padengtas tankiu pūkeliu. Šis augalas kilęs iš Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Kaukazo.

Pasak J. Matelio, skirtingų veislių ir formų augalai išaugina įspūdingo dydžio, 200–300 g svorio ir 8–9 cm skersmens, vaisių. Vienas krūmas ar medelis gali dovanoti apie 50 kg derlių. Nors šviežius vaisius nelabai tinka vartoti, bet iš jų pagaminti produktai labai skanūs ir aromatingi.

Cidonijos vaisiai turi vitaminų C, B1, B2, P, karoteno, organinių rūgščių. Jie vertingi dideliu kiekiu antioksidacinių cheminių junginių ir ypač pektinu (iki 2,3 proc.), padedančiu pašalinti iš organizmo laisvuosius radikalus, stabdo ląstelių senėjimą ir turi kitų gydomųjų savybių.

„Skoniu primena svarainius, todėl šis 3–4 m aukščio krūmas dar vadinamas aukštaūgiu svarainiu. Lietuvos klimato sąlygomis tinkamesnė krūmo forma su 3–5 ar daugiau kamienų, nes mažiau nukenčia nuo šalčio, yra ilgaamžiškesnė“, – iš patirties sako sodininkas.

Ukrainos selekcininkų pastangomis ir pasižymėdamos gebėjimu aklimatizuotis, įvairios paprastosios cidonijos formos ir veislės gerai žiemoja Lietuvoje. Krūmo formos augalui apšalus, jis išleidžia šaknines atžalas, ir net pašalinus vainiką iki šaknies kaklelio, krūmas normaliai atauga per 2–3 metus. „Medelius reikėtų auginti žemu kamienu, kad jie lengviau ataugtų po šaltos žiemos. Kartais gali apšalti pirmamečiai ūgliai, jei temperatūra nukrenta iki –28–30 °C šalčio, tačiau krūmas greitai atsigauna“, – pataria pašnekovas.

J. Matelio teigimu, skirtingai nuo giminaičių – obelų ir kriaušių – cidonijos žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, išaugančių po 3–4 savaičių nuo vegetacijos pradžios. Tuomet jau būna pasibaigęs pavasarinių šalnų pavojus, ir žiedai nenušąla.

Cidonijos neturi polinkio pramečiuoti, dera pastoviai, jei gauna pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. Latvijoje sodinamos net užuovėjinėse sodų juostose.

Besidomintiesiems vaismedžių skiepijimu, sodininkas primena, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SD instituto mokslininkai yra atrinkę cidonijos sėjinukų: K11, K16, K19.

Veislės ir formos

Retų sodo augalų augintojas pažymi, kad lietuviškų cidonijos veislių dar nėra: „Mūsų šalyje paprastosios cidonijos augantys rūšiniai (ne veislės ir ne formos) krūmai jau kelis dešimtmečius dera ir užaugina 60–80 g svorio vaisius. Šiuo metu Seniavoje J. Matelio sodyboje auginamos dvi iš Kijevo botanikos sodo gautos sukultūrintos formos: ‘Studentka’ ir Nr. 18.“

Forma Nr. 18 itin atspari šalčiui, ankstyva ir derlinga. Vaisiai apvalūs, labai stambūs, vidutinė masė 295 g, o didžiausia 400 g, aukštis 8 cm, skersmuo 9,0–9,5 cm. Odelė tvirta, citriniškai geltona, dažnai gražiai rausva. Vaisiai tankiai padengti lengvai nusiimančiu pūku, minkštimas šviesus, sultingas be kietų granulių. Cheminė vaisių sudėtis: 16,4–16,98 proc. sausųjų medžiagų, 7,26–9,79 proc. cukrų, 0,54–0,81 proc. rūgščių, 0,18–0,29 proc. rauginių medžiagų, 9,69–16,63 mg proc. vitamino C. Vaisiai prinoksta nuo rugsėjo 25 iki spalio 10–15 d. Derlius – 40–50 kg nuo medžio.

‘Studentka’ (‘Elena’) taip pat itin atspari šalčiui. Vaisiai gražūs, kriaušės formos. Augalo aukštis 8,5–10,2 cm, skersmuo 8,5–10,0 cm, vidutinė masė 265 g, kai kuriais metais siekia ir 290–300 g, didžiausia – 400 g. Odelė tvirta, nors plona ir švelni. Minkštimas irgi tvirtas, gelsvas, rūgščiai saldus, labai aromatingas, truputį sutraukiantis, granulių turi nedaug. Sunoksta rugsėjo 10–20 d. Tuo metu vaisiai įgauna geltonai auksinę spalvą. 8–10 metų krūmas išaugina po 15–35 kg, o vėliau –40–80 kg. Vaisiai gerai išsilaiko net įprastomis sąlygomis, o šaldytuve išbūna iki vasario ar kovo. Cheminė vaisių sudėtis: 19,3 proc. sausųjų medžiagų, 8,8 proc. cukrų, 0,45 proc. rūgščių, 0,35 proc. rauginių medžiagų, 0,86 pektinų, 115,6 mg proc. vitamino C.

Kaip laikyti vaisius?

„Krūmai pradeda derėti 3–4 metais po sodinimo. Ankstyvosios veislės prinoksta rugsėjo pabaigoje, o vėlyvosios – spalį. Nedidelės šalnos (–2 °C) vaisiams nepakenkia. Nuskintus vaisius geriausia laikyti supiltus į dėžutes vėsioje patalpoje, apie 0 °C temperatūroje ir esant santykiniam drėgnumui 90 proc., – pataria J. Matelis. – Priklausomai nuo veislės, vaisiai išsilaiko apie 20–60 dienų. Ilgiau palaikius, obuolėliai tampa skanesni.“

Vaisiai stipriai kvepia, todėl sodininkas perspėja sudėti juos atskirai nuo kitų vaisių. Be to, negerai laikyti plastikiniuose maišuose, nes praranda spalvą.

Gaminami skanūs produktai

„Verdamų ir kepamų vaisių skonis labai pagerėja, – pastebi retųjų sodo augalų augintojas. – Jie tinka kaip garnyras prie mėsos patiekalų, dedami į kepinius: pyragus, tortus, biskvitus. Iš cidonijos išvirta uogienė, džemas, marmeladas, kompotai labai skanūs ir aromatingi. Taip pat vaisiai tinka obuolių ir kriaušių tyrelėms pagardinti ir yra nepamainomi cukatų, želė gamyboje. Sumaišytos cidonijos ir obuolių sultys – puiki žaliava aukštos kokybės vynui.

Desertas. Šias sodo gėrybes mėgstantis J. Matelis yra išbandęs ne vieną jų ruošimo receptą. Pasak jo, vaisiai labai skanūs kaip bulvių plokštainis ar mėsa kepti aukštoje temperatūroje orkaitėje: „Išimkite sėklalizdžius, į vidų įberkite šaukštelį cukraus ir kepkite 180–200 °C orkaitėje kol suminkštės. Keptos cidonijos išlaiko tvirtesnę konsistenciją, neištyžta kaip antaniniai obuoliai. Skanaus!“

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.