Danai kuria gerovę riestauodegėms

Dauguma paršelių chirurgiškai sužalojami jauname amžiuje, pašalinant dalį uodegų, ir tai paprastai daroma nenaudojant skausmo malšinimo priemonių, piktindamasi teigia gyvūnų teisių gynėja Joanna Swabe.

Paršelių uodegos šalinamos siekiant išvengti žalos ir skausmo, kurį gali sukelti uodegos kramtymas. Tačiau, pasak J. Swabe, šis nenormalus elgesys iš tikrųjų yra nuobodulio ir streso, patiriamo dėl gyvenimo netinkamomis sąlygomis, rezultatas: gyvūnų kūnai yra reguliariai keičiami chirurginiu būdu, tačiau neįvairinama jų gyvenamoji aplinka taip, kad iš tikrųjų būtų patenkinti jų sudėtingi gerovės poreikiai.

Paršelių uodegos perrišimas yra skausminga patirtis. Tai gali turėti trumpalaikių ir vidutinės trukmės neigiamų pasekmių šių jaunų gyvūnų gerovei, nes pažeidžiami minkštieji audiniai, oda ir kaulai, įskaitant stuburo slankstelių lūžius. Ką jau kalbėti apie stresą, baimę ir skausmą.

Uodegos karpymas yra draudžiamas pagal ES kiaulių direktyvą. Iš tiesų, tai gali būti atliekama tik tada, kai yra kitų kiaulės uodegos sužeidimo požymių, o prieš tai turi būti imtasi prevencinių priemonių uodegų kramtymui sumažinti bei panaikinti, pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą aplinkos įvairinimą.

Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, jog draudimas karpyti kiaulių uodegas pastaruosius tris dešimtmečius buvo akivaizdžiai ignoruojamas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Suomiją ir Švediją.

Nurodymai ir rekomendacijos

Prieš kelerius metus, atlikusi daugybę patikrinimų, Europos Komisija (EK) nurodė valstybėms narėms parengti veiksmų planus, kaip laipsniškai panaikinti šiuos įprastinius žalojimus, ir suteikė daug mokslo tyrimų išteklių, kad paaiškintų geriausią kiaulių auginimo nepažeistomis uodegomis praktiką.

Be to, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė mokslinę nuomonę apie kiaulių gerovę, kurioje padarė išvadą, jog ši žiauri praktika „nebūtina, jei auginimas ir valdymas yra tinkami“, ir rekomendavo „nevykdyti uodegų karpymo“. EFSA mokslininkai atkreipė dėmesį į būtinybę aprūpinti kiaules šiaudais, padidinti joms erdvę ir sumažinti amoniako kiekį patalpose.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės-narės apskritai nereaguoja į tokias rekomendacijas, buvo gana netikėta, jog EK neseniai patvirtino Danijos valstybės pagalbos schemą (apie 20 mln. eurų), pagal kurią bus įdiegti aukštesni gyvūnų gerovės standartai kiaulėms.

Daniškas modelis

Atsižvelgiant į tai, kad Danija yra ketvirta pagal dydį ES kiaulienos gamintoja – 2023 m. joje buvo 11 368 000 kiaulių – perėjimas prie aukštesnių gerovės standartų turės teigiamos įtakos milijonams gyvūnų.

Pagal danišką valstybės pagalbos schemą bus suteikiama finansinė parama kiaulių augintojams įgyvendinti prevencines priemones, kurios sumažina kiaulių uodegų kramtymo riziką, atsirandančią dėl streso ir neoptimalių kiaulių gyvenimo sąlygų. O tai padės išvengti būtinybės karpyti kiaulių uodegas. Valstybės remiamos prevencinės priemonės apima papildomą priežiūrą, papildomas maitinimo ir gėrimo vietas bei geresnes laikymo sąlygas.

Schema galios iki 2029 m. gruodžio 31 d. Parama kiaulių augintojams bus teikiama tiesioginių dotacijų ir subsidijuojamų paslaugų forma (pvz., mokymo ir plėtros veikla), bus kompensuojama iki 100 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Svarbiausi veiksniai

EK parengtoje mokomojoje medžiagoje pateikiami šeši veiksniai, kuriuos kiekvienas kiaulių augintojas turėtų įvertinti:

*Medžiaga tyrinėti: kiaulės jaučia didelį poreikį tyrinėti savo aplinką ir ieškoti maisto, o jeigu jos negali to padaryti, tuomet joms būna nuobodu;

*Šiluminis komfortas, oro kokybė ir šviesa: kiaulėms reikalinga stabili aplinka, artima optimaliam temperatūros ir drėgmės lygiui, be skersvėjo ir tinkamos apšvietimo sąlygos;

*Sveikata ir judėjimas: gera bendra gyvūno sveikatos būklė yra vienas geriausių būdų išvengti uodegos kramtymo gentainiams – prastos sveikatos kiaulė yra streso ištikta kiaulė;

*Konkurencija: gyvūnų grupė maitinasi ir ilsisi vienu metu, todėl jų elgsenos poreikiui patenkinti turi būti pakankamai vietos ir išteklių;

*Dieta: kiaulėms reikia tinkamos konsistencijos pašarų, tinkamo mineralinių medžiagų, skaidulų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekio bei pakankamo kiekio šviežio, geros kokybės vandens;

*Švara: kiaulės mėgsta lankyti skirtingas aptvaro vietas, kad galėtų skirtingai elgtis, o nešvari aplinka, ypač maitinimo ir poilsio zonoje, yra ženklas, kad kažkas negerai.

Optimizavus šiuos pagrindinius veiksnius, teigiama, jog turėtų sumažėti uodegos kramtymas ir neliks poreikio rišti kiaulių uodegas bei jas karpyti.

Parengė Ričardas ČEKUTIS

123rf nuotr.