Netrukus sužaliuos palangės – artėja daigų sėja, todėl šiandien kalbėsime apie tuos faktorius, į kuriuos daigų augintojams reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį, t.y. į apšvietimą, temperatūrą ir drėgmę. Be to, kad daigai gerai augtų, svarbu ir šviesos intensyvumas, ir spektras, ir dienos ilgumas.
Šviesa
Dygimas – labai svarbu daigų augimo dalis, o ir atskirų daržovių šviesos poreikis tuo metu skirtingas. Maisto medžiagas, esančias sėkloje, augalas naudoja dygstant ir tuo metu jam ypač reikia šviesos. Todėl tik pasirodžius daigeliams būtina nuimti dangą nuo dėžučių ir perkelti jas į kuo šviesesnę vietą. Jei trūksta šviesos, daigo kotelis ištįsta iki sėklaskiltinių lapelių, nukenčia šaknų ir lapų vystymasis. Tolimesnio daigų augimo metu taip pat itin svarbu, kad augalams užtektų šviesos. Todėl reikia parinkti tinkamą sėjos laiką arba papildomai apšviesti. Optimalus šviesos periodas augalams per parą yra 16 val., o minimalus – 8–10 valandų. Kai trūksta šviesos, pristabdomas augimas, augalai ištįsta, gelsta lapai, o ir šaknys prastai vystosi.
Šviesos intensyvumui labai reiklios saldžiosios paprikos, ypač generatyvinių organų formavimosi metu, t.y. kai daigai turi 3–4 tikruosius lapelius. Saldžiosios paprikos – trumpos dienos augalai, tad joms pakanka 10–12 val. dienos ilgumo. Tačiau įvairios kilmės veislės skirtingai reaguoja į dienos ilgumą.
Šviesa labai svarbi ir augantiems pomidorų daigams. Tik kai kurie pomidorų hibridai atsparūs šviesos trūkumui. Hibridų, kuriems reikia daugiau šviesos, nereikėtų sėti ankstyvam derliui. Kai trūksta šviesos, pristabdomas augimas, augalai ištįsta, susiformuoja mažiau užuomazgų, neišsivysto arba atrofuojasi žiedynai. Šviesa ypač reikalinga daigams trijų lapelių fazėje, nes tuomet jie pradeda formuoti pirmąją kekę.
Šviesa turi didelės įtakos žiedinių kopūstų daigų augimui ir vystymuisi. Jei apšvietimas blankus, trūksta cukrų, reikalingų baltymų sintezei. Pastarieji reikalingi naujiems audiniams susidaryti, o jų trūkstant sulėtėja viršutinio pumpuro diferenciacija. Taigi kuo daugiau saulėtų dienų, tuo žiedinių kopūstų daigai geriau auga.
Temperatūra
Labai svarbu palaikyti optimalią oro ir substrato, kuriame auga daigai, temperatūrą. Ji turi didelės įtakos augalui įsisavinant mineralines medžiagas, organinių medžiagų sintezei, daigams augti ir vystytis. Temperatūra lemia ne tik sėklų sudygimo spartumą, bet ir daigų augimo trukmę, taip pat ir jų kokybę. Atskirų daržovių poreikis temperatūrai, kaip ir šviesai, irgi skirtingas. Lauko daržovių daigai skirstomi į šilumai nereiklius, vidutiniškai reiklius ir šilumamėgius. Beveik visos kopūstinės daržovės nereiklios šilumai. Vidutiniškos temperatūros reikia svogūnams, porams, salotoms, salierams. Pomidorai, agurkai, aguročiai yra šilumamėgiai.
Optimali dygimo temperatūra šilumai nereiklioms daržovėms – 18–25 oC, šilumamėgiams augalams – 25–30 oC. Paprikų sėklos pradeda dygti esant ne žemesnei nei 13 °C temperatūrai, o ir tuomet dygsta labai lėtai ir daigai pasirodo tik po 18–25 dienų, kartais ir vėliau. Esant 25 °C temperatūrai, sėklos sudygsta tolygiai po 7–9 dienų. Kopūstų sėklos 12 oС temperatūroje sudygsta per 9–10 d., o jei 20–22 oС – per 5–6 d.
Kad daigai būtų kokybiški ir atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, labai svarbu jų auginimo metu sumažinti oro temperatūrą. Pirmą kartą po sudygimo temperatūrą 5–7 dienoms reikėtų sumažinti: pomidorams – iki 12–15 oC dieną ir 8–10 oC naktį, šilumamėgėms daržovėms – iki 15–17 oC dieną ir 12–14 oC naktį, kopūstinėms daržovėms – iki 6–10 oC dieną ir naktį. Šaknų sistemai reikalinga žemesnė optimali temperatūra nei antžeminei daliai. Tad esant žemesnei temperatūrai labiau vystosi augalų šaknys.
Antrą kartą temperatūra mažinama siekiant daigus užgrūdinti. Likus 10–15 dienų iki daigų persodinimo, šalčiui atsparioms daržovėms mažinama iki 6–8 oC.
Temperatūra turi didelės įtakos pomidorų daigų vystymuisi. Nuo oro temperatūros dygimo metu priklauso pirmosios ir antrosios kekės susiformavimo aukštis, taip pat žiedų ir užuomazgų kiekis pirmojoje kekėje. Jeigu dvi savaites po sudygimo temperatūra yra žema, pirmoji kekė formuojasi žemiau 9 lapo. Jei daugiau nei 22 oС – pirmoji kekė formuojasi virš 11 lapo. Temperatūra per pirmąsias dvi daigų augimo savaites turi įtakos lapų skaičiui tarp pirmosios ir antrosios kekės: jei ji per aukšta, susiformuoja daugiau nei trys lapai. Nuo šilumos priklauso ir žiedų kiekis pirmojoje kekėje. Pasirodžius pirmiesiems lapeliams, kai 14–21 dienomis oro temperatūra sumažinama iki 10–12 oС (saulėtą dieną iki 14 oС), naktį – iki 8–10 oС, pirmas žiedynas išsivysto žemai, turi daug žiedų. Tačiau reikia būti atsargiems, kad žema temperatūra nepakenktų daigams ir nebūtų daug deformuotų žiedų. Jei daigų augimo metu temperatūra būna per aukšta, netinkamai formuojami pomidorų žiedynai, jie sunyksta, deformuojasi, daigai ištįsta.
Saldžiosios paprikos itin jautrios temperatūros svyravimams daigams augant. Jeigu tuo metu temperatūra ilgą laiką bus apie 10 oC ir žemesnė, tai vėliau net ir optimaliomis sąlygomis augalai nepajėgs atkurti medžiagų apytakos sutrikimų.
Esant per žemai temperatūrai pristabdomas maisto medžiagų pasisavinimas, silpnai vystosi šaknys ir daigai prastai auga. Jei oro temperatūra per aukšta, daigai ištįsta ir būna lepūs.
Temperatūra itin susijusi su apšvietimu. Augantiems daigams saulėtą dieną reikėtų palaikyti maksimalią temperatūrą, o jei apšvietimas silpnas, sumažinti 2–4 laipsniais. Optimali temperatūra kiekvienai daržovei yra skirtinga ir priklauso nuo jos rūšies. Kodėl esant silpnam apšvietimui reikia sumažinti oro temperatūrą? Jeigu apšvietimas blankus, o oro temperatūra išlieka aukšta, augalai intensyviai kvėpuoja ir naudoja organines medžiagas (krakmolą, gliukozę), sukauptas šviesiu periodu. Augalai silpsta, tampa nekokybiški.
Substrato temperatūra
Augantiems daigams labai svarbi ir substrato temperatūra. Ji turi būti ne žemesnė nei 15 oC ir ne aukštesnė nei 25 oC. Pirmąsias penkias dienas optimali substrato temperatūra turėtų siekti 23–25 oC. Jeigu substratas per šaltas, šaknys silpnai vystosi, lėtėja augimas, dėl to augalai prastai pasisavina fosforą ir magnį. Fosforo trūkumas neigiamai veikia generatyvinių organų formavimąsi. Optimali substrato temperatūra – 18–20 oC, o kopūstinėms daržovėms – 10 °С. Jeigu substrato temperatūra sumažėja iki 6–7 °С, sumenksta augalų augimas ir tai turi neigiamos įtakos derliui (ypač žiedinių kopūstų). Substrato temperatūrai pakilus iki 14–15 °С žiedinių kopūstų daigų lapuose kaupiasi daugiau disacharidų, baltymų, greitėja viršutinio pumpuro diferenciacija, gaunamas 1,5 karto didesnis ankstyvas derlius. Bendras derlius beveik nepadidėja.
Drėgmė
Auginant daigus svarbu palaikyti tinkamą oro ir substrato drėgmę. Paprikų ir baklažanų daigams oro drėgmė turi būti mažesnė, o agurkų, kopūstų – šiek tiek didesnė, t.y. apie 80 proc. Kitiems daigams optimali oro drėgmė yra 70 proc. Jeigu oro drėgmė per didelė arba per maža, tokios sąlygos netinkamos daigams augti. Pavyzdžiui, auginant daigus kambaryje su centriniu šildymu, oro drėgmė yra per žema augalams augti, jie išgarina daug vandens. Jei oras per sausas, daiguose kaupiasi druskų perteklius ir taip sudaromos sąlygos ligoms plisti. Net jeigu laistoma pakankamai, šaknys nepajėgia aprūpinti augalo vandeniu, fotosintezė sulėtėja arba išvis nevyksta.
Labai svarbi ir substrato drėgmė. Jei ji per didelė, sutrinka augalų kvėpavimas ir šaknys negali įsisavinti reikiamų maisto medžiagų, jų pradeda trūkti. Jei substratas per drėgnas, o jo temperatūra žema, šaknims trūksta oro, daigai prastai ir lėtai auga, gali susirgti pašaknio ligomis. Per parą substrato drėgmė turi būti skirtinga, nelygu apšvietimas, temperatūra. Prieš sodinimą rekomenduojama 3–5 dienas daigų nelaistyti. Kai audiniuose sumažėja vandens kiekis, dėl pagausėjusių cukrų, chlorofilų ir kitų medžiagų padidėja ląstelės sulčių koncentracija. Tokie daigai lauke greičiau ir lengviau prigyja, sparčiau prisitaiko prie aplinkos sąlygų ir geriau auga.
Jei augimo metu būna labai saulėta ir karšta, daigus apipurkškime vandeniu, geriausia pirmąją dienos pusę. Oro drėgmę ir temperatūrą galime reguliuoti ir vėdindami šiltnamius.
Pagrindinės priežastys, kodėl daigai prastai auga:
Dr. Julė JANKAUSKIENĖ