Cukrinių runkelių augintojai – už borto

Lietuvos cukrinių runkelių augintojai jaučiasi nuvaryti nuo stalo, ant kurio bus dalijamas ES paramos lėšų pyragas. Mat tik prieš kelias savaites sužinojo, kad priklausydami žemės ūkio kooperatyvams (ŽŪK), kuriuos vienija Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacija (LCRAA), ir teikdami paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jie negaus prioritetinių balų.

„Tai skaudus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) antausis visiems 368-iems LCRAA nariams. Mano įsitikinimu, ministerijos pareigūnai į mus pažvelgė labai formaliai ir vien dėl to, kad mūsų organizacijų pavadinimuose yra žodis „kooperatyvas“ jie nelaiko mūsų asocijuotais organizacijos nariais ir nori mus palikti be papildomų balų, kurie šiemet labai svarbūs visiems besikreipiantiesiems paramos“, – sakė ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algimantas Šleževičius. ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ įsteigtas dar 1998 m. Tais pačiais metais visuotinio narių susirinkimo sprendimu kooperatyvas įstojo į LCRAA. Kooperatyvų kūrimas ir jų jungimasis į asociaciją buvo nužiūrėtas iš tokių senas kooperacijos tradicijas puoselėjančių šalių kaip Danija, Švedija, Nyderlandai, Suomija ir Vokietija. Šiuo metu, be kėdainiečių, LCRAA priklauso dar du ŽŪK – „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“ ir „Sūduvos krašto cukriniai runkeliai“. „Kiekvienas koope­ra­tyvo narys sumoka kasmetį nario mokestį kooperatyvui, o kiekvienas kooperatyvas sumoka nario mokestį asociacijai. Surinkti pinigai skiriami administracijoms išlaikyti, reikalingai teisininko ar auditoriaus paslaugai. Dalis pinigų skiriama runkelių auginimo ir priežiūros tyrimams, bendradarbiauti su kitų šalių runkelių augintojais ir savišvietai. Jau daug metų mūsų asociacija susidera su cukraus gamintojais dėl supirkimo kainų ir sąlygų be triukšmo, racionaliai ir be ŽŪM pagalbos. Asociacijos suderėtos produkcijos supirkimo kainos visą laiką būna aukštesnės už vidutines ES šalių supirkimo kainas“, – aiškino A. Šleževičius, lyg tarp kitko užsimindamas, kad „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ per trejus paskutiniuosius metus į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 26 tūkst. Lt pelno mokesčio. „Mes galėjome savo kooperatyvą perkrikštyti į kokią nors draugiją ar asociaciją ir tuomet pelno mokesčio mokėti būtų nereikėję. Tačiau nenorėjome iškreipti istorijos ir palikome pavadinimą, o dabar dėl to turėsime nukentėti“, – su nuoskauda kalbėjo kėdainietis. Tai, jog kooperatyvo nariai negaus prioritetinių balų, paaiškėjo po to, kai jie kreipėsi į ŽŪM, norėdami sužinoti, kas turės teisę išrašyti pažymas, kad augintojai už dalyvavimą asociacijos veikloje gautų prioritetinius balus. Viceministro Ginto Sauliaus Cironkos pasirašytame dokumente sakoma: „Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 m., patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 ,,Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 m., patvirtinimo, 41.6 papunktyje nustatyta, jog vykdant projektų atranką, kai pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinantis dokumentas) daugiau negu 5-erius metus, jam suteikiami 5 balai, o nuo 2 iki 5 metų įskaitytinai – 2 balai. Taisyklių 41.6 papunktyje nustatyta tvarka atrankos balai yra teikiami visiems pareiškėjams, nedarant išimčių.“ Norėdami įsitikinti, ar viską teisingai supratome, su viceministru susisiekėme telefonu. „Taip, taip ir yra. Jei ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ nėra pripažintas, pagal dabar galiojančią tvarką, jis prioritetinių balų negaus. Bet jam niekas nekliudo tapti pripažintu, juk pripažinimo tvarka yra nustatyta jau seniai. Taip pat galiu pasakyti, kad minėto ŽŪK valdybos pirmininko pateikta informacija nėra visiškai teisinga, nes 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu pareiškėjų, siekiančių gauti priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ paramą, projektams pirmumas buvo teikiamas tik tuo atveju, kai pareiškėjas buvo pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. Minėto laikotarpio praktika taikoma ir 2014–2020 metais“, – dalykiškai paaiškino G. S. Cironka. Bet A. Šleževičiui vis tiek neramu: „Tam, kad taptume pripažintu kooperatyvu, mums reikės daug laiko, o jo neturime, nes šaukimai paramai vyksta jau dabar. Kodėl iš anksto mūsų niekas neinformavo, kad būtinai turime tapti pripažintu kooperatyvu? Juk asociacijų nariams prioritetiniai balai duodami už tai, kad jie dirba bendrai, kad gali lengviau susitarti su produkcijos perdirbėjais. Bet juk mes taip ir darome, tad kodėl siekiama mus palikti už borto?“

Autoriaus nuotrauka

Dainius ŠEPETYS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.