„Čiobrelių rojus“ Mėlynių gatvėje

Svajonė – auginti alpakas

„Mūsų su vyru patogų gyvenimą nuosavame name Klaipėdos priemiestyje prieš penkerius metus iškeitėme į labai nepatogų – nusipirkome apleistą vienkiemį Kojeliuose su 120 metų senumo vokišku namu, į kurį ir persikėlėme su dviem šunimis ir katinu“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo G. Tarvydavičienė.

Moteris, pritarus vyrui, palengva ėmėsi įgyvendinti savo svajonę – auginti alpakas. Pradžioje – 2021-ųjų liepos 11 d. – sodyboje atsirado keturios alpakos. Ūkio šeimininkas Tomas tą dieną mini savo gimtadienį, o šiemet paminėta ūkio penkerių metų sukaktis. Dabar sodyboje – jau 49 alpakos. Jų skaičius nuolat keičiasi, nes bandoje atsiranda jauniklių, šeimininkai įsigyja naujų gyvūnų arba parduoda juos kitiems augintojams.

„Aš užaugau mieste, vyras, tiesa, kaime, bet jo tėvai nebuvo ūkininkai. Mums abiem labai patinka gyvūnai. Jei tik būtų įmanoma, norėčiau laikyti ir daugiau įvairių gyvūnų. Tačiau svarbiausias mūsų tikslas – ne gyvūnų gausa ar įvairovė, bet kuo geresnių gyvenimo sąlygų dabartiniams augintiniams sudarymas. Esame pastatę ir įrengę naujus erdvius tvartus. Plačios ir erdvios mūsų ganyklos“, – aiškino G. Tarvydavičienė.

Ūkio įkūrėja pripažino, kad iš pradžių laikyti didelio būrio alpakų jie su vyru neketino. Manė, jog dėl grožio užteks kelių, vaikštinėjančių po sodybą kartu su šuniukais ir kačiukais. Tačiau, pasak moters, šia liga susergama labai greitai...

Kai alpakų pagausėjo iki dešimties, šeimininkų draugai ir pažįstami pradėjo prašytis įleidžiami aplankyti gyvūnų, su jais susipažinti. Taip nejučia ir neplanuotai G. ir T. Tarvydavičių sodyba ir ūkis vis labiau tapo atviri ir kitiems lankytojams.

„Pernai ūkyje su Klaipėdos universiteto magistrante Viktorija Juciute atliktas mokslinis tyrimas apie alpakų terapinį poveikį autistiškiems vaikams. Įrodėme, kad alpakos veikia raminančiai, moko vaikus gražiai bendrauti, susirasti draugų, būti švelnesnius. Savaitgaliais pas mus atvykę lankytojai džiaugiasi pailsėję gražių, laimingų gyvūnų draugijoje. Ne vienas pabuvojęs „Čiobrelių rojuje“ ne tik pats sugrįžta, bet ir atsiveža draugus, šeimos narius. Esame sulaukę ir 95 m. močiutės su anūkais, atvykusios pamatyti alpakų“, – ŪP pasakojo pašnekovė.

Būsimiems alpakų augintojams

G. ir T. Tarvydavičiai savo ūkį plečia bei ketina plėsti ateityje. Ir ne tik patį ūkį. Šeimininkai sodyboje įrengė vaikų žaidimų aikštelę. Pernai atidarė užkandinę, įrengė šildomus tualetus, kad lankytojams būtų patogiau jais naudotis ir tuomet, kai oras atvėsta. Atvykusieji į „Čiobrelių rojų“ gali praleisti ir visą dieną, ne tik su alpakomis susipažinti. Sodyboje gali būti rengiamos įvairios šventės: gimtadieniai, krikštynos, išleistuvės.

Ūkininkai norintiems auginti alpakas organizuoja mokymus, kurių metu dalijasi sukaupta patirtimi. Pavasarį arba rudenį užsiėmimai vyksta trims grupėms, kurių kiekvienoje būna nuo 5 iki 15 žmonių.

„Mūsų alpakų ūkis užaugo labai greitai – nuo keturių alpakų iki 10 kartų ir dar didesnio būrio. Pasakojame, kaip reikėtų tinkamai įrengti tvoras, aptvarus, kaip alpakas išskirstyti, kaip auginti, kaip pastebėti, kad gyvūnas serga, ir pan. Neretai pasitaiko gimdymo komplikacijų, šiemet alpakoms prireikė dviejų Cezario operacijų. O atvesti alpakiukai yra labai jautrūs iki pusės metų. Visi niuansai alpakų auginime yra labai svarbūs, juos reikia žinoti. Tik žinodami, žmonės gali įvertinti savo galimybes, nuspręsti, ar nori auginti alpakas, o jei nori – tai kiek, koks jų auginimo tikslas – sau, edukacinei veiklai, terapijai, veislininkystei ir pan.“, – vardijo moteris.

G. ir T. Tarvydavičiai su alpakomis dalyvauja įvairiose parodose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje: Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje. „Čiobrelių rojaus“ alpaka Revoliution yra laimėjusi pirmąją Lietuvoje surengtą parodą, apdovanojimus gavo ir kitos keturios alpakos. Tais pačiais metais parodoje Lenkijoje vėl visos alpakos pelnė apdovanojimus: Revolution laimėjo antrosios geriausios (Reserved Champion) alpakos poziciją, Suris Harry tapo suri kategorijos laimėtoju. Pernai iš trijų Lenkijoje parodoje dalyvavusių alpakų dvi įvertintos čempionių titulais.

„Mes patys apie alpakas skaitome labai daug užsienio literatūros. Esu dalyvavusi tarptautiniuose mokymuose, bendraujame su užsienio alpakų ūkiais. Labai daug ko išmokstame iš vienintelės Lietuvoje alpakų veterinarės dr. Jurgitos Autukaitės, kuri mokymus rengia ir mūsų ūkyje. O kai alpakų bandoje – kelios dešimtys, kiekvieną dieną praktiškai mokomės, susidurdami su skirtingais atvejais“, – tikino G. Tarvydavičienė.

Norėtų bent kelių kupranugarių...

Ateityje „Čiobrelių rojaus“ šeimininkai savo alpakų bandą norėtų išplėsti iki 100.

Ūkyje visos alpakos turi vardus. Vaizdingose Klaipėdos krašto ganyklose ganosi Savana, Pablo, Star, Laluna. Kai kurie gyvūnai yra atvykę iš užsienio, todėl ir vardai – ne lietuviški. „Alpaka nesielgia kaip šuo, kviečiama nebūtinai atbėgs, nors savo vardą tikrai žino. Bet, pašaukus konkrečiu vardu, likusios atsitraukia. Taip galime nusivesti ir atlikti reikiamą procedūrą, pavyzdžiui, apkirpti. Be to, alpakos gerai įsimena šeimininkus, žmones, kurie su jomis būna“, – pasakojo ŪP pašnekovė.

Pasak G. Tarvydavičienės, ji labai norėtų, kad sodyboje gyventų ir keletas kupranugarių, kurie, kaip ir alpakos, priklauso tai pačiai kamelidų šeimai. „Kupranugariai – dideli, nuostabūs gyvūnai. Ant jų net joti galima. Būtų sodyboje dar viena išskirtinė atrakcija. Domėjausi ir išsiaiškinau, kad dvikupriai kupranugariai gali lengvai ištverti ir –20 °C temperatūrą. Tokios veislės kupranugariai auginami, veisiami ir parduodami Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų ūkiuose. Taip pat parduodamas ir kupranugarių pienas. Beveik neabejoju, kad neilgai trukus parsivešime iš kažkurios minėtų šalių kupranugarių į savo sodybą ir ūkį. Tik dar reikia pasirūpinti papildomu tvartu, apsitverti ganyklų. Visa tai kainuoja, ir nemažai. Kai užsidirbsime, pataupysime, bus ir kupranugarių“, – užtikrintai kalbėjo ūkininkė.

Alpakų ūkio šeimininkė tvirtino, kad sodyba ir ūkis – jos išsipildžiusi svajonė ir gyvenimo būdas.

Daugybė čiobrelių

Nors ūkyje laikomos alpakos, Angoros triušiai, būrys dedeklių vištų, trys šunys ir du katinai, sodybą šeimininkai pavadino „Čiobrelių rojumi“. G. Tarvydavičienė pasakojo, kad ankstesnioji sodybos šeimininkė buvo žolininkė, kieme palikusi įvairiausių augančių žolynų. O šalia esančiame miške – natūralių čiobrelių kilimai. „Šiuo metu ūkio lankytojams pasiūlome įsigyti čiobrelių ir parsivežti pasisodinti savo darželiuose. Mūsų sodyba įsikūrusi Mėlynių g., tačiau šių uogų miške niekados nesame radę, tik grybų prisirenkame“, – ŪP pastebėjo moteris.

Naudodamiesi jauniesiems ūkininkams skirta parama, G. ir T. Tarvydavičiai taip pat augina moliūgus ir kviečius. Grūdus ir didžiąją dalį moliūgų ūkininkai parduoda, dalis moliūgų atitenka gyvūnams.

Gintarės TARVYDAVIČIENĖS nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja