Dalį rajono tebedengia karinio poligono šešėlis

Neaišku ir projekto autorei

Šilalės savivaldybėje susirinkusiems seniūnams apie tai pranešė rajono bendrąjį planą rengianti UAB „Atamis“ projekto vadovė, architektė Anželika Kažienė. Nors projekto autorė teigė, jog „viskas dar yra gandų lygyje“ ir aiškino, kad kol kas tikrai „nepatvirtins šito fak­to“, ji pripažino, jog su seniūnais apie tai kalbėjosi.

„Lietuvos bendrajame plane dalis Šilalės rajono ir dalis Kel­mės rajono pakliūna į krašto apsaugos sistemos tikslams skirtą 12 tūkst. ha plotą naujo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijų įrengimui. Šitas sprendinys 2021 m. buvo patvirtintas Lietuvos teritorijos bend­rajame plane, mes privalome juo vadovautis. Aš nežinau, ar poligonas bus, ar nebus įkurtas, kol kas nieko nėra, bet privalėsime tą teritoriją rezervuoti poligonui, nes tai yra aukštesnio planavimo dokumento sprendinys“, – „Šilalės artojui“ paaiškino A. Kažienė.

Rajono bendrąjį planą rengianti specialistė negalėjo pasakyti, kokie gali būti apribojimai šioje teritorijoje gyvenantiems žmonėms, nes jie priklausytų nuo karinio objekto paskirties: ar tai bus poligonas, ar karinio mokymo teritorija.

„Jei karinio mokymo, tai apribojimai laikini, kai negali patekti į teritoriją. Man pačiai labai įdomu, kaip bus su pasėliais, žmonių žeme, gyvenamaisiais pastatais. Užduosiu šį klausimą KAM, todėl gal geriau kol kas nieko nerašykit, kol neturime išaiškinimo, kokia veikla ten bus vykdoma. Sužinoję, jog gali būti iškeldinti, žmonės išprotės“, – baiminosi A. Kažienė.

Toks jos nuogąstavimas atsirado po audringos seniūnų reakcijos, išgirdus apie valstybės planus dalį Šilalės rajono teritorijos rezervuoti kariniam poligonui. O juos labiausiai ir nustebino tai, jog būtent informacijos bei diskusijų šia tema ir trūksta.

Neliktų dalies gyvenviečių

Lietuvos bendrajame plane matyti, kad Kelmės rajone poligonui skirta teritorija prasidėtų nuo Kražių, Šilalės rajone jis užimtų daugiau kaip trečdalį Kaltinėnų seniūnijos teritorijos, dalį Bijotų ir šiek tiek Palentinio seniūnijos. Į ją patektų Severėnų, Jaunodavos, Radiškės, Pakarčiamio, Rėzgalių, Antininkų ir kiti kaimai. Iš viso Šilalės rajone kariniam poligonui turėtų būti rezervuota apie 5 tūkst. ha žemės.

„Kol kas nežinome, kiek realūs tie valstybės planai, bet vakar (gegužės 7 d. – red. pastaba) su savivaldybės vadovais jau svarstėme, ką galėtume daryti: kalbėtis su Vyriausybe ar rinkti gyventojų parašus. Jeigu realiai taip atsitiktų, būtų baisu – būtų nacionalizuotos žmonių žemės. Klausiau projekto vadovės, kas nutiktų su visu tuo, ką žmonės užgyveno: žemėmis, namais, ūkiais. Aišku, kompensacijas sumokėtų. Bet, pavyzdžiui, man gali kiek nori mokėti, iš savo tėviškės išeiti nesutikčiau. Galų gale, kas planavo, kas nustatė tas ribas? Ir ar klausė mūsų, gyvenančių toje teritorijoje, ar skaičiavo, kiek čia yra namų, kiek ūkių, kiek šeimų gyvena“? – piktinosi Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius.

Poligonui įrengti numatyta teritorija yra priskirta palankioms ūkininkauti vietovėms – žemės čia geros, bene vienintelės visame rajone, kur galima auginti grūdines kultūras. Ūkininkai pirko žemę, investuodami dideles sumas, nes matė galimybę ūkininkauti, plėtė ir modernizavo ūkius Europos Sąjungos ir skolintomis lėšomis. Todėl suprantamas jų nerimas – jei būtų nutarta kurti karinį poligoną, jie patirtų didžiulių nuostolių.

Šilalės krašte už 1 ha dirbamos žemės yra mokama nuo 3,5 iki 7 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija 1 ha yra numačiusi išpirkti už 2,2–2,3 tūkst. Eur. Ir tam net nereiktų Seimo pritarimo, nes lygiai prieš metus Seimas skubos tvarka pakeitė įstatymą ir leido žemę strateginiams bei gynybos tikslams paimti vien tik Vyriausybės nutarimu.

Poligono atsisakė, bet planuose jis paliktas

2020 m. KAM užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universitetas jau buvo atlikęs studiją dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui. Tuomet buvo skelbiama, jog potencialios teritorijos galėtų būti Vakarų Lietuvoje: Telšių ir Mažeikių, Šiaulių ir Akmenės savivaldybėse arba Kelmės rajono teritorija. Kilus gyventojų pasipiktinimui, KAM 2021 m. atsisakė pla­nų poligoną steigti Žemaitijo­je, tačiau Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje šiems tikslams rezervuota že­mė tebėra, nes Aplinkos ministerija atsisakė panaikinti šį bend­rojo plano sprendinį. Esą tam gali reikėti maždaug 500 tūkst. Eur.

Šilalės rajono bendrojo plano rengėjai ramina, kad kol kas gyventojams nerimauti pagrindo nėra. Tačiau baimės akys didelės, todėl šioje situacijoje, ko gero, vienintelis būdas ją išsklaidyti – savivaldybei imtis iniciatyvos ir pateikti žmonėms kuo daugiau bei kuo tikslesnės informacijos.

Daiva BARTKIENĖ / ŠILALĖS ARTOJAS

A. AMBROZOS nuotr.